Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.
Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ jis pabrėžė, kad šie kariai – dar vienas mūsų saugumo garantas, kurio tikrai reikia.
Nekilnojamojo turto (NT) eksperto vertinimu, vokiečius nebūtinai reikia apgyvendinti Vilniaus centre, nes miestas yra gana kompaktiškas. Ir įvardijo, kiek šiuo metu vidutiniškai atsieina būstai nuomai bei pardavimui.
Pro miestą – per 30 minučių
„Vilnius, mano vertinimu, yra pasirengęs priimti ne tik 5 tūkst., o tiek, kiek reikės, vardan saugumo“, – forumo metu kalbėjo „Newsec“ atstovas M. Kulbokas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilnius yra augantis miestas ir šiandien jau nekyla klausimų, ar Vilniuje gali atsirasti 30–40 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių. Kadangi mes radome erdvės ir galimybių tuos žmones priimti bei apgyvendinti.
Specialistas Vilnių įvardijo kaip kompaktišką miestą ir pabrėžė, kad nereikėtų daryti klaidos ir lyginti jį su milijoniniais didmiesčiais Amerikoje ar kitur.
„Vien tiktai pažiūrėjus į šitą mažą žemėlapiuką, geru metu, nebūtinai 8 val. ryto, mieste iš vieno krašto į kitą kraštą galime pravažiuoti kone per 30 min. Čia jau nereikia daug pardavinėti patį Vilnių, galima vien tik pasakyti tokį pavyzdį.
Viena kompanija iš Švedijos rinkosi biurą Lietuvoje ir sakė, kad jiems būtinai reikia prie oro uosto būti. Kai nusileido oro uoste ir per 15 min jie buvo miesto centre, sako: jau viskas, atvažiavom?“ – pasakojo „Newsec“ atstovas.
Dėl to, anot jo, atvykusiems vokiečių kariams nekils klausimų, ar gyventi miesto centre, ar vis tik visas miestas yra patogus, taigi patogumo klausimas yra išspręstas.
2,4 tūkst. apartamentų šiandien ir nebūtinai centre
M. Kulbokas neslėpė, kad Vilniaus centre praktiškai nėra projektų, kurie galėtų būti nuomojami, todėl yra maža tikimybė, kad Vokietijos kariai bus apgyvendinti tik miesto centre.
„Vilnius yra tolygiai besivystantis miestas, turintis savo karkasą, kuriame yra labai patogu judėti iš vieno taško į kitą. Ir neturėtų būti didelių sunkumų apgyvendinti 3–5 tūkst. šeimų.
Iš tikrųjų Vilnius nesunkiai galėtų sugeneruoti jau šiandien 2,4 tūkst. apartamentų arba būstų, kurie galėtų būti tinkami laikinam gyvenimui“, – tikino NT ekspertas.
Anot jo, tai visų pirma būtų privatus sektorius, t. y. žmonės, kurie, investavę į NT, kaip į antrą būstą, jį nuomoja.
Taip pat yra ir įmonių investuotojų portfelis, kuris po truputį vis didėja, kai yra sąmoningai investuojama į būsto rinką siekiant jį nuomoti.
M. Kulbokas paminėjo ir kelią besiskinančius vadinamus co-living projektus, kai patalpos gali greitai būti transformuojamos ir pritaikomos apgyvendinimui:
„Taigi iš tikrųjų vieno šaltinio nėra, kuris galėtų teikti tokias paslaugas. Visuma yra garantas, kad rinkoje tokio trūkumo neturėtų būti.“
Būstų kainos – centre „gali būti nepigu“
„Labai dažnai sako, kad mes turime pervertintą rinką ir, kai žiūrime ne iš Vilniaus mastelio, o Europos mastelio, tai iš tikrųjų tiems vokiečių kariams neturėtų kilti klausimų, kodėl tokiu ar kitokiu atveju yra mokama tokio dydžio nuoma.
Kai kalbame apie miesto centrinę dalį – taip, tai gali būti pakankamai nepigu. Bet visa kita Vilniuje yra prieinama kaina tam, kad tie kariai galėtų būti iš tikrųjų pakankamai patogiai apgyvendinti“, – „Lietuvos Davose“ kalbėjo M. Kulbokas.
