Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.
Vienas nuomotojas socialiniame tinkle „Facebook“ anonimiškai piktinosi, kad jo bute kartu su nuomininku pradėjo gyventi jo draugas, apie kurį savininkui nebuvo pranešta, o sutartis – pasirašyta tik su vienu žmogumi.
„Manau, geriau yra sutartyje viską numatyti. Nenorėčiau išnuomoti vienam, o gyventų, velnias žino, kiek“, – rašė viena komentatorė.
Kiti tikino, kad tai – ne nuomotojo reikalas, nes niekas nuo to nepasikeis: didesnius komunalinius mokesčius ar nuostolius už apgadintus baldus padengs patys nuomininkai.
Buvo ir tokių, kurie pasakojo, kad išsinuomoję butą susirado antras puses ar pigesnių variantų, todėl nepranešę savininkams leisdavo tuose butuose gyventi savo draugams:
„Jei man tinka šiuo metu gyventi kitur, o mano draugui tinka butas, kurį nuomojuosi, koks skirtumas? Vis tiek netikrina, nuoma – sumokėta. Jei nutraukčiau sutartį, juk negrąžintų depozito.“
Ar dėl papildomų gyventojų reikia atsiklausti nuomotojo?
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ partneris, advokatas dr. Edvinas Meškys nurodė, kad paprastai gyvenamosios paskirties objektų nuomos sutartyje būna aptarta, kas konkrečiai gyvens būste.
Anot jo, toks apribojimas yra naudingas nuomotojui, nes jis gali kontroliuoti, kiek asmenų gyvena, išvengti galimo triukšmo ir kitų klausimų.
„Visgi, jeigu sutartyje žmonių skaičius nėra apibrėžtas ir nuomotojas nėra nustatęs jokių apribojimų (nėra numatyta, kad negalima gyventi su vaikais, nėra draudimo pernuomoti patalpas), tai turėtų būti laikoma, kad nuomininkas gali leisti būste gyventi ir kitiems asmenims.
Šiuo atveju tik turi būti užtikrinta, kad nėra pažeidžiamos vidinės taisyklės. Pvz., daugiabučių bendrijos taisyklės dėl triukšmo,“ – vardijo advokatas.
Jis paminėjo, kad atskiras nuomotojo leidimas reikalingas tik tokiu atveju, jeigu nuomos sutartis turi apribojimus.
„Tarkime, sutartis numato, kad bute gali gyventi tik 4 asmenys, o, norint pasikviesti daugiau žmonių, yra būtinas išankstinis nuomotojo sutikimas.
Tokiu atveju rekomenduotina gauti rašytinį sutikimą, kad ateityje nekiltų ginčų dėl sutarties pažeidimo ir atitinkamai nereikėtų mokėti sutartyje numatytų baudų už pažeidimą, kai tokios baudos yra numatytos“, – atkreipė dėmesį E. Meškys.
Savininkas gali tiesiog uždrausti apsigyventi kitiems
Paklaustas, ar nuomotojas turi teisę tiesiog neleisti būste apsigyventi dar kam nors, E. Meškys paminėjo, kad Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę į nuosavybę.
Todėl nuomotojas turi teisę nuomos sutartyje numatyti apribojimus dėl būsto pernuomavimo, svečių pasikvietimo, gyvenimo su vaikais ir pan.
„Visgi, jeigu nuomos sutartis konkrečiai draudimų gyventi kitiems asmenims nenumato, tai nuomotojas turėtų teisę uždrausti kviesti kitus asmenis tik tada, kai dėl tokių asmenų būstas yra naudojamas ne pagal paskirtį (pvz., daromi vakarėliai).
Kai yra pažeidžiamos vidaus taisyklės (pvz., šiukšlinama), daroma žala turtui (pvz., butas nėra pritaikytas tokiam kiekiui žmonių ir dėl to gali būti sugadinti baldai, įranga ar pan.) ir pažeidžiami įstatymai (pvz., pasikviesti asmenys rūko balkone, triukšmauja, nesilaiko higienos reikalavimų ir kt.)“ – dėstė advokatas.
Jis pažymėjo, kad nuomininkas visada yra atsakingas prieš nuomotoją dėl jo pasikviestų asmenų elgesio, todėl minėtų asmenų pažeidimai reikštų nuomininko netinkamai vykdomą nuomos sutartį.
O nekilnojamojo turto projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar savininkas yra informuotas, ar yra jo rašytinis sutikimas – būste negali apsigyventi daugiau asmenų nei gyvenamoji patalpa yra pritaikyta.
