draudikai

Finansų ministerijai siūlant įpareigoti savo transporto priemonę apdrausti ir dalies paspirtukų savininkus, dalis draudikų sako, kad be privalomos paspirtukų registracijos jų draudimas naudos neduos. Tuo metu kai kurie šio verslo atstovai mano, kad įvedus prievolę būtų daugiau saugumo, tai padėtų atlyginti neretai patiriamas žalas.

Norėdami užsidirbti, gyventojai ne visada tenkinasi tik įprastine alga iš savo darbdavio. Kartais žmonės griebiasi ir neteisėtų gudrybių, apgaulės ar netgi pasiryžta save sužaloti vien tam, kad gautų daugiau pinigų.  Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.

Pagrindinę būstinę Rygoje turinti, tarptautiniu mastu veikianti ne gyvybės draudimo bendrovė „Balcia Insurance“ („Balcia“) pranešė 2022-aisiais pritraukusi 81 mln. eurų įmokų – 59 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Vien tik Lietuvoje pasirašytų įmokų suma augo 57 proc. iki 24 mln. eurų, o Lenkijoje – 44 proc. iki 29,4 mln. eurų. Aktyvią veiklą Latvijoje bendrovė atnaujino pernai vasarą ir iki metų pabaigoje pritraukė 6,6 mln. eurų įmokų.

Draudikai ir stogdangiai sako, kad daugėja nelaimingų atsitikimų, susijusių su nekokybiška saulės elektrinių įranga ar jų montavimu.  Apie tai rašo portalas „Delfi“.  Stogus Lietuvoje parduodančios bendrovės verslo vystymo vadovo Sergejaus Gorinovo teigimu, vis daugiau gyventojų ėmė skųstis pažeistu namų stogų sandarumu, kurį, statybininkų vertinimu, sukėlė netinkamai sumontuotos saulės modulių sistemos.

Statybos bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST) per teismą reikalaus iš draudikų priteisti iki 5 mln. eurų išmoką, kuri padengtų dalį Konkurencijos tarybos 2017 metais skirtos baudos. Anot bendrovės, į teisminius procesus bus įtrauktas ir buvęs direktorius Dalius Gesevičius, kurio atsakomybė buvo apdrausta vadovų civilinės atsakomybės draudimu, maksimali sutartyje numatyta išmoka – 5 mln. eurų.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Pabrangusios transporto priemonių dalys ir išaugę autoservisų paslaugų įkainiai Lietuvos draudikus, anot jų pačių, verčia peržiūrėti kainas už suteikiamą vairuotojų draudimo paslaugą, o šiemet išmokamų pinigų dydis už patirtas žalas padidėjo. Be to, dalis draudikų pastebi, kad daugėja ne tik vagysčių skaičius, bet ir apsukrių lietuvių, kurie sukčiauja keliuose, norėdami pasipelnyti.

Per tris šių metų ketvirtį Latvijoje pasirašyta 489,753 mln. eurų draudimų įmokų – 16,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos draudikų asociacija. Draudimo kompensacijų išmokėta 24,7 proc. daugiau – 317,361 mln. eurų. Gyvybės draudimo rinkos segmentas augo 4,4 proc. iki 100,459 mln. eurų, o išmokos buvo 48,3 proc. solidesnės – 81,691 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo rinkoje daugiausiai pasirašyta sveikatos draudimo (104,887 mln. eurų, 17,5 proc.

Nuo pastato ant automobilio „Nissan Leaf“ nukritęs ir transporto priemonę stipriai apgadinęs sniego luitas įsuko tikrą teismų karuselę. Šis įvykis nutiko dar 2020 m. lapkritį. Draudimo bendrovė tąkart įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino nukentėjusiajai 5354 eurų žalą. Tačiau draudikai kreipėsi į teismą dėl pastato bendraturčių atsakomybės už tai, kad sniegas nebuvo laiku nuvalytas. Dalis jų be teismo sumokėjo draudikų prašomą žalą.

Per metus su paspirtukais susijusių avarijų skaičius išaugo trigubai, antradienį naujienų agentūrai BNS teigė draudimo bendrovės ERGO spaudos tarnyba.  Draudimo bendrovės ERGO statistika rodo, kad, lyginant su pernai metų vasara, nelaimingų atsitikimų, kuriuose dalyvavo paspirtukais važiavę asmenys, skaičius išaugo beveik trigubai.

Dėl sniego sankaupų ant stogo duris kelioms paroms užvėrė didelis prekybos centras Kaune. Skubiai kasamas sniegas, baiminamasi skaudžių padarinių. O gyvūnų globėjai skundžiasi, kad sniegas sulaužė augintinių buveines. Draudikai žalą toliau skaičiuoja šimtais tūkstančių. Į prekybos centrą „Molas“ skubantys kauniečiai stabteli prie užvertų durų ir suka atgal. Trečiadienio vakarą visos parduotuvės užvėrė duris, ant stogo esą prisikaupė per daug sniego.

