Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.
Tačiau dalis šias sutartis sudariusių gyventojų prarado pasitikėjimą privačiais pensijų fondais, nes čia dideli administravimo mokesčiai, neaišku, kaip sekasi investuoti iš „Sodros“ pervestus pinigus. Be to, situacija nestabili dėl fondams pervedamų pinigų mažinimo.
Pasitraukti – trumpas laikotarpis
Dėl privačių pensijų fondų veiklos gyventojams iškyla labai daug klausimų. Į juos „Tauragės kurjeriui“ atsakė įvairių šalies institucijų atstovai. Į vieną svarbiausių, kaip ir kada būtų galima nutraukti sutartis su privačiais pensijų fondais, atsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė:
– Šiuo metu nėra galimybės nutraukti sutartis su pensijų fondais. Kovo 7 d. Ministrų kabinetas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomiems pakeitimams dėl kaupimo privačiuose pensijų fonduose, taip pat ir siūlymui sudaryti galimybę žmonėms pasitraukti iš privačios pensijų sistemos. Siūloma, kad žmonės tai galėtų padaryti nuo 2013 m. pradžios iki rugsėjo 1 d. Tokį savo nusistatymą žmonės turės pranešti savo pensijų kaupimo fondui.
Pasak jos, jau sukauptos lėšos būtų toliau investuojamos iki išmokėjimo dienos, tačiau naujos nepervedamos. Tiems, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašytų 2013 m. ir vėliau, galimybė atsisakyti mokėti papildomas įmokas nebūtų taikoma.
Be minėto pakeitimo, ministerija siūlo ir kitus, kurie sudarytų palankesnes galimybes žmonėms sukaupti didesnę pensijos dalį privačiuose pensijų fonduose maksimaliai mažinant administravimo mokesčius.
Įstatymas dėl privačių pensijų fondų įsigaliojo 2004 metais, tauragiškiai nori sužinoti, kiek per praėjusį laiką „Sodra“ šiems fondams pervedė pinigų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu paaiškino, kad nuo 2004 iki 2012 m. sausio 31 d. į pensijų fondus pervesta 4016,6 mln. litų.
Privačių pensijų sistemoje – trečdalis gyventojų
Sutartis su privačiais pensijų fondais sudariusiems žmonėms rūpi, kiek per gyvavimo laikotarpį jie uždirbo. Į šį ir kitus klausimus atsakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
– 2012 m. sausio 31 d. II pakopos pensijų fondų valdomas turtas buvo 204 milijonais litų didesnis nei per visą sistemos veiklos laikotarpį „Sodros“ pervestos lėšos, – teigė V.Šapoka.
Be to, esą verta priminti, kad fondai jau išmokėjo daugiau nei 68 milijonus litų pensijos sulaukusiems ir sistemą palikusiems dalyviams bei paveldėtojams. Susumavus šiuos skaičius galima teigti, kad II pakopos pensijų fondai savo dalyviams uždirbo 272 milijonus litų.
Pasak V.Šapokos, 2012 m. sausio 31 d. pensijų kaupimo sutartis buvo pasirašę trečdalis šalies gyventojų – 1057559 žmonės. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. šalyje dirbo 1371000 gyventojų, taigi tik nedidelė dalis dirbančiųjų asmenų nėra sudarę sutarčių su privačiais pensijų fondais.
Daugiausia sutarčių pasirašyta sistemos veiklos pradžioje, 2004–2007 metais. Paskutiniaisiais metais dalyvių skaičiaus augimas ėmė mažėti, per 2011 m. gyventojų, kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, skaičius padidėjo beveik 19 tūkstančių. Augimo sulėtėjimas natūralus, nes rinkoje lieka vis mažiau darbingo amžiaus žmonių, dar nepradėjusių kaupti savo pensijai privačiuose pensijų fonduose.
Jei privatūs pensijų fondai bankrutuotų, pinigai nedingtų
V.Šapoka teigė norintis nuraminti gyventojus, kurie baiminasi, kad pensijų fondai gali bankrutuoti, prapulti jų pensijoms kaupti pinigai.
Esą visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kaupimas pensijų fonduose yra ilgalaikis sprendimas, todėl nereikėtų vertinti vien tik trumpalaikių (iki metų) fondų rezultatų. Pasaulio finansų rinkose vyksta pakilimai ir nuosmukiai, todėl svyruoja ir pensijų fondų verte, tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad ilguoju laikotarpiu vidutinė metinė akcijų rinkų grąža siekia 6–7 proc. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad fondai yra skirstomi pagal riziką, todėl prieš priimant sprendimą reikėtų gerai apgalvoti savo pasirinkimą.
– Žmonės neturėtų jaudintis, nes gali bankrutuoti ne patys pensijų fondai, o tik juos valdančios įmonės, tačiau pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus visas pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdančios įmonės ir laikomas depozitoriumuose. Dėl šios priežasties net ir valdančiai įmonei bankrutavus pensijų fondų dalyviai ir jų sukauptas turtas nenukentėtų, – teigė V.Šapoka.
Jovita STRIKAITIENĖ
