Smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį.
Seimas nusprendė: jeigu visą mėnesį bus suvartojama daugiau kaip 10 kubų vandens per parą, jį reikės apskaityti, o virš 100 kubų – teks susimokėti 0,003 euro už kubą.
Už tokias Vandens įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 69 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 30 susilaikė. Nauji reikalavimai galios nuo 2024 metų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad sodininkai, daržus laistantys ežerų ar upių vandeniu, nebus apmokestinami.
„Jie nemokės, čia tik industriniams vartotojams, pavyzdžiui, šiltnamiams, sodininkams, daržovių augintojams. Mes turime sukontroliuoti mega vartotojus, nes upės yra nusekusios. Turi būti milžiniška sodų bendrija, kad jau reikėtų mokėtų“, – BNS sakė ministras.
„Įstatymo logika tokia – turi būti vienodos sąlygos ir tie, kurie vandenį ima iš gręžinių, ir tie, kurie – iš upių, turi būti apmokestini vienodai. Apmokestinimas prasideda, kai per tą pačią žarną iš upės ar per tą patį gręžinį visą mėnesį per parą paimi virš 100 kubų, tai yra 3 tūkst. kubų per mėnesį. Tai yra industrinis vartojimas – 70 litrų per minutę. Tiek reikia prileisti standartinę vonią. Tokių vonių per parą išpumpuotų iš ežerų ar upių ir išlaistyti reikėtų 700-800, tada imtų tiksėti mokestis“, – BNS sakė ministras.
Pasak S. Gentvilo, jeigu verslui reikia tiek vandens, jis turi pagalvoti ir apie gręžinius, nes jį imant iš upių ar ežerų galima nužudyti ten esančią augaliją ir gyvūniją.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad norint fiksuoti, ar suvartojama daugiau kaip 10 kubinių metrų vandens, gyventojams teks įsigyti apskaitos priemones.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įspėjo, kad apmokestinus vandenį laistymui, užprogramuojamas morkų, bulvių ir kitų daržovių brangimas. Tuo metu S. Gentvilas tikino, kad su žemdirbiais klausimas aptartas ir „niekas neturi priekaištų“.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad iš asociacijai priklausančių bendrijų tik viena – Klaipėdoje su 6 tūkst. narių – yra tokia didelė, kad jos nariams gali tekti mokėti už vandenį laistymui.
„Kitos neturi tokių pajėgumų“, – BNS teigė J. Ravinis. – Nebent kokie ūkininkai sugeba tokį kiekį vandens išlaistyti“.
Be to, pagal įstatymą bus sudaromas paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašas – jame turės registruotis ne tik išgaunantys daugiau kaip 100 kubų vandens, bet ir praleidžiantieji tokį kiekį paviršinio vandens per hidrotechninius statinius ir naudojantys vandenį hidroelektrinėse.