Draudikams per krizę pabloginus draudimo sąlygas didelėms eksportuojančioms įmonėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia pagalbos joms paketą.  Ekonomikos viceministras Marius Skuodis sako, kad prekinio draudimo portfelių garantijų schema gali pradėti veikti jau rugsėjį. „Mes norime padėti ir atliepti į tai, apie ką eksportuotojai kalba labiausiai – kad draudimo kaina ir sąlygos būtų tokios, kaip iki krizės“ – BNS sakė M. Skuodis.

Dėl koronaviruso baimės daugybė žmonių atšaukė arba nukėlė, visgi tiems, kurie ryžtasi keliauti, siūloma nauja paslauga – kelionės draudimas pandemijos situacijai. Šių metų kovą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujojo koronaviruso pandemiją, kuri šiuo metu vis dar nėra atšaukta. Pandemija – tai toks ligos proveržis, kai liga tuo pačiu metu sparčiai plinta tarp žmonių skirtinguose žemynuose ir skirtingose vietovėse.

Koronavirusui toliau sėjant mirtį Kinijoje, lietuviai masiškai atšaukia keliones ne tik į šią šalį. Gerokai mažiau, kaip sako kelionių organizatoriai, norinčiųjų vykti į Tailandą, Vietnamą ar kitas Azijos šalis. Tiesa, draudikai sako, iš anksto nusipirkusiems keliones, bet pabūgusiems važiuoti į bet kurią Azijos šalį, vien todėl, kad yra baisu, kelionės pinigai grąžinti nebus. Organizatoriai siūlo vienintelę alternatyvą – keisti kelionės datą.

Šiemetinė vasara, lydima ne tik tropinių karščių, bet ir liūčių su vėjais, draudikams kaip reikiant tuština pinigines. Pasak jų, orų kataklizmos šią vasarą tautiečių turto apgadino gerokai daugiau nei pernai. Labiausiai draudikams tenka atlyginti nuostolius už nuvirtusių medžių sugadintus automobilius. Tuo metu orų prognozuotojai sako, kad dėl virstančių kamienų nebūtinai kalta gamta. Panevėžyje stipraus vasariško lietaus gūsis nulaužė klevo šaką.

 Jau antrą dieną iš eilės sostinės gatvėse vyrauja chaosas ir įtampa. Naktį gausiai pasnigus ryte ir net pusiaudienį, vairuotojai strigo spūstyse. O dėl slidžios, kone koše virtusios kelio dangos pareigūnams ir medikams teko vykti į keliasdešimt eismo įvykių, per kuriuos sužalota ir pėsčiųjų. Sinoptikai skelbia liūdną verdiktą – tokie orai iš Lietuvos nesitrauks dar bent tris dienas. Pagalbos prireikė ir pėsčiajai.

Draudikai, pavasarį puse lūpų užsiminę apie didėsiančias privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainas, pastaruoju metu stebina nežabotu apetitu. Privalomasis draudimas kai kuriose bendrovėse per metus pabrango net 75 procentais. Rinkos ekspertų teigimu, blogiausia, kad tai nėra momentinis kainų šuolis: civilinės atsakomybės draudimas ir toliau brangs.

Nelaimė nesirenka aukų ir gali užklupti be kada. Tuo įsitikino šiauliečių Ramanauskų šeima rugsėjį per gaisrą netekusi namų ir viso juose buvusio turto. Ramanauskai išmoko ir skaudžią pamoką – sprendimo apsidrausti nuo panašių nelaimių neverta atidėlioti rytojui. Tiesa, šios pamokos kaina būtų daug didesnė, jei ne Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ištiesta pagalbos ranka.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Ne gyvybės draudimo rinka, pernai antroje metų pusėje stabtelėjusi dėl kritusių kainų šiuos metus pradėjo ūgtelėjimu. Kai kurie draudikai regi kainų augimą, kiti to nepastebi ir kol kas neskuba džiaugtis pirmu ketvirčiu, rašo „Verslo žinios“. „Vidutinė įmoka fizinių asmenų transporto privalomojo draudimo segmente augo net 3 proc., tačiau kasko fizinių asmenų draudimo įmokos toliau mažėjo 7 proc.“, - sako „Ergo Insurance“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokūbaitis.

