Nuo 2026 m. lietuvių laukia naujas mokestis: papildomai mokės ne tik turintys mašinas ar būstą

Gyventojai sprendžia, kokios įtakos naujas mokestis turės draudimo paslaugų kainoms ir  jų finansams. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš VMI – žinia tūkstančiams: ši savaitė yra paskutinė prievolei atlikti

Žiniasklaida: Turto bankas sieks Vyriausybės pritarimo antro Goštauto kvartalo etapo statyboms

Ruošia naują draudimą – dar labiau ribos ne tik alkoholio pardavimą?

Institucijos ir verslas situaciją vertina skiritingai. Draudimo rinkos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas ramina, kad pokyčiai nieko nepaveiks. Tačiau patys draudikai turi kitokią nuomonę.

Naujas mokestis brangins draudimą

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis neslepia – naujasis mokestis veiks itin panašiai kaip kiekvieno pirkėjo mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Nustatytas saugumo įnašas esą atitinkamai didins ir galutinę kiekvienos draudimo sutarties, pagal ją mokamų draudimo įmokų kainą.

„Pirmiausia, svarbu suvokti, kad saugumo įnašas nėra draudimo bendrovių mokestis. Draudimo bendrovės atlieka tik jo surinkimo ir pervedimo į biudžetą funkciją. Geriausias analogiško mokesčio pavyzdys yra PVM. 

Taigi, saugumo įnašas yra lengvatinis PVM – vartojimo mokestis, sumokamas galutinio paslaugos vartotojo, o į valstybės biudžetą pervedamas draudimo įmonės“, – aiškina A. Romanovskis.

Įnašas bus taikomas visoms ne gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms ar pakeistoms nuo 2026 m. sausio 1 d.

Išimtys numatytos tik privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui fiziniams asmenims, taip pat pasėlių draudimui ir ūkinių gyvūnų sveikatos draudimui.

Ar tikrai brangs 10 proc.?

Seimo priimtame Saugumo įstatyme numatytas 10 proc. saugumo įnašo dydis. Tačiau Lietuvos banko atstovai vengia tiesaus atsakymo, kiek tiksliai dėl to gali išaugti gyventojų mokamos draudimo įmokos.

„Reikšmingo poveikio nenumatoma“, – į klausimą apie galimą draudimo brangimą lakoniškai atsako Lietuvos bankas.

Jo specialistai komentare naujienų portalui tv3.lt atsargiai vertina naujo mokesčio perkėlimą gyventojams:

„Tai priklausys nuo kiekvienos draudimo įmonės sprendimų.“.

Be to, Lietuvos bankas tikina nematantis ir rizikų, kad kai kurios draudimo rūšys brangtų labiau nei kitos: „Tokių rizikų neįžvelgiama.“

Už draudimo rinkos priežiūrą institucija pažymi tik tiek, kad situaciją stebės:

„Lietuvos bankas stebės situaciją pagal savo kompetenciją ir, jeigu prireiks, imsis priemonių.“

Nors dėl naujovės Lietuvos bankas nemato reikšmingo poveikio draudimo kainoms, jis nepateikia ir jokio konkretaus patarimo, kaip gyventojams įvertinti, ar draudikai kainas kelia pagrįstai.

Konkretūs pavyzdžiai – kiek tai gali kainuoti?

Kaip imnėta, įstatymas numato, kad saugumo įnašas skaičiuojamas nuo draudimo įmokos, tai yra, nuo to, ką žmogus faktiškai sumoka už paslaugą.

Draudikų asociacija šių skaičiavimų nekomentuoja, nes „neseka draudimo paslaugų kainų“. 

Tačiau naujo mokestis grubiai turėtų būti skaičiuojamas taip:

• jei būsto draudimas kainuoja 100 eurų, o 10 proc. įnašas yra 10 eurų – galutinė suma būtų 110 eurų;
• jei KASKO įmoka siekia 200 eurų, o papildomi 10 proc. – 20 eurų, tad galutinė suma būtų 220 eurų.

Tiesa, galutinis kainų pokytis priklausys nuo pačių draudikų sprendimų. Jie gali:

• padengti dalį įnašo savo pelno sąskaita;
• visą įnašo sumą įtraukti į įmoką;
• dėl konkurencijos sumažinti bazines kainas.

Be to, neaišku, kokią dalį galutinėje įmokų kainoje šiuo metu sudaro draudimo brokerių atlygis. Teoriškai naujas mokestis neturėtų būti skaičiuojamas ir nuo jo.

Tačiau nežinant galutinės draudimo paslaugų kainodaros ar jos sandaros, sunku įvertinti, kaip ir kam bus taikomas naujas mokestis.

A. Romanovskis primena, kad konkurencija draudimo sektoriuje yra itin stipri ir turės įtakos rinkodarai. Tad ji, anot draudikų, bus esminė.

„Draudimo bendrovės konkuruoja galutine paslaugos kaina (draudimo įmoka + saugumo įnašas). Konkurencija draudimo rinkoje yra iš tiesų didelė. Todėl vartotojai visada turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkantį draudimo paslaugos variantą“, – tikina A. Romanovskis.

Kurioms sutartims brangimas neišvengiamas?

A. Romanovskio teigimu, įnašas bus taikomas visoms ne gyvybės draudimo sutartims. Tai reiškia, kad pabrangti gali:

• būsto draudimas;
• KASKO;
• kelionių draudimas;
• sveikatos draudimas;
• civilinės atsakomybės draudimai, išskyrus privalomąjį fizinių asmenų automobilio draudimą (jei jis nenaudojamas verslui);
• Žemės ūkio technikos draudimui taip pat bus taikomas įnašas – Seimas šiai išimčiai nepritarė.

Pajusti pokytį galime ne iškart

Nors įstatymas įsigalioja 2026 metų sausio 1-osios, tai nereiškia, kad visos draudimo įmokos pabrangs tą pačią dieną. Tai svarbu, nes dauguma būsto draudimų yra ilgalaikiai, o KASKO – metiniai. Tad skirtingi klientai pokytį pajus skirtingu metu.

VMI paaiškina, kad 10 proc. įnašas bus taikomas tik:

• sutartims, sudarytoms po 2026 m. sausio 1 d.;
• iki 2025 m. 12 mėn. 31 d. sudarytoms sutartims – tik tuomet, jei jos bus pratęstos ar pakeistos nuo 2026 m.

Dėl to dalis gyventojų brangimą pajus tik tada, kai ateis jų individualių sutarčių pratęsimo terminas. Būsto draudimas neretai sudaromas keliems metams, todėl pokytis gali atsirasti tik 2027 m. ar dar vėliau.

Ar galima išvengti pabrangimo?

Gyventojai gali svarstyti sudaryti ilgesnes sutartis iki 2025 m. pabaigos – tokioms mokestis nebus taikomas. Tačiau vos tik sutartis bus pakeista ar atnaujinta, įnašas automatiškai atsiras.

Trumpai tariant, atidėti pabrangimą įmanoma, bet jo išvengti – ne.

Draudikai primena, kad rinka prisitaikys:

• konkurencija gali sumažinti faktinį pabrangimą;
• brokeriai padės rasti palankesnius pasiūlymus;
• kainos skirsis tarp įmonių ir draudimo rūšių.