Likus vos kelioms dienoms iki naujų mokslo metų, kurie patiems mažiausiems bus pirmieji, spaudos konferenciją surengusi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato atnaujintą, negalią turintiems vaikams pritaikytą Vaiko konstituciją.
65 proc. žmonių su negalia vis dar patiria atskirtį
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė spaudos konferencijos metu teigė, kad informacijos prieinamumas leidžia atsispirti nuo įsisenėjusių stereotipų ir leidžia visiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, darbo rinką ir švietimo sistemą.
Ministrė dalijosi, kad, stengiantis užtikrinti negalią turinčių žmonių galimybes, nuo 2024 metų sausio mėnesio visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos viešąją informaciją asmenims su negalia turės pateikti bent vienu suprantamu, pasirinktu bendravimo būdu. Kaip sakė M. Navickienė, priklausomai nuo žmogaus pasirinkimo, informacija jam turės būti pateikiama lietuvių gestų, lengvai suprantama kalba, brailio raštu ar kitomis rašto, vaizdo ir garso priemonėmis.
„Siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą žmonėms su negalia, mes jau įtvirtinome tam tikras naujas sąvokas, kurių anksčiau nebuvo. Tai yra: prieinamas bendravimo būdas arba lengvai suprantama kalba“, – sakė ministrė.
M. Navickienė taip pat teigė, kad, Neįgaliųjų reikalų departamento atlikto tyrimo duomenimis, apie 65 proc. žmonių su negalia vis dar patiria atskirtį dėl jų aplinkos, į kurią patenka ir informacinė aplinka, neprieinamumo.
Ministrė aptarė ir numatomus pokyčius privačiajame sektoriuje bei pasidalijo, kas keisis gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme. Anot jos, nuo 2025-ųjų metų birželio 28 dienos šis įstatymas įpareigos žmonėms su regos, klausos ar intelekto negalia užtikrinti prieinamus kompiuterius, operacines sistemas, bankomatus, bilietų pardavimo automatus, mokėjimo terminalus, išmaniuosius telefonus, elektronines skaitykles ir kitas galimybes.
M. Navickienė džiaugėsi ir atnaujinta Vaiko konstitucija ir teigė, kad tai yra gražus įtraukties pavyzdys:
„Man atrodo, kad tai yra labai gražus pavyzdys, kad ir pagal amžių nebūtų diskriminacijos, kad vaikai nuo pat mažens žinotų, kokios yra jų teisės, kas jiems priklauso ir, nepaisant to, ar jie turi vienos ar kitos formos negalią, kad jie galėtų su savo teisėmis tinkamai susipažinti,“ – dalijosi ministrė.
Unikalus leidinys individualių poreikių turintiems asmenims
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, komentuodama spaudos konferencijos metu pristatytą filmuką apie atnaujintą Vaiko konstituciją džiaugėsi, kad tai yra unikalus leidinys kuriame yra ne tik vaiko teisės, bet ir pareigos bei atsakomybės.
„Noriu pakviesti tėvelius, auklėtojus, mokytojus, suaugusius žmones, kurie dirba su vaikais naudoti šį leidinį. Jis būtent ir yra skirtas kalbėti su vaikais apie jų teises ir mums, suaugusiems padėti priimti atsakomybes, jų pareigas ir taip, manau, galime auginti atsakingą ir, aišku, laimingą mūsų jaunąją kartą“, – sakė I. Skuodienė.
Valstybės vaiko teisių tarnybos direktorė išskyrė, kad leidinys yra unikalus tuo, kad yra pritaikytas regos negalią, disleksijos, skaitymo iššūkių ar kitus galimus individualius poreikius turintiems vaikams ir suaugusiems.
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė džiaugėsi, kad biblioteka galėjo kurti šį leidinį kartu su Valstybės vaiko teisių tarnyba.
Anot jos, kiekvienas sprendimas šiame leidinyje yra priimtas taip, kad konstituciją skaityti būtų patogu žmogui, kuris mato šiek tiek silpniau, kad jį suprasti būtų patogu disleksiją turinčiam vaikui.
R. Balčikonienė pakomentavo ir spaudos konferencijos metu pristatytą filmuką:
„Kas yra tas filmukas? Galimybė ne tik neregiui tėčiui, neregei mamai ar vaikui, kuris labai silpnai mato, visą konstituciją išgirsti. Tai yra ir būdas pirmokėliui, kuris dar nemoka skaityti, viską pamatyti. Tai yra būdas disleksiją turinčiam žmogui viską išgirsti, nes tai yra jam priimtina, patogi, puiki informacijos perdavimo priemonė“, – teigė moteris.