Mindaugas MALCEVIČIUS Lietuvoje vis aktyviau skatinama naudotis įvairiomis elektroninėmis bankų paslaugomis. Pavyzdžiui, parduotuvėse įrengiamos kasos, kur atsiskaityti už pirkinius galima tik banko kortele, didėja internetinių parduotuvių pasiūla. Į skaitmenizacijos traukinį skuba ir draudimo paslaugas teikiančios bendrovės, siūlančios draudimo polisą įsigyti internetu.

Ekonominės krizės metais kai kurie gyventojai pinigų prasimanydavo bandydami apgauti draudimo bendroves. Nors sunkmetis baigėsi, norinčiųjų taip pasipelnyti nemažėja, tik tobulėja sukčiavimo schemos. Įvairiais skaičiavimais, kasmet taip bandoma išvilioti iki kelių milijonų litų. Vagia savo automobilius Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, bandymų sukčiauti arba apgaule pasisavinti draudimo išmoką pasitaiko nuolat.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiandien pradeda iniciatyvą, kurios metu bus skirta nuo 100 iki 200 tūkstančių litų pavojingiausioms nereguliuojamoms pėsčiųjų perėjoms Lietuvoje modernizuoti.

Draudimo ekspertai, stebėdami privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės tendencijas, pastebi, kad mažiausiai įvykių sukelia 35-54 m. metų miestiečiai. Jie dažniausiai turi 6-7 metų drausmingo vairavimo stažą ir už privalomąjį draudimą moka iki 55 proc. mažiau.

Draudikai Lietuvoje sudarė dviračių draudimo reitingą, atskleidžiantį, kaip skirtingų šalies miestų gyventojai pasirengę dviračių sezonui.

Insulino pompa, lygintuvų kolekcija, namas iš molio ir krokodilo galva – tai tik keli nekasdieniški prašymai apdrausti, kurių draudikai sulaukia iš gyventojų. Norėdami apdrausti tokį turtą, draudimo specialistai privalo parodyti visą savo išmonę ir įdėti nemažai pastangų, kad tinkamai įvertintų draudimo objektus. Daugiausiai iššūkių kyla, kai gyventojams brangių daiktų vertė neatitinka tikrosios jų piniginės išraiškos, o istorinę ar kultūrinę daikto vertę pagrįsti yra sunku ir brangu.

Avariją sukėlusio automobilio savininkas – ne vairuotojas, o įmonė. Tokią ryškėjančią tendenciją jau ne pirmi metai pastebi draudimo žalų administravimo ekspertai.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, 2013 m. Lietuvoje užregistruota 3166 automobilių vagystės, o t.y. 7 proc. mažiau nei 2012-aisiais.

Vandalizmas Lietuvoje giliai įsišaknijęs – draudikų statistika atspindi, kad kasmet įmonės ir gyventojai dėl vandalų išpuolių patiria kelis milijonus litų nuostolių. Vandalai dažniausiai išsilieja ant automobilių.

Siūlome jums pasigrožėti keliais senais reklaminiais filmukais, kurie buvo susukti eksperimentuoti nepabijojusios olandų draudimo bendrovės užsakymu.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų. O tai yra 5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Draudikų užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad automobilių avarijose per paskutinius trejus metus nukentėjo 13 proc. žmonių. Į avarijas jie pateko Lietuvos keliuose, tik 1 proc. iš jų nukentėjo ir eismo įvykiuose užsienyje.

Šių metų pirmąjį pusmetį draudimo rinka išaugo beveik dešimtadaliu – šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 940,1 mln. Lt draudimo įmokų – 9,9 % daugiau nei pernai atitinkamu metu. Tokios tendencijos leidžia prognozuoti šiais metais spartesnę, nei anksčiau tikėtasi, draudimo rinkos plėtrą.

Draudikų duomenimis, sudega 1 iš 1000 apdraustų automobilių, o šių gaisrų priežastys dažniausiai yra susijusios su netvarkinga automobilio elektros sistema.

Arūnas Daugėla Viešojoje erdvėje neretai nuskamba, kad draudimo kompanijos vengia sumokėti draudėjų patirtus ir sutartyse numatytus nuostolius. Bylos dėl to ilgus metus dūla teismuose. Sudužo lėktuvas Dar 2009 m. liepos 18 d. leidžiantis Nidos oro uoste avariją patyrė 2008 m. pagamintas keturvietis lėktuvas CIRRUS SR22-GTS. Juo skridę du vyrai nenukentėjo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, Civilinės aviacijos administracijai, draudimo kompanijai.

Informacijos amžiuje galimybė dalintis žiniomis kartais prilyginama auksui, o vertingiausios žinios išlieka tos, kurios įgautos patirtimi. Tuo tarpu įtakinga tarptautinė asociacija – „Milijono dolerių apskritasis stalas“ (ang. million dollar round tabale arba MDRT), kuri vienija aukščiausio lygio gyvybės draudimo ir investavimo profesionalus, siekia ne tik keistis patirtimi ir informacija, bet ir laikytis griežto etikos kodekso, kurį pažeidus prarandama galimybė tapti elitinio klubo nariu.

Remiantis draudikų duomenimis, eismo įvykių Lietuvos keliuose ilgojo Joninių savaitgalio metu mažėja: pernai užfiksuota 50 procentų mažiau draudiminių eismo įvykių, nei 2011-taisiais. Vis dėlto birželio mėnesį išmokama daugiausia išmokų už fiksuotus eismo įvykius lyginant su kitais mėnesiais

Draudikų duomenis, šiemet patrigubėjo išmokamų žalų skaičius, kuomet automobilio savininkui iškart pasiūloma draudimo išmoka už nedidelius mašinos apgadinimus, neapžiūrint automobilio ir pasitikint vairuotojo nurodytais faktais.

Latvijos rinkoje pradėjusi veiklą draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ Latvijoje pasirūpins ir Lietuvos klientais – įmonės filialas Latvijoje pradėjo administruoti įvykius, kuriuos kaimyninėje šalyje sukelia Lietuvos vairuotojai, apsidraudę „PZU Lietuva“ vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.

Vidutinė avarijose patiriama žala išaugo, padidėjo draudimo įmokos ir išmokos, išsiplėtė Lietuvos automobilių parkas, atsirado daugiau galingesnių automobilių ir praktiškai išnyko pavasarinis draudimo pirkimo bumas.

9 iš 10-ties vairuotojų prisipažįsta, kad jiems tenka pažeisti kelių eismo taisykles (KET), o 4,5 proc. vairuotojų tai daro praktiškai kiekvieną kartą sėdę prie vairo. Tokius rezultatus atskleidė draudikų inicijuotas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis iš antro karto praktinį vairavimo egzaminą išlaikiusių vairuotojų per pirmus dvejus vairavimo metus tapo avarijų kaltininkais. Vairuotojai, kurie praktinę vairavimo užduotį įveikia iš pirmo karto, avarijų sukelia mažiau.

Kaip liudija draudikų statistika, pavasarį vairuotojai ypač dažnai pagalbos kreipiasi užklimpus ar prakiurus padangoms. Pastebima, kad dažniau pagalbos kelyje prireikia automobiliui sugedus, nei patekus į avariją.

Draudikų duomenimis, šiemet per tris su puse mėnesio duobėse apgadinusių savo automobilius vairuotojų skaičius jau pasiekė 300, ir tai yra net 60 proc. daugiau žalų dėl duobių nei bendrovė jų užregistravo pernai tuo pat laikotarpiu.

Tik nedidelė dalis vairuotojų dar niekuomet nesusidūrė su situacija, kad tektų kreiptis į draudimo kompanijas atlyginti žalą. Kai kurie iš tų, kurie jau patyrė eismo įvykių, turi draudimo brokeriams pastabų. Vidutiniškai 7 iš 10–ies vairuotojų teigia, kad bent kartą jau kreipėsi į draudimo kompanijas dėl transporto priemonių žalos atlyginimo, rodo portalo Autogidas.lt atliktos apklausos rezultatai. Dauguma (beveik pusė – 49 proc.

Draudikai vis dažniau linksta išmokas už nedidelius automobilių apgadinimus su klientais suderinti telefonu ir pinigus sumokėti be automobilio apžiūros. Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ per pirmąjį šių metų mėnesį telefonu suderino beveik dvigubai daugiau išmokų pagal kasko sutartis ir beveik triskart daugiau įvykių pagal vairuotojų civilinės atsakomybės sutartis palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Nuo 2014 m. Europos Sąjungoje įsigaliosianti priežiūros koncepcija "Mokumas II" paveiks ir Lietuvos draudimo rinką - draudimo bendrovės privalės atitikti griežtus kapitalo, vidinės kontrolės, skaidrumo ir kitus reikalavimus.

Šį kartą vėl prisiminsime vėlyvą rudenį JAV rytinę pakrantę siaubusį uraganą „Sandy“. Tiesa, šį kartą į jo pasekmes pažvelgsime per automobilinę prizmę.

 Bankai, o dar labiau draudimo kompanijos nebuvo patys geriausi vežėjų draugai 2012-aisias metais. Paanalizuokime, kaip šių institucijų atstovai vertina besibaigiančius metus ir, ar turi gerų prognozių vežėjams 2013-iems metams. Finansavimas autoparkų plėtrai išaugo 8 proc. Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų (sausio-rugsėjo) mėnesius finansavimas vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams, autobusams įsigyti šalies mastu išaugo 8 proc.