Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį.
Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.
Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūros komunikacijos specialistė Austėja Jonaitytė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad šia kompensacija spėjo pasinaudoti 2609 gyventojai.
Nors išmokos skiriamos nuo 2019 metų lapkričio, per šį laiką panaudoti 2,6 mln. eurų iš Klimato kaitos programos skirtų 5 mln. eurų. Tai reiškia, kad liko dar nepanaudota beveik pusė programai skirtų lėšų – 2,4 mln. eurų.
Jei turite seną automobilį, nebūtinai už jo sunaikinimą gausite išmoką. Jūs turite būti automobilio savininkas ne mažiau kaip metus, techninė apžiūra turėjo galioti bent jau iki spalio 2019 m. spalio 17 d.
Automobilio taip pat negalėsite numesti bet kur, jį sunaikinti turėtumėte Aplinkos ministerijos patvirtintoje įmonėje. Taip pat po sunaikinimo turite gauti specialų pažymėjimą, be kurio kompensacijos negalima gauti.
Kompensacija taip pat neskiriama bet kokiai transporto priemonei įsigyti. Automobilio pirmosios registracijos diena neturi būti senesnė nei 2013 m. sausio 1 d., išmetamo anglies dioksido kiekis – ne didesnis nei 130 g/km. Šie kriterijai netaikomi, jei perkate elektromobilį.
Transporto priemonė turėtų būti varoma vien tik benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra arba be benzino dar ir dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra.
Taršus automobilis turėtų būti sunaikintas ne anksčiau nei praėjusių metų spalio 17 d., o naujas, ekologiškesnis automobilis taip pat turėtų būti įsigytas ne anksčiau spalio 17 d. Sunaikinus vieną automobilį, galima gauti tik vieną išmoką.
Įsigijusiems elektromobilį – nuo 2 iki 5 tūkst. eurų išmoka
Išmoką galima gauti ir elektromobiliui. Už naudoto elektromobilio įsigijimą valstybė jums suteiks 2 tūkst. eurų, už naujo – 4 tūkst. eurų kompensacija. Jeigu sunaikinote seną transporto priemonę, gausite jau minėtą tūkstantį eurų, tad išmokos dydis gali pakilti iki 5 tūkst. eurų.
A. Jonaitytės teigimu, elektromobiliams kompensuoti gautos 563 paraiškos už 1,5 mln. eurų. Paramos likutis 3,5 mln. eurų iš 5 mln. eurų skirtų iš Klimato kaitos programos.
Kad gautumėte išmoką, elektromobilį turite būti įregistravęs savo vardu, o įsigiję lizingo būdu – tampate elektromobilio valdytoju. Transporto priemonė taip pat turi būti M1 klasės ir pirmą kartą registruota Lietuvoje.
Išmoką gaus taip pat tik tie, kurių įsigytai transporto priemonei energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.
Naujo elektromobilio pirmoji registracijos data arba modelio metai, pirmosios registracijos Lietuvoje data ir transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu data privalo būti ne ankstesnė nei 2020 m. kovo 13 d.
Jeigu norite įsigyti naudotą elektromobilį, tai jo pirmoji registracijos data arba modelio metai turėtų būti ne ankstesni nei 5 metai.
Tinkamas elektromobilis kompensacijai gauti yra tas, kurio registracijos liudijimo „P.3 Degalų tipas arba galios šaltinis“ laukelyje nurodyta tik elektra. Išmoką gaus tie, kurių elektromobilis įsigytas ne anksčiau nei 2020 m. kovo 13 d., o senas automobilis sunaikintas ne anksčiau nei 2019 m. spalio 17 d.
Pareiškėjas pagal šią Priemonę gali gauti vieną kompensacinę išmoką.
Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūra atkreipia dėmesį, kad norint gauti kompensaciją naujai įsigijus elektromobilį ir sunaikinus seną transporto priemonę teikiamas vienas prašymas, nurodant tiek naujai įsigyto elektromobilio, tiek sunaikintos senos transporto priemonės duomenis.
