Jiems taip pat leista imtis savarankiškos veiklos, dalyvauti kvalifikacijos keitimo ar kėlimo kursuose bei programose, kurios padės pasirengti darbo rinkai.
Už Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas ketvirtadienį balsavo 83 Seimo nariai, septyni buvo prieš, o 14 susilaikė.
Po tokio balsavimo Seimo Užsienio reikalų komitete dirbantis konservatorius Audronius Ažubalis pareiškė, kad Seimas tokiu žingsniu atidarė „visus šliuzus“ nelegaliai migracijai. Pasak jo, parlamentarai, teikę pataisas dėl liberalaus migrantų įdarbinimo, sabotuoja valstybės saugumą.
Seimo sprendimu migrantai galės įsidarbinti praėjus 12 mėnesių nuo jų įregistravimo migracijos informacinėje sistemoje.
Pasak pataisos autoriaus, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, leidus prieglobsčio prašantiems migrantams įsidarbinti ne po 18-kos, kaip siūlyta anksčiau, o po 12-kos mėnesių, taupomos valstybės lėšos, nes mažės jų išlaikymo išlaidos.
„Tokių žmonių, kurie liks gyventi Lietuvoje, buvo ir bus, tai kad jie galėtų greičiau pradėti dirbti, o ne vagiliauti ar kokiu kitu būdu būti priversti šešėlyje, nelegalaus darbo ekonomikoje“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak M. Lingės, tokiu atveju šie žmonės išvengs rizikų nusikalsti neturint pragyvenimo šaltinio: „Patys save išlaikytų ir nebūtų našta“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas aiškino, kad net ir pradėjus migrantui dirbti, jo išsiuntimo procesai, draudimas penkerius metus gauti leidimą gyventi išlieka.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad prieglobsčio prašantiems nelegaliems migrantams įsidarbinti kitose Europos Sąjungos šalyse leidžiama vidutiniškai po 24 mėnesių, kai jiems atšaukimas judėjimo ribojimas.
„Nelegalus migrantas, kuris negavo pabėgėlio statuso, nes atvyko savanaudiškais tikslais, o ne bėgdamas nuo karo, po metų įgis teisę dirbti? Mūsų tikslas yra nelegalų migrantą išsiųsti namo, o ne duoti jam darbą už tai, kad jis nelegaliai kirto sieną“, – tikino L. Kasčiūnas.
Seimas taip pat pritarė grupės Seimo narių iš įvairių frakcijų siūlymui migrantams, atšaukus jų judėjimo ribojimą, leisti naudotis Užimtumo tarnybos, savivaldybės, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų programomis, padedančiomis pasirengti darbo rinkai.
„Žmonės gautų pačias primityviausias konsultacijas dėl darbo rinkos (...) kad žmogus, išėjęs po metų nelaisvės turėtų nors šiokius tokius orientyrus. Tai nereikalautų kokių nors ypatingų biudžeto lėšų“, – kalbėjo T. Tomilinas
A. Ažubalio teigimu, suteikdama galimybę valstybės lėšomis kelti kvalifikaciją nelegaliems migrantams, kurių statusas dar neaiškus, Lietuva būtų pirma Europos Sąjungoje.
Be to, Seimas leido nelegaliems migrantams užsiimti individualia ir savarankiška veikla, nors tam, kaip teigė A. Ažubalis, prieštaravo Vidaus reikalų, Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcija.
„Tai gerintų situaciją darbo rinkoje, nes tarp tų žmonių yra ir gerų kirpėjų, sukirpėjų, barzdaskučių. Nestumkime jų į šešėlinę rinką. Nes jeigu mes juos ten stumsime, tai jie vis tiek dirbs, bet tik nelegaliai ir nemokės valstybei mokesčių“, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis konservatorius Justas Džiugelis.
L. Kasčiūno teigimu, priimdama tokias pataisas Lietuva daro didelę klaidą: „Prikursime daug traukos faktorių nelegaliai migracijai“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas buvo priešingos nuomonės: „Į Seimą grįžo žmoniškumas“.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė parlamentarus informavo, kad birželį į migrantų apgyvendinimo vietas negrįžo 430 neteisėtų migrantų: „Tiesiog išėjo ir nebegrįžo“.
