Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga padidėjo 13,7 proc., arba apie 50 eurų – iki 730 eurų ant popieriaus arba iki 534 eurų į rankas.
„Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija padidėjo 12,3 proc., arba 51 euru – nuo 414 iki 465 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidėjo 10,9 proc., arba 48 eurais – nuo 441 iki 489 eurų.
Brango ne tik degalai, šiluma ar elektra
Iš pirmo žvilgsnio tokie pokyčiai negali nedžiuginti, tačiau bent jau metų pradžioje, matyt, net ir su didesnėmis pajamomis daugelis gyventojų gali pritrūkti pinigų būtiniausiems poreikiams.
Ne visi turi automobilius ir nebūtinai pastebi, kad dabar degalai yra gerokai brangesni nei prieš metus – jų kaina seniai viršija 1,4–1,5 euro už litrą dyzelino ar benzino.
Ne visi gyvena daugiabučiuose Vilniuje, kur naujausios sąskaitos už šildymą, dujas ar elektrą dešimtimis ar šimtais eurų viršija pernykštes.
Tačiau valgyti reikia visiems, o maisto produktų kainos metų pradžioje Lietuvos parduotuvėse gali šokiruoti.
Jas kiekvieną savaitę oficialiai fiksuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Jo darbuotojai kainas registruoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvėse.
Naujausi centro duomenys rodo: pirmą šių metų savaitę 75 proc. svarbiausių maisto produktų buvo brangesni nei 2021 m. pirmą savaitę. Atpigo tik 9 iš 63 produktų, tik vieno kito kaina nesikeitė.
Ir labiausiai pabrango tai, be ko sunku įsivaizduoti lietuvišką valgį.
Pavyzdžiui, bulvės šiemet yra jau per du kartus brangesnės nei pernai – vidutinė jų kaina išaugo nuo 0,26 euro iki 0,59 euro už kilogramą. Burokėliai brango 105 proc. – nuo 0,22 iki 0,45 euro už kilogramą, o kopūstai 85 proc. – nuo 0,35 iki 0,65 euro už kilogramą. Pastebimai išaugo ir kitų daržovių kainos – morkų (20 proc.), svogūnų (23 proc.), česnakų (28 proc.) ir kt.
Nuo duonos iki paprasto vandens
Per metus taip pat išaugo visų fiksuojamų duonos ir grūdų produktų vidutinės kainos. Batonas pabrango per 23 proc. – nuo 1,55 euro už 1 kg iki 1,9 euro, tamsi duona beveik 18 proc. – nuo 1,85 iki 2,18 euro už kg, šviesi duona 15 proc. – nuo 1,44 iki 1,66 euro už kg. Brangesni buvo ir miltai, ir makaronai, ir ryžiai.
Šiemet pastebimai padidėjo ir visų centro registruojamų pieno produktų kainos. Jogurtas dabar brangesnis 29 proc., varškė – 27 proc., pienas ir kefyras – iki 25 proc.
Iš mėsos produktų šiemet 3–4 proc. pigesnė tik kiauliena, taip pat galvijų kumpis be kaulo. Tačiau, pavyzdžiui, viščiuko kilogramas pabrango 25 proc., virtos dešrelės – 12 proc.
Gerokai pabrango ir druska (17 proc.) ir net paprastas negazuotas vanduo (22 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija sudarė 10,6 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, daržovių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, dujų, duonos ir grūdų produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros energijos, azartinių lošimų (loterijos bilietų) kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 11,7 proc., paslaugų – 7,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 14,1 proc., rinkos –10 proc.
