Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose.
Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama. Tad svarstoma, kaip dar būtų galima užkirsti kelią piktnaudžiavimams.
Paskandina ir sugyventiniai
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė atvira: spragų teisės normose vis dar yra, taigi natūralu, kad yra ir kas jomis pasinaudoja. Todėl ir bandoma kiekvieną įstatymų landelę analizuoti bei sumąstyti būdų, kaip išspręsti dėl jų kylančias problemas. Vėliau būtų teikiamas projektas Tarybai tvirtinti.
„Turime keletą punktų, kur, manome, kad reikia kažką daryti“, – sako vedėja.
Yra, A. Paškevičienės teigimu, bėdų dėl asmenų, grįžusių iš užsienio. Jie užsiregistruoja Darbo biržoje ir tris mėnesius gauna socialinę pašalpą. Įtariama, kad dalis jų tik atvyksta atostogų ir greitai vėl išvyksta uždarbiauti į svečias šalis. Kiti gi asmenys, nenorėdami atsisakyti siūlomo darbo ar kursų, išsiregistruoja iš Darbo biržos ir po dienos kitos registruojasi vėl.
Yra moterų, nenurodančių kartu gyvenančių sugyventinių. Ištyrus buitį ir nustačius tokį faktą, motinai pašalpa nebemokama – tik vaikams. Tuomet pasiseka, jei tas sugyventinis nėra dar ir išlaikytinis...
Taip pat pasitaiko gudruolių, gyvenamąją vietą deklaravusių rajone, o butą besinuomojančių mieste. Tokie atvejai apsunkina galimybes išsiaiškinti, ar pašalpa skiriama teisėtai. Mat rajono Savivaldybė neturi galimybės tikrinti gyvenimo sąlygų mieste – tenka prašyti vietos valdininkų patalkinti.
„Jau užvertėme tokiais prašymais“, – prisipažįsta A. Paškevičienė, omenyje turėdama kolegas iš miesto Savivaldybės, ir sutinka: „Jiems tai papildomas darbas“.
Tačiau ir panevėžiečiams specialistams ne visada pavyksta rasti tuos asmenis namuose. Tada, anot A. Paškevičienės, kyla naujas klausimas: kiek laiko galima gaišti, kol bus išsiaiškinta situacija su vienu konkrečiu pašalpų gavėju.
Ir tai tik vienas niuansų, sudarančių sunkumų nustatant, ar socialinė parama skiriama teisėtai.
Dalis pašalpų jau nebegauna
A. Paškevičienė tikina, jog griežta kontrole nieko nuskriausti nesiekiama. Esą jei žmogui socialinė parama priklauso pagal įstatymą, ji jam ir skiriama – aišku, jei duomenys apie jo šeimos pajamas yra tokie, kokie priklauso. Pasisaugoti derėtų tiems, kurie siekia naudos nuslėpdami vienokius ar kitokius duomenis, nes tokie faktai neišvengiamai išaiškėja. Tokiais išskirtiniais, klausimų ir abejonių keliančiais atvejais rajono Savivaldybė ir turi teisę tarti savo žodį.
„Nenorime ir žmonių nuskriausti, tačiau norisi, kad paramą gautų tie asmenys, kuriems priklauso“, – spragų sistemoje kamšymo būtinybę aiškina A. Paškevičienė.
Šiuo metu rajono Savivaldybė yra jau sustabdžiusi pašalpų mokėjimą daliai asmenų. Buvo gauta siūlymų iš kelių seniūnijų tai padaryti. Sulaukiama pranešimų, kad vienas ar kitas asmuo turi sugyventinį, apie kurį nepateikta duomenų prašant paramos, nuslepiami tam tikri duomenys ir pan. Taip pat siūlyta kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją patikrinti, ar tam tikri asmenys nelegaliai nedirba.
„Būna, kad taip ir yra, kaip sako kaimynai. Žmonės aktyvūs šiuo klausimu“, – neslepia Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Daiva SAVICKIENĖ
