Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga.
Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas. Talpyklą įsirengti kainuotų apie 100 tūkst. eurų ir, išsilaikant aukštoms elektros kainoms, tokia investicija, kurią įgyvendinti užtruktų 3–4 mėnesius, greitai atsipirktų.
„Tačiau nuo šių metų liepos 1 dienos kuro talpyklos pateko į ypatingųjų statinių sąrašą. Jeigu tai numatantis teisės aktas būtų atšauktas ar jo galiojimas nukeltas, mes galėtume dirbti toliau. Ypatingajam statiniui taikoma daugiau apribojimų, reikia daugiau leidimų. Jeigu ir pavyktų, tai užsitęstų mažiausiai metus“, – aiškina verslininkas.
Tuo metu agroperlitą gaminanti „Klasmann-Deilmann“ taip pat skaičiuoja, kada gaminti nebeapsimokės.
„Jei dujų kaštai taip neproporcingai kils, pasieksime lūžio tašką, kai gamyba ir nuostolinga realizacija nebeturės prasmės. Skaičiuojame. Ką nors planuoti ar prognozuoti šiuo laiku neįmanoma“, – teigė „Klasmann-Deilmann Šilutė“ direktorius Kazimieras Kaminskas.
Jo skaičiavimais, vien elektra įmonei kainuos apie 1 mln. eurų per metus. Palyginti su 2021 metais, kai bendrovė turėjo fiksuotą elektros kainą, dabar ji pabrango septynis kartus.
