mario draghi

Roma nepripažins Maskvos surengtų „neteisėtų“ aneksinių referendumų Rusijos okupuotuose Ukrainos teritorijose rezultatų, ketvirtadienį pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. Italų premjero biuras pranešė, kad M. Draghi per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patikino jį, kad Roma „toliau remia“ Kyjivą. Abu lyderiai aptarė „neteisėtus „referendumus“, kurių „Italija nepripažins“, nurodė biuras.

Ukraina gali tikėtis Italijos naujosios vyriausybės paramos, žinutėje ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė italų kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni. „Žinote, kad galite kliautis mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Išlikite stiprūs ir išlaikykite tvirtą tikėjimą!“ – vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ angliškai parašė G. Meloni. Taip ji atsakė į V. Zelenskio atsiųstą sveikinimą dėl jos partijos „Italijos broliai“ (it.

1992 m. liepą į savo vietinio Romos kraštutinių dešiniųjų studentų judėjimo „Jaunimo frontas“ duris pasibeldė 15-metė moksleivė, kuri pasiprašė būti judėjimo nare. Radikalų grupė, kurią sudarė vien vyrai, pasipiktino, kai ji pateikė prašymą prisijungti prie jų judėjimo.

Mario Draghi, kuriam priskiriami nuopelnai padėjus išgelbėti euro zoną, kaip Italijos premjeras vadovavo nepaprastos vienybės periodu, bet galiausiai neatlaikė nestabilumu garsėjančios šalies politinės sistemos. Šis garsus ekonomistas niekada nebuvo tiesiogiai išrinktas, bet pelnė kone visų politinių partijų paramą, kai 2021 metų vasarį užėmė premjero postą. Kaip Europos Sąjungoje ir Didžiajame septintuke (G-7) gerbiamas lyderis jis sustiprino Italijos pozicijas tarptautinėje scenoje.

Italijos premjeras Mario Draghi ketvirtadienį atsistatydino, koalicijos partnerėms užblokavus svarbų balsavimą dėl pasitikėjimo. Subyrėjus nacionalinės vienybės vyriausybei šaliai gali tekti surengti pirmalaikius rinkimus, ir tai žada naują netikrumo laikotarpį ne tik Italijai, bet ir visai Europai kritiniu metu.   Anksčiau ketvirtadienį M. Draghi parlamento žemiesiems rūmams pranešė, kad vyksta pas prezidentą Sergio Mattarellą.

Italija penktadienį atsibudo politinėje nežinomybėje dėl beprecedentės politinės krizės, pakabinusios ant plauko Mario Draghi ateitį premjero poste ir iškėlusios pirmalaikių rinkimų galimybę. Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos premjeras iki trečiadienio turi užsitikrinti pakankamą politinę paramą, kad išgelbėtų savo koalicinę vyriausybę, susidūrusią su daugybe iššūkių – nuo sparčiai augančios infliacijos iki karo Ukrainoje.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella ketvirtadienį atsisakė priimti ministro pirmininko Mario Draghi  atsistatydinimą, kilus politinei krizei, kuri, kaip perspėjo ekspertai, gali paskatinti trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką surengti pirmalaikius rinkimus. S. Mattarella „nepriėmė atsistatydinimo pareiškimo ir pakvietė ministrą pirmininką atvykti į parlamentą ir padaryti pareiškimą“, pranešė prezidentūra.

Italijos premjeras Mario Draghi praleidžia paskutinę NATO viršūnių susitikimo Madride dieną, rusenant įtampai jo koalicinėje vyriausybėje. M. Draghi biuras pranešė, kad premjeras ketvirtadienį dalyvaus ministrų kabineto posėdyje Romoje. Pagrindiniai klausimai vyriausybės darbotvarkėje yra priemonės energijos kainų kilimo poveikiui švelninti ir valstybės išlaidos. Staigus M. Draghi išvykimas iš Madrido parodo įtampą jo plačioje vienybės koalicijoje, suburtoje per COVID-19 pandemiją.

Po susitikimo ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atrodė ne itin sužavėtas maloniais Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono gestais, po pastarųjų jo komentarų apie Rusijos sukeltą karą. Ketvirtadienį Kyjive susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atrodė toli gražu nelikęs sužavėtas. V. Zelenskis atrodė nepatogiai pasijutęs po to, kai šį apsikabino E. Macronas.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, pareiškė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų pažeista ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta. „Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – per bendrą kelionę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos žurnalistams sakė M. Draghi. Jo žodžius citavo atstovas spaudai.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Buvęs premjeras milijardierius Silvio Berlusconi šeštadienį, likus dviem dienoms iki balsavimo pradžios, pasitraukė iš kovos dėl Italijos prezidento posto, tačiau dar kartą pakartojo nepritariąs tam, kad šis postas atitektų ministrui pirmininkui Mario Draghi.

