Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.
Prieš trejetą metų prie namų pasistačiusi nemažą šiltnamį, Sonata gana greitai rado nuolatinių klientų ratą, kurie kiekvieną pavasarį su nekantrumu laukia anksti sunokusių vilkaviškietės braškių.
Visgi šį pavasarį uogų laukti reikėjo kiek ilgiau nei įprastai. Dėl užsitęsusio šalto klimato ir saulės trūkumo net šiltnamyje subrandintos uogos ilgai nenorėjo nunokti.
„Jos tiesiog stovėjo žalios ir nenoko. Net buvau šiek tiek išsigandusi. Laimei, šiek tiek atšilus, viskas greitai pasitaisė. Dabar nokstančios uogos – gražios, saldžios, didelės“, – džiaugėsi S. Urbaitienė.
Šiais metais ji pirmą sykį užsiaugino savo daigų. Ankstesniais metais moteris juos paprastai parsisiųsdavo iš užsienio. Savi pasiteisino su kaupu. Pirmieji daigeliai taip pat subrandino gražių uogų.
„Už kilogramą uogų šiemet prašau 10 eurų. Žmonės noriai jas perka. Tokios pačios kainos buvo ir praėjusiais metais. Jei atvirai, uogų auginimo kaštai nė kiek nepadidėjo, tad šiuo atveju noriu būti sąžininga su savo klientais, todėl kainų ir nekeliu“, – kalbėjo vilkaviškietė.
Padeda tam tikros priemonės
Gudelių kaime (Vilkaviškio r.) gyvenanti Aušrinė Šikarskienė su vyru Andriumi augina hektarą braškių. Moteris teigia, kad šis pavasaris uogų augintojams – itin nedėkingas.
Paprastai kiekvieną pavasarį šalnos daugiau ar mažiau „apkandžioja“ krūmelius, tačiau šiemet jos laikėsi daug ilgiau nei įprastai. Ne vieną gegužės naktį Suvalkijoje vyravo minusinė 3–5 laipsnių temperatūra.
„Pernai balandį ir gegužę šalo vos keletą dienų, o šiemet šalnos nesitraukė net dvi savaites. Nušalo ne tik pirmieji žiedai, bet ir pumpurai. Jų vidus – juodas. Akivaizdu, kad iš jų uogų jau tikrai nebus.
Laimei, yra tam tikrų priemonių, skatinančių naujų žiedų susidarymą. Tai – purškimas ekologiškais jūros dumbliais. Aišku, tai nepigus malonumas, bet visiškai prarasti derliaus nesinorėtų“, – kalbėjo A.Šikarskienė.
Jauna moteris teigė šiais metais besitikinti iš hektaro priskinti iki 3 tonų uogų, nors įprastai kiekiai būna kone dvigubai didesni.
Be to, šiemet iš lauko priskintų pirmųjų uogų laukiama šiek tiek vėliau nei įpratai. Prognozuojama, kad braškes bus galima pradėti skinti prieš pat Jonines, nors būna metų, kai tai daryti galima jau birželio pradžioje.
„Daug kas dar priklausys nuo būsimų birželio orų. Jei netrūks saulės, skanių uogų tikrai bus. Tiesa, saulė negali būti per kaitri. Tuomet braškės nespėja nunokti, jos tampa tarsi guminės.
Tokiais atvejais nepadeda net įrengta laistymo sistema. Pavyzdžiui, pernai „Sonatos“ veislių uogų net nevežėme į turgų, nes jos dėl pernelyg kaitrios saulės paprasčiausiai nespėjo sunokti“, – prisiminė Aušrinė.
Keičiasi požiūris
24 metus braškes auginanti dar viena Gudelių kaimo gyventoja Vilija Rastauskienė taip pat tikino šiemet nesitikinti gero uogų derliaus. Jos auginamų braškių pirmieji žiedai irgi visiškai nušalo. Be to, uogoms šiuo metu labai trūksta drėgmės.
V. Rastauskienė prognozavo, kad, nepaisant ūkininkus ištikusių pavasarinių rūpesčių, braškių kainos šiemet neturėtų kilti. Pagrindinė to priežastis – pakankamas iš kitų šalių eksportuojamų uogų kiekis. Daugiausiai – iš Lenkijos bei Graikijos.
„Prieš 10 ar 15 metų lietuviai vertino savo šalyje užaugintus produktus. Dabar visi priprato prie atvežtinių, tad daugeliui visiškai nerūpi, ar jie valgo lietuviškas, ar užsienietiškas uogas. Kažkada buvau viena didžiausių braškių augintojų Lietuvoje – turėjau net 13 hektarų uogų.
Visgi bėgant metams tapo sunkiau ne tik realizuoti derlių, bet ir jį nuskinti. Seniau žmonės patys prašydavosi priimami į darbą, net neklausdami apie atlyginimą, o dabar gali mokėti kiek nori, vis tiek nėra norinčių skinti uogas. O vienai pačiai tai daryti labai sunku“, – kalbėjo V. Rastauskienė.