Prarastų depozitą ir dar tektų mokėti baudas
Vis tik E. Meškys paminėjo, kad kiekvienu atveju nuomotojas turėtų įvertinti, ar situacija tikrai yra tokia, kad reikštų esminį nuomos sutarties pažeidimą:
„Tik nustačius, kad papildomų asmenų pasikvietimas iš tiesų pažeidžia nuomos sutartį, nuomotojas galėtų reikalauti nekviesti kitų asmenų, taikyti sutartyje numatytas baudas ar net svarstyti apie nuomos sutarties nutraukimą.“
Jam antrino ir I. Pukelienė – anot jos, jei būstas yra skirtas tik vieno asmens (konkretaus nuomininko) apgyvendinimui, tai papildomų ar kitų asmenų, nenurodytų nuomos sutartyje, naudojimasis būstu būtų laikomas nuomos sutarties pažeidimu ir nuomotojas turėtų teisę ją nutraukti dėl nuomininko kaltės.
O depozitas, pašnekovės aiškinimu, būtų negrąžinamas tik tuo atveju, jei už nuomos sutarties pažeidimą nuomos sutartyje būtų numatyta bauda nuomininkui.
Kada dėl didesnio gyventojų skaičiaus gali pabrangti nuoma?
E. Meškys pažymėjo, kad būsto kaina turi būti aptarta nuomos sutartyje. Jeigu sutartis aiškiai numatytų, kad nuomotojas turi teisę reikalauti didesnės nuomos kainos, tada nekiltų problemos dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo.
Tačiau tokio pakėlimo neaptarus, nuomotojas savavališkai pakelti įkainio greičiausiai negalėtų.
„Visgi yra labai svarbu įvertinti galimybę perskaičiuoti ne tik nuomos mokestį, bet ir mokamus komunalinius ar kitus mokesčius.
Nes natūralu, kad daugiau asmenų išnaudos daugiau elektros, vandens ar dujų, išmes daugiau šiukšklių ir pan. Todėl rekomenduotina nuomos sutartyje aiškiai numatyti tokias galimybes“, – komentavo advokatas.
Ar nuomojamą būstą galima perleisti kitam be savininko žinios?
I. Pukelienė aiškino, kad nuomininkas – tai asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo ar savo šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Todėl yra svarbu, kas sudaro ir pasirašo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kam nuomos sutartimi suteikiama teisė naudotis gyvenamąja patalpa ir kas yra „šeimos nariai“.
„Jei būsto nuomos sutartis yra sudaryta su konkrečiu nuomininku ir nėra nurodomi kiti asmenys, kurie naudosis išsinuomota patalpa, be nuomotojo sutikimo nuomininkas neturi teisės leisti naudotis išsinuomotu būstu kitam asmeniui, pvz., savo draugui.
Jei rašytinis nuomotojo sutikimas gaunamas, nuomininkas gali būstą subnuomoti, tačiau atsakingu nuomotojui, pagal būsto nuomos sutartį, ir toliau lieka nuomininkas“, – komentavo I. Pukelienė.
Ji pridūrė, kad nuomininkas savo teises ir pareigas, pagal nuomos sutartį, gali perleisti draugui, bet ir šiuo atveju yra reikalingas išankstinis rašytinis nuomotojo sutikimas.
Gyventi su šeima ar antra puse – kada leidimo nereikia?
Anot I. Pukelienės, be nuomotojo sutikimo nuomininkas, sudaręs sutartį savo vardu ir interesais, negalės pakviesti nuomojamoje patalpoje kartu gyventi net ir antrosios pusės. Tokiu atveju sudaryta nuomos sutartis yra pildoma, įtraukiant ir antrą nuomininką.
Vis tik teisininkė paminėjo, kad būsto nuomos sutartį sudarius dėl nuomininko šeimos narių interesų, šeimos nariai turi teisę apsigyventi būste be papildomo įspėjimo ar sutikimo.
Tačiau jie taip pat turi būti įvardinti nuomos sutartyje: „Todėl reikia žinoti, kas yra šeimos nariai. T. y. kartu gyvenantys sutuoktiniai (sugyventiniai), nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai.
Antroji pusė, tikėtina, dar nebus sutuoktinė / sutuoktinis. Be to, kad nuomininkai būtų laikomi sugyventiniais, jie turi ne tik gyventi kartu, bet ir vesti bendrą ūkį, kas yra įrodinėjimo dalykas.“
Todėl tokiose neapibrėžtose situacijose, pasak pašnekovės, rekomenduojama elgtis apdairiai ir nuomotojo sutikimą gauti visais atvejais.
O E. Meškys pridūrė, kad nuomos sutartyje galima susitarti dėl bet kokių sąlygų, jeigu tik jos neprieštarauja įstatymams.
„Neretai vertindami sutartis matome, kad kažkuri sutarties šalis specialiai ar netyčia numato įvairiausius apribojimus arba atvirkščiai – neįtraukia svarbių nuomos klausimų. Todėl ateityje kyla brangių ir daug laiko užtrunkančių teisminių ginčų“, – patirtimi dalinosi advokatas.
