Visi nori būti užtikrinti, kad sulaukę senatvės galės būti ramūs dėl pastovių ir pakankamų pajamų, bet dažnam sąvokos „pensijų fondų pakopos“ ir „pensijos kaupimas“ vis dar mažai suprantamos. Kas tai yra ir kodėl verta kaupti pinigus pensijų fonde, aiškina Darius Kuzmickas, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.
Kas Lietuvoje gauna pensiją?
Daugelis žmonių susimąsto, ar sulaukę brandaus amžiaus galės tikėtis pragyvenimui reikalingos pensijos. Valstybinė socialinio draudimo sistema šiuo metu žada pensijas dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems Lietuvos gyventojams. Žinoma, jei žmogus turės reikalingą darbo stažą. Tai – vadinamoji pirmoji pensijos pakopa. 2003 metais šalia Valstybinio socialinio draudimo sistemos valstybė leido susikurti privačių bendrovių valdomiems antros pakopos pensijų fondams. Nuo tada „Sodrai“ mokesčius mokantys dirbantieji gali dalį savo sumokamų mokesčių nukreipti į savo antros pakopos asmenines sąskaitas pensijų fonduose. Šiose sąskaitose kaupdami ir investuodami dalį „Sodrai“ sumokamų lėšų, t.y. be jokių papildomų asmeninių įmokų, jau dabar gali pensiją gauti iš dviejų šaltinių. Taip kaupti pensijai verta daugumai dirbančiųjų. Todėl 2011 m. pabaigoje antros pakopos pensijų fonduose savo pensijai kaupė per 1 mln. Lietuvos gyventojų, o jų santaupos sudarė apie 4 mlrd. litų.
Egzistuoja ir savanoriškas trečios pakopos pensijų kaupimas. Jis menkai kuo skiriasi nuo antros pakopos pensijų fondų, bet pinigus į trečios pakopos pensijų fondus turi sumokėti pats žmogus. Tiesa, valstybė taiko gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą– ja siekiama pritraukti kuo daugiau dalyvių į trečios pakopos pensijų fondus. Mat praeitų metų pabaigoje trečios pakopos pensijų fonduose kaupė tik 26 tūkst. žmonių, o jų sąskaitose buvo per 90 mln. litų. Retas gyventojas nori pats prisidėti prie savo pensijos kaupimo.
Ko laukti iš kiekvienos pensijų pakopos?
Pirmoji pensijos pakopa– tai „Sodros“ pensija, valstybės žadama kiekvienam ir kiekvienai, kurie turi privalomą darbo stažą, bent 15 metų. Pirmoji pakopa šiuo metu yra didžiausia pensijų sistemos dalis. Per 2011 metus pirmojoje pensijų pakopoje buvo priskaičiuota per 7,7 mlrd. litų pensijų išmokų. Senatvės pensijas turėjo teisę gauti per 700 tūkst. asmenų. Pirmosios pakopos pensijos dydis labiausiai priklauso nuo šalies ekonominės gerovės bei politikų sprendimų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad 2011 m. pabaigoje „Sodros“ paimtų paskolų suma siekė 7,6 mlrd. litų.
Taigi dirbantys ir mokantys numatytus mokesčius „Sodrai“ gyventojai, dar nesulaukę pensinio amžiaus, gali rinktis antrąją ir trečiąją pensijų pakopas. Svarbu tai, kad antrą pakopą pasirinkęs dirbantysis praranda teisę į dalį „Sodros“ pensijos. Tačiau pagrindinė – valstybės garantuojama „Sodros“ pensijos dalis lieka. Be to, išlieka ir visos kitos valstybinio socialinio draudimo garantijos – nedarbingumo, ligos, motinystės atvejais. Šiuo metu vidutinė „Sodros“ senatvės pensija siekia per 800 Lt.
Nuo antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujančio asmens atlyginimo šiuo metu į jo pensijų sąskaitą pervedama tik 1,5 proc. jo atlyginimo dydžio įmoka. Todėl asmuo, gaunantis vidutinį 2 tūkst. litų mėnesio atlyginimą, per metus į savo pensijų fondą perves 360 litų. Vadinasi, kaupdamas visą savo darbo karjerą – 40 metų asmuo sukaups 14,4 tūkst. litų pensijai. Kita vertus, jei nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojama 5,5 proc. įmokų pensijų fondui, per 40 metų tas pats asmuo sukauptų 52,8 tūkst. litų antros pakopos pensijų fonduose. Jei asmuo per mėnesį uždirbtų dar daugiau, pavyzdžiui, 3 tūkst. litų per mėnesį, tai pensijai sukaupta suma atitinkamai išaugtų iki 79,2 tūkst. litų. Be to, pensijų fonde sukauptos lėšos yra asmeninės ir paveldimos.
Kaupdamas trečios pakopos pensijų fonduose žmogus pats pasirenka, kaip dažnai ir kokias sumas perves į savo fondo sąskaitą. Verta pažymėti, jog kasmet trečios pakopos pensijų fondo dalyvis gali tikėtis susigrąžinti iki 15 proc. nuo sumokėtų įmokų, jei naudojasi gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Sukauptą trečios pakopos fonduose pensiją galima atsiimti visą iš karto, dalimis arba kaip mokėjimus „iki gyvos galvos“.
Antros ir trečios pakopos pensijų fondų išmokos priklauso nuo lėšų kaupimo trukmės, kaupiančiojo pajamų (nuo jų priklauso įmokos) ir investavimo rezultatų. Kuo ilgiau ir kuo didesnės įmokos darytos, tuo daugiau ir didesnių pensijos išmokų galima tikėtis.
Kita vertus, antroji ir trečioji pakopa veikia tik keletą metų – dar anksti kalbėti apie išmokas iš jų. Galime tik apibendrinti, kad vidutinis antros pakopos dalyvis savo sąskaitoje iki šiol yra sukaupęs apie 4 tūkst. litų, o trečiosios pakopos dalyvis – apie 3,7 tūkst. litų.
Į ką reikia atsižvelgti norint kaupti pensiją?
Dvi iš trijų pensijų fondų pakopų – antroji ir trečioji, Lietuvoje yra savanoriškos. Pensijos kaupimą patartina rinktis kuo jaunesniems žmonėms, nes fonde sukauptų lėšų dydis labiausiai priklauso nuo to, kokį laikotarpį į fondą buvo pervedami pinigai. Tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei dešimt metų, pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonde, greičiausiai, nevertėtų, nebent jų pajamos – didelės.
Darius Kuzmickas, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius