kasko

Nuo dar didesnių nemalonumų kelyje vairuotojus vis dažniau apsaugo ne tik privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, bet ir KASKO. Šis daugeliui vairuotojų magiškas žodis užtikrina, kad piniginės plačiau praverti neteks net tada, kai vairuotojai patys yra kalti dėl eismo įvykio, rašoma pranešime žiniasklaidai.  O tokių žmonių išties nemažai – dėl žalų atlyginimo vien pernai kreipėsi vienas iš trijų apsidraudusių, o vidutinė išmoka siekė beveik tūkstantį eurų.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pernai 20 proc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nusprendė, kad Kasko draudimo sąlyga dėl draudimo išmokos mažinimo automobilio vagystės atveju, kai automobilyje palikti dokumentai, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Nukentėjusysis skunde nurodė, kad, įvykus automobilio vagystei, draudimo bendrovė apskaičiuotą draudimo išmoką sumažino 50 procentų ir vietoj 17 tūkst. eurų sumokėjo 8,5 tūkst. eurų.

Sostinės savivaldybė antradienį išplatino pranešimą apie tai, kad po žiemos avarinės duobės Vilniaus gatvėse tvarkomos keliomis pamainomis. „Vos prasidėjus pavasariui suskubo sutvarkyti po žiemos gatvėse atsiradusias avarines duobes, plyšius ir kitus kelio dangos pažeidimus. Sostinės gatves tvarkančios bendrovės „Grinda” ir „Lemminkainen Lietuva“ dirbamos keliomis pamainomis per tris mėnesius sutvarkė 5 kartus daugiau duobių nei pernai – 5,3 tūkst. (2381 kv. m.) duobių 60-yje  gatvių.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Senukai“ iš savo strateginio partnerio Skandinavijos koncerno „Kesko“ perėmė viso prekybos tinklo Baltijos šalyse ir Baltarusijoje valdymą bei keis valdančiosios bendrovės pavadinimą iš UAB „Senukų prekybos centras“ į „Kesko Senukai“. Pagal praėjusią savaitę įsigaliojusį susitarimą, „Senukai” iš „Kesko“ antrinės kompanijos „Rautakesko“ įsigijo 100 proc. „K-Rauta" parduotuves Latvijoje ir Estijoje valdžiusių bendrovių akcijų.

Ugniagesiai įsakmiai perspėja, kad automobiliai su netvarkinga dujų įranga gali sprogti. O jei tokia mašina yra didelio prekybos centro požeminėje stovėjimo aikštelėje – tai gali baigtis didžiule tragedija – žus žmonės ir sugrius pastatai. Visgi vairuotojai moja į tai ranka. Nepaisoma ir ženklų, draudžiančių dujomis varomiems automobiliams važiuoti į požemines aikšteles, negaudomi ir prasižengėliai.

44 liepsnojantys automobiliai per metus – tiek vidutiniškai transporto gaisrų Lietuvoje fiksuoja vien Europos bendrovė „ERGO Insurance“. Čia pat draudikai pastebi, kad šioje statistikoje – tik KASKO draudimu pasirūpinusių vairuotojų nelaimės, todėl tikrieji automobilius niokojančių gaisrų mastai yra kur kas didesni. Nors gaisrų priežastys gana įvairios – nuo tyčinio padegimo iki laukinių graužikų ar kačių išdaigų – dažniausiai kibirkštis įsižiebia dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

Sekmadienį netoli Biržų vertėsi visureigis, kurį, pasak savininkų, svetimas vaikas esą pasiėmė savavališkai Automobilis prispaudė iškritusį nepilnametį Sekmadienio vidurdienis Biržų rajone pažymėtas nepilnamečio žūtimi. 12.33 val. ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti į šalia Biržų esantį Obelaukių kaimą. Policijai, gelbėtojams medikams buvo pranešta, kad kelio Biržai – Obelaukiai trečiajame kilometre apvirto automobilis, o jame yra prispaustas žmogus.

Norėdami praturtėti draudimo kompanijos sąskaita sukčiai negaili nei savo automobilio, nei žmogaus gyvybės. Žmoną dėl draudimo išmokos nužudęs Švedijos pilietis Ričardas Simaška vėl siunčiamas už grotų pabaigti atlikti bausmės. Kalėti Švedijos lietuviui liko du metai ir mėnuo. Praėjusį rudenį iš pataisos namų už gerą elgesį anksčiau laiko paleistas R. Simaška pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir išvyko į Švediją, nors tokio leidimo nebuvo gavęs. Dėl to buvo paskelbta jo paieška.

Draudimo ekspertai pastebi dažną vairuotojų siekį kokiu nors būdu sumažinti transporto priemonių (kasko) draudimo kainą. Neretai tai būna draudimo paslaugų paketo mažinimas, užsisakant siauresnę draudimo apsaugą.

Įsivaizduokite situaciją – esate užmiestyje ir suprantate, kad pametėte mašinos raktelius. Arba kelyje Vilnius-Kaunas netikėtai pasibaigė kuras, o iki artimiausios degalinės – keletas kilometrų. Tikriausiai rinksitės iš dviejų variantų, kurių vienas – dreifavimas kelyje, tikintis pagalbos iš geros valios žmonių, antras – skambutis draugams. Visgi yra ir dar viena išeitis – kviesti techninė pagalbą. Jei esate užsisakę „Pagalba kelyje“, ši paslauga netgi nepaplonins piniginės.