Nykstanti profesija
V. Rastauskienei antrino ir maždaug 3 hektarus braškių Vilkaviškyje auginantis Vytautas Mačiulis. Anot jo, braškių augintojų Lietuvoje gali greitai nelikti.
„Paprasčiausiai nėra kam dirbti didesniuose ūkiuose. Aš savo laukuose už simbolinę kainą žmonėms patiems leidžiu prisiskinti uogų. Taip iš dalies išsprendžiu trūkstamų skynėjų problemą. Kitu atveju rizikuočiau daug uogų palikti nenuskintų. Aišku, taip didelio pelno neuždirbu. Blogiausia, kad nuskintas uogas reikia nedelsiant realizuoti. Čia ne bulvės, kurias nukasus galima dar kurį laiką palikti rūsiuose“, – kalbėjo V. Mačiulis.
Dalis vyro auginamų uogų šį pavasarį taip pat nukentėjo nuo šalnos, tad jis, kaip ir kiti šios žemės ūkio srities atstovai, taip pat nesitiki gausaus braškių derliaus.
Apie braškininkų saulėlydį kalbėjo ir tik nuo 2018 metų šias uogas auginantis marijampolietis Evaldas Samuolis. Vyras prisiminė, su kokiu entuziazmu ėmėsi šio amato, tačiau pripažino, kad euforija gana greitai išgaravo.
„Pradėjus prekiauti turguje teko susidurti su pačiais įvairiausiais klientais. Vieniems braškės pasirodo per didelės, kitiems – per mažos, tretiems – per žalios, ketvirtiems – per rūgščios. Būna ir tokių, kuriems uogos atrodo per saldžios. Aišku, jau išmokau į tokius įnoringus klientus pernelyg daug dėmesio nekreipti, tačiau vis tiek nėra smagu, kai priekaištai būna nepagrįsti. Daugelis žmonių skundžiasi aukštomis kainomis. Bet juk jie mato tik galutinį produktą, neįvertina, kaip sunku jį užauginti. O kiek supuvusių, įskilusių ar tiesiog ne prekinės išvaizdos uogų taip ir lieka laukuose? Jau nekalbu apie visus priežiūros vargus“, – mintimis dalijosi E. Samuolis.
Anot jo, daugiausiai žalos braškėms paprastai padaro šalnos bei uogas lesantys paukščiai. Vyro auginamame 1,6 hektaro plote pirmieji šių metų žiedai nušalo, tačiau vėlyvesnių veislių krūmeliai, anot jo, atrodo visai neblogai.
„Apsisaugoti nuo pavasarinių šalnų – labai sunku. Kai kurie ūkininkai kūrena laužus, tačiau tai menkai padeda. Geriausiai, aišku, uogas auginti šiltnamiuose, bet tai – brangi investicija. Kartais praverčia agroplėvelė, tačiau net ir ji apsisaugoti nuo šiųmečių pavasarinių šalnų beveik negalėjo padėti. Meteorologinės stotelės duomenimis, mūsų kraštuose gegužės pradžioje šalo 5–6 laipsnius, o prie žemės temperatūra buvo dar žemesnė“, – pasakojo E. Samuolis.
Stengiasi išlikti optimistais
Kalbinti ūkininkai džiaugėsi bent jau tuo, kad nors gamta ir nepašykštėjo iššūkių, išlaidos dėl išbrangusios energijos jiems neturėjo didelės įtakos. Nei dujos, nei elektra braškių auginimo procesuose beveik nereikalinga. Vienintelė V. Rastauskienė nerimavo dėl pakilusių elektros kainų. Moteris įprastai į prekybos vietas pristato bent iki 10 laipsnių atšaldytas uogas, tad tam reikalingi šaldytuvai. Anot jos, ką tik nuskintomis uogomis ilgai prekiauti nebūtų įmanoma, jos greitai sugestų.
„Mes neseniai įsirengėme saulės kolektorius, tad elektros energija netgi šiek tiek atpigo. Nepaisant visko, auginant braškes papildomas elektros energijos poreikis – minimalus“, – teigė A.Šikarskienė.
Dalyje braškių augintojų laukų įrengtos laistymo sistemos, tačiau daugeliu atvejų jos varomos benzinu, o ne elektra, tad ūkininkams aktualiau išbrangę degalai.
„Aišku, nesmagu, kai viskas brangsta, o dar gamtos sąlygos nelepina. Visgi tai natūralūs gyvenimo procesai, su kuriais reikia susitaikyti. Dažniausiai mes su vyru stengiamės išlikti optimistais, tad tikiuosi, kad ir šis sezonas bus bent jau neblogas“, – vylėsi A.Šikarskienė.
Straipsnio autorė – Asta Krasauskaitė
