Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams.
Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui. Klimato kaitos priežasčių šalinimas gali skatinti ekonomikos augimą. Būtų neišmintinga siekti vieno, tačiau užmerkti akis prieš antrą.
Tenka pripažinti kad bandymai įveikti ekonominę krizę ir sušvelninti klimato pokyčius šiuo metu yra atsidūrę aklavietėje.
Pristatome tris kelius, kuriais einant būtų galima skatinti ekonomiką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Visų pirma derėtų apžvelgti energetiką. Šis ekonomikos sektorius turi milžinišką įtaką ekonomikai ir klimato kaitai. Energetika sukuria 8 proc. viso pasaulio BVP, tačiau tuo pat metu jos vystymas sudaro net 40 proc. visų šiltnamio dujų. Pozityviai įtakoti klimato kaitą bus galima tik tada, kuomet energetikos sektorius sugebės pradėti veikti taupiai.
Laimei, valstybės gali nemažai laimėti taupydamos energiją, nes mažesnės išlaidos paskatins kitų sektorių augimą, o taupūs energijos vartojimo būdai užtikrins mažesnes šiltnamio dujų emisijas. Kinija, siekdama sumažinti energijos suvartojimą 1000 didžiausių šalies įmonių, ėmėsi įvairiausių priemonių paketo, kuris apėmė baudas, skatinimą, investicijas į naujas technologijas ir paprasčiausią švietimą. Tokia valstybės politika nuo 2006 metų iki 2009 metų leido sutaupyti 265 mln. tonų anglies dioksido
Reikia imtis ryžtingo sprendimo ir atsisakyti iškastinio kuro subsidijavimo. Sutinkame, kad toks žingsnis reikalauja politinės drąsos, tačiau jis paskatintų investicijas į švarią energiją ir taupesnių sistemų diegimą. Įdomumo dėlei galime paminėti, kad vien tik 2010 metais iškastinio kuro subsidijavimui pasaulio valstybės išleido 409 mlrd. JAV dolerių.
Antroji sritis į kurią norėtųsi atkreipti dėmesį – miškų kirtimas. Šios veiklos įnašas į šiltnamio dujų emisijas – 12 proc. Puikų netinkamos miškininkystės pavyzdį galime aptikti Amazonės regione, kuriame dažnas ūkininkas plečia savo valdas miško sąskaita. Vienas iškirsto miško hektaras tesukuria 500 JAV dolerių metinę pridėtinę vertę, tačiau neigiama įtaka, kuri atsiranda iškirtus tokį žemės plotą yra kur kas didesnė.
Niekas nesako, kad reikia atsisakyti miškų kirtimo. Tačiau užsiimant šia veikla privalu tinkamai įvertinti situaciją ir priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų patenkintos visos pusės. Prieš kertant mišką reikėtų gerai apskaičiuoti ar iškirstas žemės plotas bus naudingesnis, o gal medžiai tame pačiame hektare sukurtų didesnę pridėtinę vertę. Galbūt apsimoka mokėti pinigus tokio miško savininkams vien už tai, kad jis nebūtų liečiamas. Jeigu miško savininkas gautų 10 JAV dolerių premiją už kiekvieną toną į atmosferą nepatekusio anglies dvideginio tuomet jam, paprasčiausiai, neapsimokėtų kirsti miško.
Kita vertus, reikia atkurti tas teritorijas, kurios dar visai neseniai buvo derlingos, tuomet žmonėms nebereikės gręžiotis į miškus ieškant naujos ūkininkavimui tinkamos žemės. Šiuo klausimu, pavyzdžiu besivystančioms valstybėms, gali tapti Nigeris, kuriame buvo įvykdyta dirbamos žemės ir miškų valdymo reforma. Dirbamos žemės ir miškų atkūrimas leido pasipelnyti net 4,5 mln. šalies gyventojų. Tuo tarpu Brazilijoje šiuo metu yra net 300 mln. hektarų apleistos žemės, kurioje anksčiau žaliavo miškai. Žmonėms nereikia naikinti naujų miško plotų tam, kad iš gamtos būtų atkovota dar daugiau derlingos žemės, tereikia atgaivinti nualintus plotus, kurie užtikrintų pakankamą derlių.
Pagaliau trečia – transportas, kuris taip pat sukuria 12 proc. viso šiltnamio efekto dujų. Pasaulyje nenumaldomai auga vidurinioji klasė, o drauge su ja ir automobilių skaičius. Vidurinioji klasė koncentruojasi miestuose, kurie nuolatos auga, deja, ekologinės sąlygos didmiesčiuose nepasižymi aukšta kokybe. Automobilių pramonė vaidina svarbų vaidmenį tose valstybėse, kuriose yra gerai išvystytos jų gamybos linijos, tačiau investicijos į ekologiško transporto sistemos kūrimą atsipirks kur kas didesniu mastu nei tradicinių automobilių vystymas. „Smart Growth America“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad JAV pinigai investuoti į viešojo transporto sistemą sukuria kur kas didesnę pridėtinę vertę nei investicijos į greitkelių tobulinimą. Meksikos vyriausybė taip pat užsibrėžė tikslą orientuotis į viešojo transporto sistemos plėtrą.
Mes nesakome, kad ekonomikos transformacija link išmintingo augimo bus greita ir paprasta. Energetikos reforma, tvari miškininkystė ir viešojo transporto infrastruktūros kūrimas neabejotinai kuria didesnę pridėtinę vertę, tačiau progresą stabdo siaurių intereso grupių poreikių tenkinimas. Norėdamos įveikti tokias kliūtis valstybės turi suvokti, kad ekologinių sąlygų gerinimas yra tiesus kelias į visuotinės šalies gerovės kūrimą.
Ateityje pasaulis neišvengiamai pradės mažinti šiltnamio efekto dujų emisijas ir suderins ekonomiką su ekologiniais poreikiais. Drąsios valstybės privalo imtis iniciatyvos ir parodyti pasauliui, kad ekologiška ekonomika gali konkuruoti su tradicine.
Manishas Bapna, laikinasis Pasaulio išteklių instituto prezidentas.
Vinodas Thomas, nepriklausomų vertinimų generalinis direktorius Azijos vystymosi banke.