Po penktadienį praūžusios audros draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ jau rezervavo 550 tūkst. litų turto ir kasko draudimo klientų žaloms padengti. Didžiausias pranešimų apie patirtus draudžiamuosius įvykius skaičius registruotas šeštadienį, tačiau dar ir šiandien sulaukiama nemažai skambučių. Klientams jau pervestos pirmosios draudimo išmokos. Prognozuojama, jog draudimo bendrovės išmokų suma gali siekti  900 tūkst. litų ir daugiau.

Lietuvoje vairuotojai jautriai reaguoja dėl menkiausio automobilio įbrėžimo – šią tendenciją atspindi draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ataskaitos, kuriose galima rasti ir nė lito nesiekiančių draudimo išmokų. Daugiausiai nedidelių žalų registruojama po susidūrimų automobilių stovėjimo aikštelėse. Rudenį susidūrimų aikštelėse skaičius ūgteli dėl suprastėjusio matomumo. Be to, draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog nedidelis įlenkimas gali slėpti ir rimtesnius automobilio apgadinimus.

Draudikai šiemet užfiksavo dvigubai daugiau dužusių priekinių automobilių stiklų. „PZU Lietuva“ duomenimis, vien per devynis šių metų mėnesius išmokų suma už priekinio stiklo dūžį išaugo dvigubai, o įvykių padaugėjo 70%. Be to, vidutinė išmoka už žalą priekiniam stiklui padidėjo trečdaliu.

Turint automobilį, tenka ne tik džiaugtis, kad galima važinėti neplanuojant savo laiko pagal visuomeninio transporto tvarkaraštį, bet ir rūpintis bei saugoti savo turtą, kad jo niekas nepavogtų, nesugadintų, nepridarytų kitokios žalos. Vairuotojai teigia, kad neretai tenka pasukti galvas, kaip apsaugoti savo turtą. Transporto skelbimų portalo Autogidas.

„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo duomenimis, kasko draudimu automobilius internetu dažniau draudžia didesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai. Vairuojantieji 10-15 metų per septynis šių metų mėnesius pasirašė 42 proc. visų draudimo sutarčių internetu, tai yra 72 proc. daugiau negu 2011 m. per tą patį laikotarpį. „Didesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai dažniausiai jau būna patyrę įvairių situacijų ir pamatę, su kokiomis problemomis gali susidurti neapdraudę automobilio.

Šiais metais per pirmąjį pusmetį  fizinių asmenų ne gyvybės draudimo rinka augo beveik 3 kartus daugiau (7,9 %) nei 2011 m. pirmąjį pusmetį (vos 2,9%). Draudikai sudarė 3,5 % (beveik 60 tūkst.) daugiau sutarčių nei pernai, daugėja perkančių kelis draudimo produktus. „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis, vertindamas 2012 m. I pusmečio ne gyvybės draudimo rinkos rezultatus, atkreipia dėmesį į tvarų rinkos augimą.

Mūsų šalies žmogui automobilis – antrasis pagal dydį ir svarbą turimas turtas po būsto. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis žmonių, pasirenkančių savanorišką draudimą, apsaugo savo automobilį kasko draudimu. Draudimo kompanijos produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas teigia, kad kasko draudimo rūšis rodo augimo tendencijas, o pagrindinė priežastis – racionalesnis gyventojų požiūris į savo turimą turtą.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ parengta statistika rodo, kad tarp kasko draudimo klientų pakaitinio automobilio paslauga sparčiai populiarėja. Pasak draudimo kompanijos civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, bendrovė pakaitinį automobilį kasko draudimo klientams suteikia tuomet, kai po draudžiamojo įvykio jį automobilių servise tenka palikti ilgiau nei parai.

2011 metais transporto ir vairuotojų draudimo rinka augo gana netolygiai. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ teigimu, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) šalies draudimo rinkai pernai per 11 mėn. atnešė apie 8 proc. daugiau pajamų. Didžiąją šio augimo dalį lėmė komerciniais tikslais naudojamų automobilių draudimas – jis siekė net 24 proc. KASKO draudimui didelės įtakos turėjo metų viduryje pasikeitusi muitų tvarka Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane.

Trumpai tariant, tai situacija buvo tokia, kad apsidraudžiau automobilį kasko. 2011 m. gruodžio 07 d., įmoka už draudimą sumokėjau 2011 m. gruodžio 10 d.(per tris dienas nuo gauto poliso) ir tą pačią 10 dieną įvyko auto įvykis. Kreipiausi į draudimą, o jie man pasakė, kad draudimo polisas įsigalioja, tik po 3 dienų nuo tada kai sumokama įmoka t.y. 2011 m. gruodžio 13d. Nors polise nurodyta, kad draudimo galiojimo pradžia yra 2011 m. gruodžio 07d. apie jokias 3 dienas ten nėra užsiminta.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Vasarį kelionėje į Kauną kartu su keliais kolegomis žuvusios medikės Ritos Povilaitienės artimiesiems ir kaimynams plyšta širdis ne tik dėl įvykusios tragedijos. Vos pasibaigus laidotuvėms, du moters vyrai - sutuoktinis ir draugas - niekaip neįstengia pasidalyti jos mažametės dukters, rašo „Respublika“. Kol suaugusieji daužo mergaitės likimą, vaiko teisių apsaugos gynėjai skėsčioja rankomis. Mat visas problemas jie tegali išspręsti formaliai.