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos Centrinio Banko (ECB) vadove. Už tokį sprendimą balsavo 394 Europos Parlamento (EP) nariai, prieš buvo 206, o susilaikė 49.   EP pateikia rekomendaciją dėl ECB vadovo skyrimo, o galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba spalio 17-18 d. Briuselyje. Aštuonerių metų kadenciją C. Lagarde, iki šiol vadovavusi Tarptautiniam valiutos fondui, turėtų pradėti nuo lapkričio.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Euro zonos ekonomikos raida pastaruoju metu buvo „silpnesnė negu tikėtasi“, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi ir pabrėžė, jog būtina tęsti piniginį skatinimą. Rinkose vis labiau nerimaujama dėl didžiausių Europos Sąjungos (ES) ūkių – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – augimo lėtėjimo, taip pat dėl neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir šalutinio įtampos JAV ir Kinijos prekybos santykiuose poveikio.

Nors euro zonos ekonomikos perspektyvas ima temdyti debesys, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai užbaigė obligacijų pirkimo programą, kuri atliko svarbaus ekonomikos ramsčio vaidmenį. ECB Valdančioji taryba patvirtino, kad vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimas, kurio mastas pastaraisiais mėnesiais buvo laipsniškai mažintas, gruodžio pabaigoje bus nutrauktas.

Euro zonos bankai skelbėsi balandžio-birželio mėnesiais siūlę įmonėms ir namų ūkiams geresnes paskolų ir jų grąžinimo sąlygas, rodo antradienį paskelbti ketvirtinės Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos rezultatai. Apklausti 149 euro zonos bankai teigė per antrąjį šių metų ketvirtį palengvinę kreditavimo standartus – kriterijus, kuriais remiantis bankai nusprendžia, ar skolinti pinigus įmonėms bei namų ūkiams.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama. Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema.

Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl sparčiai augančio bitkoino kurso ir su tuo susijusios potencialios rizikos. „Tai yra labai ypatingas aktyvas, savo apibrėžtimi tai spekuliacinis aktyvas, žvelgiant į jo kainų augimą. Investuotojai rizikuoja pirkdami jų už tokią didelę kainą“, – CNBC televizijai sakė ECB vicepirmininkas Vitoras Constancio (Vitoras Konstansijus). Trečiadienį bitkoino kursas pirmą kartą viršijo 11 tūkst. JAV dolerių.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko atlyginimas yra mažiausias tarp Europos šalių centrinių bankų vadovų, nepaisant to, kad per praėjusius metus jis augo bene daugiausiai. Labiausiai praėjusiais metais išaugo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus atlyginimas – 10 proc. iki maždaug 151 tūkst. eurų per metus, rodo „Bloomberg“ paskelbti duomenys. V. Vasiliausko atlyginimas padidėjo apie 7 proc. iki 89 tūkst. eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015-ųjų sausio. Į tokias aukštumas jį stumtelėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen kalbos Džeksone (JAV) vykusiame pasaulio ekonomikos simpoziume. Įdomu tai, kad šie, itin daug įtakos pasaulio ekonomikai turintys žmonės, konferencijoje atsisakė kalbėti apie ateities planus ir ypač daug dėmesio skyrė praeities pasiekimams suvaldant finansų krizės pasekmes.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją. Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų.

Kaip ir tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nusprendė nekeisti palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos tempo. Po ECB pinigų politikos nustatymų sprendimo, rinkų dalyviai laukė spaudos konferencijos, kurioje žurnalistai stengėsi išgauti iš Mario Draghi bent mažą užuominą apie kiekybinio skatinimo programos ateitį. 80 mlrd. eurų per mėnesį į euro zonos ekonomiką įliejančią programą yra planuojama užbaigti kitų metų kovą.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Vienas iš pagrindinių veiksnių finansų rinkose šiais metais buvo JAV Federalinio Rezervo banko nepasiryžimas kelti palūkanų normas. Metų pradžioje JAV centrinio banko atstovai žadėjo pakelti palūkanas keturis kartus. Deja, nepastovi ekonominė situacija užkirto kelią pirminiams Fed planams, o akcijų ir obligacijų rinkų dalyviai per šiuos metus nesulaukė nė vieno palūkanų normų kilstelėjimo.

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Tuo tarpu ECB išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu. Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkal sekmadienį dar kartą atmetė galimybę nubraukti dalį didžiulės Graikijos skolų naštos, bet sakė, kad Berlynas yra atviras lanksčiam jų grąžinimo planui.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per kitą dieną vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis. „Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

Graikijos premjeras nusprendė perkelti sprendimą dėl Europos kreditorių finansinės pagalbos šaliai ant žmonių pečių – žada skelbti šiuo klausimu referendumą. Jo teigimu, jis pasitiki graikų tautos nuomone.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Briuselyje tęs derybų maratoną su tarptautiniais kreditoriais, siekdamas susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai šaliai išvengti nemokumo. Derybos bus tęsiamos, nors trečiadienį graikų premjeras griežtai užsipuolė skolintojus, esą šie atmeta jo siūlomus reformų planus.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Audringi protestai aptemdė trečiadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) naujosios būstinės atidarymą, kai antikapitalistinių pažiūrų demonstrantai prieš šį renginį padeginėjo automobilius, daužė langus ir svaidė akmenis Vokietijos Frankfurto miesto gatvėse. Viena policijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad per šias riaušes buvo padegti bent septyni policijos automobiliai.