Pristatymo metu jis parodė, kiek sostinėje vidutiniškai kainuoja patys būstai ir jų nuoma pagal vietoves:
- Naujininkai: nuoma – 12,5–15 eurų už 1 kv. m., o kaina – 2,8 tūkst.–3,3 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Justiniškės: nuoma – 13–15 eurų už 1 kv. m., o kaina – 2,9 tūkst.–3,2 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Pašilaičiai: nuoma – 13,5–15,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3 tūkst.–3,3 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Fabijoniškės: nuoma – 13,5–15,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3 tūkst.–3,3 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Pilaitė: nuoma – 13,5–15,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3 tūkst.–3,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Lazdynėliai: nuoma – 13,5–16 eurų už 1 kv. m., o kaina – 3 tūkst.–3,4 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Karoliniškės: nuoma – 13,5–16,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3 tūkst.–3,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Šeškinė: nuoma – 14,5–16 eurų už 1 kv. m., o kaina – 3,2 tūkst.–4 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Santariškės: nuoma – 15–16,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3 tūkst.–3,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Jeruzalė: nuoma – 15–16,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3,1 tūkst.–3,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Baltupiai: nuoma – 15–17,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3,1 tūkst.–3,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Žirmūnai: nuoma – 15–18 eurų už 1 kv. m., o kaina – 3,5 tūkst.–5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Antakalnis: nuoma – 15–18 eurų už 1 kv. m., o kaina – 3,5 tūkst.–4,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Markučiai: nuoma – 15–18 eurų už 1 kv. m., o kaina – 3,5 tūkst.–4,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Viršuliškės: nuoma – 16,5–17,5 euro už 1 kv. m., o kaina – 3,3 tūkst.–4 tūkst. eurų už 1 kv. m.;
- Šnipiškės: nuoma – 16,5–19 eurų už 1 kv. m., o kaina – 4,3 tūkst.–5,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.
Taigi nuoma Vilniuje atsieina nuo 12,5 iki 19 eurų už 1 kv. m., o būsto kainos svyruoja tarp 2,8 tūkst. ir 5,5 tūkst. eurų už 1 kv. m.
Reikia veikti, o ne bijoti karo
M. Kulbokas ramino, kad būsto rinka yra labai stipriai judanti, save transformuojanti. O vystytojai Lietuvoje yra tokie išradingi, kad iškilus momentaliai užklausai viskas bus išspręsta.
„Esame turbūt pakankamai daug iššūkių turėję per visą laiką ir šitas vienas, ar bus kur gyventi atvykusiems kariams, mano vertinimu, bus išspręstas.
Jis neturi būti keliamas klausimu, jis turi būti keliamas, kaip atsakymas: jūs tik atvažiuokite, mes tikrai rasime ir apgyvendinsime jus. Tai čia, ko gero, yra pagrindinė žinutė, kad turėtume ne diskutuoti apie tai, kas bus, o imti ir padaryti, kad tie kariai čia būtų“, – konferencijoje kalbėjo „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas.
Pasak jo, žiūrint į didesnius, aukštesnės vertės sandorius, yra pakankamai didelis aktyvumas, kuris rodo didelį pasitikėjimą Vilniumi, leidžiančiu čia gyventi ir investuoti.
Vis tik jis pripažino, kad pirmus du šių metų mėnesius aktyvumas NT rinkoje yra mažesnis, o tą sąlygoja projektų iniciavimo laikas.
Ekspertas įvardijo, kad projektų trūkumą lemia ne tik geopolitinė situacija, o ir įvairūs teisiniai pokyčiai, įstatymų keitimai:
„Taigi atkreipčiau dėmesį, kad kol kas jokios panikos ar galvojimo apie tai, kad čia yra nesaugu, nėra. Yra labai aiškus, ryškus investavimas. Gal kiek mažiau intereso yra Kauno mieste.“
Jis pabrėžė, kad atkeliaujanti vokiečių brigada yra dar vienas mūsų saugumo garantas:
„Kariai, kurie čia atvyks, yra vienas iš būdų tas grėsmės spręsti. Tai kviečiu tapti dar aktyvesniais piliečiais ir grįžus į savo kompanijas pranešti žinią, kad reikia veikti, o ne galvoti, kad rytoj bus karas.“