Pasak A. Jonaitytės, nors paraiškų terminas prieš tai buvo pratęstas, dabar to nebebus. Paraiškas teikti galite Aplinkos projektų agentūros puslapyje. Prašymus pareiškėjai gali teikti iki 2021 m. vasario 1 d. 17 val.
Registracijos mokestis didėjo, horizonte – naujas taršos mokestis
Atsikratyti senu, taršiu automobiliu ir nusipirkti naują ar naudotą mažiau taršų automobilį gali paskatinti ir mokesčiai. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo registracijos mokestis, kuris taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei kurių išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km.
Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą. Kitaip tariant, kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat tais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas. Per praėjusių metų antrąjį pusmetį iš viso buvo sumokėta 15,42 mln. eurų šio mokesčio už 171,1 tūkst. automobilių registraciją.
Nuo šių metų sausio šis mokestis išaugo, nors ir nežymiai – nuo 0,03 euro centų iki 1,08 euro. Tai priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies. Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO2 yra 165 g/km, įstatyme numatytas mokesčio dydis siekia 60 Eur. Jį padauginus iš 1,002 indeksavimo koeficiento, mokesčio dydis bus 60,12 Eur. Taigi, pokytis – 0,12 Eur.
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra sakęs „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, vidutiniškai lietuviai, registruodami automobilį, sumoka 90–100 eurų, o tai lemia ir senas automobilių parkas šalyje.
„Lietuvoje automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje ir galbūt ta suma – 90 ar 150 eurų – ji vienokia, kai automobilio kaina yra 20 tūkst. eurų ar daugiau, ir kai automobilis kainuoja 2–3 tūkst.
<...> Mūsų automobilių parkas yra 70 proc. dyzelinis. Nesu tikras, ar tai labai smarkiai atbaidys vairuotojus nuo dyzelinių automobilių, nes jie yra turbūt taupesni, mažesnės kuro sąnaudos“, – teigė S. Šuminas.
Visgi, panašu, kad lietuviai perka mažiau naudotų ir dyzelinių automobilių. Kaip rodo „AutoTyrimų“ duomenys, 2020 m. sausį-gruodį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 147 104 naudoti lengvieji automobiliai, o tai yra 25,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m.
2020 m. gruodį registruota net 42,5 proc. mažiau naudotų automobilių nei 2019 gruodį. Vidutinis šių automobilių amžius siekė 10,9 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 67,1 proc., o pernai – 69,1 proc.
Lietuvių automobilių pirkimo įpročius gali pakeisti ir artėjantys pokyčiai mokestinėje bazėje. Dar prieš tapdamas ministru Simonas Gentvilas užsiminė, kad svarstoma apie naują automobilių mokestį.
„Mes turime kalbėti, kad šis mokestis turi būti už taršą. Kad jis turi būti ne biudžeto pajamų mokestis, o tam, kad kurtų alternatyvą ir jį turi mokėti visi teršėjai <...> Registracijos mokestis labai mažai motyvuoja vykdyti ekologinius pasirinkimus.
<...> Kiekvienas mokestis, kuris liečia taršą, jis turi padėti žmonėms persėsti į ekologiškesnę alternatyvą arba pakeisti gyvenimo būdą į tvaresnį“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Gentvilas.
Visgi, kaip atrodys naujasis mokestis, kol kas nėra aišku.
„Nei konkretaus modelio, nei konkrečių įkainių įvardyti dar negalime. Kol kas ministro su komanda prioritetai apima ilgalaikių struktūrinių pokyčių modeliavimą. Atnaujinto automobilių taršos mokesčio gairės pasirodys greičiausiai šių metų II ketvirtį“, – teigė aplinkos ministro atstovas spaudai Marijus Gailius.
Patarėjo nuomone, tokiu atveju įstatymai greičiausiai nebūtų pakeisti ir rinka paruošta iki liepos 1 d., vadinasi, jis įsigaliotų po pusmečio – anksčiausiai nuo 2022 m. sausio 1 d.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija kol kas turi tik būsimo automobilių mokesčio viziją, kuri atspindėta viešumoje ir Vyriausybės programoje.
