Norma didinama iki 4 proc. – aukščiausio nuo 2008 metų lygio.
Pasak centrinio banko, infliacija, kuri liepą pasiekė 5,4 proc., „kiek sumažėjo, bet tebėra didelė ir gerokai viršija tikslinį“ 2 proc. lygį.
„Kad infliacija vėl pasiektų tikslinį lygį, reikia šiek tiek didesnės palūkanų normos“, – teigiama centrinio banko paskelbtame pranešime.
Banko vadovė Ida Wolden Bache (Ida Volden Bačė) pareiškė, kad „būsimi bazinės palūkanų normos pokyčiai priklausys nuo ekonomikos raidos“, ir pridūrė, kad kitą mėnesį ši norma greičiausiai bus vėl padidinta.
„Jei ekonomika vystysis taip, kaip šiuo metu numatoma, bazinė palūkanų norma rugsėjį bus dar padidinta“, – pažymėjo ji.
Tuo tarpu centrinis bankas pranešime nurodė, kad ekonominis aktyvumas Norvegijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, tebėra didelis.
Įvairių pasaulio šalių centriniai bankai didina skolinimosi kainas, siekdami pažaboti skausmingus vartotojų kainų šuolius, kuriuos paskatino ekonomikos atsigavimas po COVID-19 pandemijos, o vėliau – Rusijos karas Ukrainoje, dėl kurio pakilo maisto ir energijos kainos.
Norvegijos centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą pradėjo didinti 2021 metų rugsėjį, kuomet ji siekė 0 procentų.