Šiandien ECB (Frankfurte) vykusiame renginyje ECB Pirmininkas Mario Draghi pristatė naująjį 20 eurų banknotą ir pranešė, kad apyvartoje šis banknotas pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d. Jame panaudota naujoviška apsaugos priemonė – langelis su portretu hologramoje. Banknotą laikant prieš šviesą langelis tampa skaidrus ir jame išryškėja mitologijos personažo Europos portretas, matomas iš abiejų banknoto pusių.

Europos centrinis bankas (ECB) trečiadienį pareiškė, jog laikinai sustabdo leidimą Graikijos bankams naudoti vyriausybės obligacijas kaip užstatą paskolai gauti. „Laikinas sustabdymas sutampa su egzistuojančiomis Eurosistemos taisyklėmis, nes šiuo metu neįmanoma numatyti sėkmingos programos peržiūros baigties“, - sakoma banko pranešime, kuriame kalbama apie vykstančias derybas tarp naujosios Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių.

Graikijos naujasis premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį per vizitą Briuselyje pareiškė esantis įsitikinęs, kad įmanoma rasti sprendinį ginče tarp Atėnų ir Europos Sąjungos (ES) dėl jo šalies skolų.

 Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė pradėsiąs vykdyti programą – nuo kovo mėnesio pirkti 60 mlrd. eurų vertės privačiųjų ir viešųjų obligacijų, kad būtų išvengta defliacijos euro zonoje. „Bendri mėnesiniai viešųjų ir privačiųjų vertybinių popierių pirkimai sudarys iki 60 mlrd. eurų.

 Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susirinks Briuselyje per viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi priimti svarbią sutartį dėl kovos su klimato pokyčiais, taip pat sustiprinti pastangas, siekiant įveikti mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį. 28 ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai per dviejų dienų susitikimą taip pat svarstys, kaip būtų gali paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, baiminantis jau trečiosios recesijos bangos.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Tikėjimą, kad klestėjimas sugrįš, Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi laiko vienu svarbiausių sprendinių lėtai atsigaunančiai Europos ekonomikai.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Ketvirtadienį sulauksime Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo Mario Draghi apsilankymo Lietuvoje. Tai pirmasis aukščiausio rango ECB pareigūno vizitas šalyje, žymintis artėjantį Lietuvos įsiliejimą į euro zoną. Kartu vizitas simboliškai patvirtina, kad euro diena labai greitai artėja, ir skatina įvardyti naudas, kurias Lietuvos ekonomika ilgainiui patirs, būdama euro zonos nare.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino palūkanų normas – bazinės palūkanos nuo 0,15 proc. sumažintos iki 0,05 proc. Komercinių bankų indėlių palūkanos atitinkamai sumažėjo nuo -0,10 proc. iki -0,20 procento.

 Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana nuoseklu – kai ekonomika neauga priimtinu tempu, centrinis bankas pasitelkia pinigų politikos priemones ir tai užtikrina reikiamą skatinimą ekonomikai.

 Europoje šią savaitę finansų rinkų dalyviams svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks Europos centrinio banko susirinkimas. Nors infliacija sausį euro zonoje ir toliau mažėjo, rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog Mario Draghi dar nesiryš mažinti 0,25 proc. siekiančių bazinių palūkanų. Pirmoje savaitės pusėje išaiškės galutiniai sausio mėnesio euro zonos verslo pasitikėjimo (PMI) rodikliai.

Karolis Birgilas, specialiai Ekonomika.lt iš Briuselio Europos Parlamento (EP) kadencijai einant į pabaigą paskutiniu akordu taps bankų sąjungos sukūrimas. Nuo įtampos su kitomis svarbiausiomis Senojo žemyno institucijomis styga gali ir trūkti. Vigi yra sakančių, kad bankų sąjungos simfonija jau buvo pradėta groti, kol Super Mario net nebuvo paėmęs batutos.

2013 metų galingiausiu pasaulio žmogumi "Forbes" išrinko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris aplenkė iš pirmos vietos 2012 metais į antrą nukritusį JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą). Tai savo svetainėje praneša Forbes.com, pateikdamas tradicinį Galingiausių žmonių pasaulyje sąrašą, kuris sudarinėjamas kasmet ir į kurį patenka išties pasaulį valdantys valstybių vadovai, finansininkai, filantropai ir verslininkai.

Daugelis šios akimirkos laukė ilgus metus. Po ilgiausios recesijos nuo pat euro zonos įkūrimo ekonominis blokas praėjusią savaitę pagaliau galėjo pasigirti ketvirtiniu augimu. Ar džiuginantys vieno ketvirčio rezultatai suteikia pagrindą tikėtis stabilaus ir ilgalaikio augimo, klausia „Der Spiegel“. Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.