Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali – siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas.
Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tad ir darbingumo lygis gali skirtis – vieniems pripažįstama negalia, kitiems – ne.
Be to, net ir gavęs neįgaliojo statusą asmuo nebūtinai jį turės iki pensijos – specialistai įvertina, ar per tam tikrą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti, ir nustato tam tikrą laikotarpį, po kurio vėl bus vertinamas žmogaus darbingumas.
Kaip ten bebūtų, tokiais atvejais išmokos arba neįgalumo pensijos dydis (ji mokama ir jauniems žmonėms) priklauso nuo darbo stažo ir mokėtų įmokų.
Kokiais atvejais nustatoma negalia?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė nurodė, kad tarnyba nustato neįgalumo ir darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius.
Ji atkreipė dėmesį, kad žmogus į NDNT su prašymu nustatyti negalią gali kreiptis tik tada, kai asmenį gydantis gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.) parengia siuntimą, kuriame, pagal nustatytus reikalavimus pateikia visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę.
SADM pridūrė, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus.
Neįgalumas tik tuomet, kai nepadeda gydymas
SADM atkreipė dėmesį, kad negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimus ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės.
Paprastai tariat, anot N. Pikelytės, siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
„Kodėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam – ne? Todėl, kad depresijos formos yra skirtingos. Kaip, pavyzdžiui, po insulto vienas žmogus atsistoja ant kojų, kitas lieka gulėti lovoje. Taip ir su depresija – yra sunkesnė, lengvesnė, viena lengviau pasiduoda gydymui, kita sunkiau.
Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia“, – aiškino tarnybos atstovė.
Kaip vertinamas žmogaus darbingumas?
SADM pažymėjo, kad negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Kriterijai, taip pat ir medicininiai, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu
NDNT atstovės teigimu, gydytojo siuntime būklė turi būti aprašyta atsižvelgiant į nustatytus kriterijus.
„Negalia vertinama kompleksiškai – įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas – užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.
Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse“, – dėstė N. Pikelytė.
Anot jos, iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.).
Pašnekovė pridūrė, kad, jei vertinama proto ar psichikos negalia, pildant klausimyną vertinamas ne pats veiksmo atlikimas, o jo supratimas ir saugumas.
Skirtingų lygių depresija – skirtingas darbingumas
NDNT atstovė neslėpė, kad depresija sergančių žmonių yra nemažai, tačiau nedarbingumą gauna tikrai ne visi. Mat yra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais, sergant depresija, nustatoma negalia.
„Jeigu gydytojas mato, kad depresija žmogui sutrikdo savarankiškumą, darbingumą ir jam gali būti nustatyta negalia, tik tuomet jis siunčia į mūsų tarnybą“, – sakė N. Pikelytė.
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms.
Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus.
Taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
- Nežymus sutrikimas – 90 proc.
- Lengvas sutrikimas – 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas – 70 proc.
- Didelis sutrikimas – 50 proc.
- Sunkus sutrikimas – 30 proc.
SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Daugiau nei 32,4 tūkst. žmonių dėl psichikos sutrikimų gavo negalią
N. Pkielytė atkreipė dėmesį, kad NDNT nevertina vieno sutrikimo, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma.
O jei žmogus turi tik psichinių sutrikimų ir jokių kitų, vertinami tik jie: „Todėl pasakyti, kiek žmonių negalią turi dėl psichikos ligų, pasakyti sudėtinga, nes viskas vertinama bendrai.“
Vis tik tarnybos atstovė galėjo įvardinti ne visus žmones, remdamasi duomenimis tų, kurie buvo vertinami tik dėl psichinių ligų, ir neįtraukdama tų, kurie neįgalumą gavo ir dėl fizinių, ir dėl psichinių ligų.
Tad, NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0–25 proc. – 957 asmenims, 30–40 proc. – 1 480 asmenų, 45–55 proc. – 1 354 asmenims).
O šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad darbingumo lygis, priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriamas skirtingam laikotarpiui.
Vieni nedarbingumą gali gauti 6 mėnesiams, kiti 1 ar 2 ar 5 metams, jei numanoma, kad per tokį laikotarpį asmens būklė pagerės. Jei ji negerėja ar žinoma, kad negerės, neįgalumas gali būti nustatomas iki pensinio amžiaus, o pensininkams – neterminuotai.
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“.
Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas jo turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų – bent 3,5 metų stažo, o 40 metų – bent 10 metų.
