Vakarų europiečiams ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams jau tapo įprasta aptarnaujančiam personalui – padavėjams, barmenams, grožio salonų darbuotojams, taksistams – palikti arbatpinigių. Mažesniuose miestuose jais gali džiaugtis tik kavinių, picerijų ar restoranų padavėjai, nors prieš krizę kelių papildomų litų buvo negailima ir kirpėjams ar kosmetologams.
Dosnūs padavėjoms
Viename žinomiausių picerijų tinklui priklausančiame restorane Panevėžyje padavėja dirbanti Irma teigia, kad klientai dažniausiai arbatpinigių palieka, nors, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, jų gerokai sumažėjo. Kasdien vidutiniškai ji susirenkanti apie 40 litų papildomų pinigų.
„Šį darbą dirbu jau penktus metus. Niekada nebuvo taip, kad per dieną neužsidirbčiau arbatai, bet prasidėjus krizei visi ją pajutome. Nors dabar sulaukiame daugiau klientų, bet arbatpinigių dydis nepakito. Žmonės palieka nuo vieno iki dešimties litų, jeigu tai didesnė kompanija. Paprastomis dienomis dvidešimt litų tikrai susirenku, o savaitgaliais būna ir triskart daugiau“, – „Sekundei“ pasakojo mergina.
Ji teigė per mėnesį arbatpinigių susirenkanti daugiau nei oficiali alga, tad kaip studentei tai visai neblogas uždarbis. Padavėja tvirtino pastebėjusi, kad pinigų dažniausiai palieka jauni žmonės, galbūt jau ragavę tokio darbo ar ilgiau pagyvenę užsienyje.
„Ne paslaptis, kad padavėjais dažniausiai dirba studentai, tad vėliau, baigę mokslus ir susiradę darbus pagal specialybę, žinodami, koks svarbus aptarnaujantiems darbuotojams kiekvienas litas, patys palieka arbatpinigių. Niekada nebuvo, kad kelių litų nepaliktų užsienietis, nors gėrė tik kavą. Aišku, būna, kad klientai išeina nesusimokėję, tada jų sąskaitas tenka padengti iš savo arbatpinigių“, – tikino Irma.
Panevėžyje dar neįprasta
Svetur ne tik kavinėse ar restoranuose, bet ir paslaugų įmonėse užsienyje įprasta palikti arbatpinigių. Panevėžyje veikiančių grožio salonų ar kirpyklų darbuotojos teigė, kad panevėžiečiai labai retai pamalonina vienu ar keliais litais. Prieš krizę jie buvo dosnesni.
„Pas mus dar nėra tokio įpročio palikti arbatpinigių kirpėjai ar manikiūrininkei, nors dar prieš krizę situacija buvo kiek kitokia. Tam įtakos turėjo ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir tai, kad klientai dabar atsiskaito ne tiesiogiai su juos kirpusia specialiste, o per administratorę“, – sakė vieno prestižiniu laikomo grožio salono Panevėžyje administratorė.
Lina DRANSEIKAITĖ
