Trečiadienį bus patikslinti vienos valiutos sąjungos I ketvirčio BVP rodikliai (–0,2 proc., palyginus su praėjusiu ketvirčiu, ir –1 proc., palyginus su praėjusių metų pirmu ketvirčiu). Tą pačią dieną rinkas pasieks euro zonos mažmeninės prekybos rodikliai. Spėjama, jog gegužę prekybininkų apyvartos smuko 0,2 proc., lyginant su balandžiu.
Vokietija šią savaitę praneš balandžio mėnesio gamyklų užsakymų ir pramonės produkcijos duomenis. Užsakymai per mėnesį galėjo smukti 1 proc., o gamybos apimtys, tikėtina, nepasikeitė. Taigi, kol kas euro zonos ekonomikoje reikšmingų optimistinių pasikeitimų įžvelgti sudėtinga.
JAV gali susidaryti prielaidos dar didesniam palūkanų kilimui
Šią savaitę JAV taip pat laukiama svarbių duomenų – bus paskelbti du svarbiausi gegužės mėnesio rodikliai. Pirmadienį buvo paskelbta, kokiomis nuotaikomis gyvena JAV gamintojai – optimizmas pastebimai sumažėjo, o ISM indeksas nuo 50,7 lygio balandį nukrito iki 49,0 gegužę, nors buvo laukiama smukimo tik iki 50,5 lygio. Tai yra gan prasta žinia vien dėl to, kad gamybos pasitikėjimo rodiklis vėl nukrito žemiau 50 punktų ribos – tai reiškia, kad gamintojai tikisi verslo apimčių susitraukimo. Trečiadienį bus paskelbti balandžio mėnesio gamyklų užsakymų duomenys – tikimasi 1,5 proc. ugtelėjimo.
Penktadienį laukiama bene daugiausiai finansų rinkas veikiančio rodiklio – mėnesinio darbo vietų skaičiaus pokyčio. Analitikai prognozuoja panašų darbo vietų skaičiaus didėjimą kaip ir balandį – 167 tūkst. Jei šis rodiklis bus geresnis nei laukiama, tikėtina, jog jau dabar girdima abejonė, kad FED dar šiemet nutrauks ekonomikos skatinimo programą, taps dar realesnė, ir tai sukurs prielaidas palūkanoms kilti dar labiau.
Finansų rinkose – permainų vėjai
Praėjusi savaitė finansų rinkose baigėsi kritimu. Pagrindiniai akcijų indeksai prieš mėnesio pabaigą krito, labiausiai smuko pagrindinis Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225, kuris, „Danske Bank“ analitikų duomenimis, per paskutines pusantros savaitės nukrito beveik 15 proc. JAV akcijų indeksai nukrito ne taip stipriai – 2–2,5 proc.
Obligacijų rinkose taip pat buvo jaučiami korekcijų vėjai: tiek JAV, tiek ir euro zonos šalių obligacijų pajamingumai kilo po labai ilgo palūkanų kritimo laikotarpio. JAV obligacijų palūkanų kilimą sąlygojo finansų rinkų dalyvių nuogąstavimai, kad FED gali baigti ekonomiką skatinantį nuolatinį obligacijų supirkinėjimą anksčiau nei rinkos tikisi.
JAV ekonominiai rodikliai pastaruoju metu suteikia šiek tiek optimizmo, vis dėlto finansų rinkos nemano, kad JAV ekonomika jau galutinai išlipo iš sunkumų ir gali toliau augti be FED įsikišimo ir skatinimo. 10 metų JAV obligacijų pajamingumas nuo žemiausio lygio šiais metais 1,50 proc. pakilo iki 2,10 proc. pirmadienį.
Euro zonoje taip pat vyravo palūkanų kilimo nuotaikos, tik ne tokios ekstremalios kaip JAV. Jas paskatino pasikeitusi finansų rinkų dalyvių nuotaika dėl to, kokių veiksmų palūkanų normų atžvilgiu laukiama iš ECB. Staiga įsivyravo nuomonė, kad artimiausiu metu Europos centrinis bankas (ECB) bazinės palūkanų normos nemažins, o trumpalaikių bankų indėlių centriniame banke palūkanos artimiausiu metu netaps neigiamos. Ši nuomonė turėjo įtakos ne tik obligacijų, bet ir palūkanų apsikeitimo sandorių (IRS) palūkanų normoms – 5 metų trukmės palūkanos nuo 0,73 proc. gegužės pradžioje pakilo iki 1,02 proc. šį pirmadienį.
Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
