Tiesa, naujas pasiūlymas vis tiek netenkina nei darbdavių nei darbuotojų atstovų. Pastarieji reikalauja dar didesnio pakėlimo, tuo metu kai kurie verslai tikina, kad ir lėtesnis didinimas gali baigtis liūdnai.
Šiuo metu minimalioji mėnesinė alga (MMA), kurią galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o minimalus valandinis atlygis (MVA) – 3,93 euro (neatskaičius mokesčių).
Birželį Vyriausybė buvo nusprendusi MMA didinti iki 703 eurų, o MVA – iki 4,3 euro.
Tačiau ministrų kabinetas dabar nutarė, kad šie dydžiai turi augti sparčiau – iki 730 eurų ant popieriaus. Jeigu mokesčiai nuo Naujųjų nesikeistų, į rankas tai būtų apie 518 eurų.
MVA dabar siūloma nuo kitų metų didinti iki 4,47 euro.
Vyriausybei priėmus protokolinį sprendimą, pagal jį bus siūloma priimti sprendimą Trišalėje taryboje, kuri vienija darbdavių, darbuotojų ir valdžios institucijų atstovus. Jeigu jie nesutartų, Vyriausybė galėtų priimti vienašalį sprendimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Vyriausybės pasitarime sakė, kad sparčiau kelti MMA siūloma dėl naujausių duomenų apie šalies ekonomiką ir atnaujintas prognozes kitiems metams.
Darbuotojų ir darbdavių pozicijos skiriasi
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog Vyriausybės žingsnis sveikintinas, tačiau yra pagrindo didinti minimalią algą dar sparčiau.
„Sunku vertinti, nes oficialiai mums niekas nepateikė pasiūlymo, Vyriausybė savo ruožtu svarsto. Be abejo, tai, kad Vyriausybė kalba apie didesnį minimalios algos dydį – sveikintinas žingsnis, tačiau mes dar birželį sakėme, kad yra visos prielaidos mokėti ne mažiau kaip 750 nuo kitų metų“, – naujienų agentūrai BNS sakė I. Ruginienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad minimali alga turi didėti, tačiau reikia atsižvelgti ir į darbo našumą.
„Mūsų nuomone, minimalią alga didinti turime, bet norime pridėti į formulę dar vieną dedamąją – darbo našumą. Net ir kai anksčiau buvo planuojama didinti iki 703 eurų, jau čia buvo maždaug keturis kartus daugiau nei auga darbo našumas“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
Tikisi surinkti daugiau pinigų
„Siekdami gerinti dirbančiųjų sąlygas, mažinti pajamų nelygybę, siūlome minimalią mėnesinę algą didinti sparčiau. Ekonomikos padėtis priimti reikiamus sprendimus yra palanki: auga imunitetą COVID-19 įgijusių žmonių skaičius, ūkinės veiklos suvaržymų beveik neliko, mažėja nedirbančiųjų ir auga darbo vietų skaičiai, o ekonomistai prognozuoja spartų ekonomikos augimą“, – išplatintame pranešime cituojama M. Navickienė.
Anot Finansų ministrės Gintarės Skaistės, galimybes nuo kitų metų pradžios didinti MMA yra nulemtos geros padėties šalies ūkyje, palankių prognozių kitiems metams bei gero pajamų surinkimo į valstybės biudžetą:
„Nesiimant šio sprendimo ir šalyje sparčiai augant visiems atlyginimams, atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų tik dar labiau išaugų. Todėl šiuo metu metu nėra priežasčių nedidinti MMA pagal sutartą formulę“.
Trišalėje taryboje yra susitarta, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturėtų būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. Skaičiuojama, kad kitąmet padidinus MMA iki 730 eurų, santykis tarp MMA ir VDU siektų 48,1 proc.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 20 tūkst.
Seniau reikėjo kelti minimalu atligi, kad žmogus pajaustu oru gyvenima.
