Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.
„Mes nekalbame apie dviračio išradimą, kalbame apie Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos patirtį, kur yra aiškus minimalios algos diferencijavimas pagal amžių“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Jo teigimu, problema ta, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų šalių jaunimo nedarbas yra itin didelis. Dėl to šalys ieško sprendimų, kaip jį mažinti. Esą Olandija prieš kelis dešimtmečius nusprendė skatinti darbdavius atsigręžti į jaunimą ir paskatinti finansiškai juos įdarbinti už mažesnę minimalią algą.
„Mūsų siūlymas yra diskutuoti, mes nekalbame apie jokius dydžius. Siūlome šiandien Trišalei tarybai kreiptis į Užimtumo tarnybą, Lietuvos banką, kad jie pateiktų skaičiavimus, kitų šalių patirtį, kaip gerąją praktiką galėtume atnešti į Lietuvą“, – aiškino A. Romanovskis.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas įsitikinęs, kad toks minimalios algos diferencijavimas pagal amžių laikytinas diskriminacija amžiaus pagrindu.
Jo teigimu, apie 50 proc. pirmosios studijų pakopos studentų dirba. Lietuvoje jie darbui skiria maždaug 33 val. per savaitę, kai ES vidurkis yra 28 val. per savaitę. Per mėnesį studentai uždirba ir išleidžia apie 500 eurų (įskaičiuojant ir tėvų paramą).
„Studentai sutinka, kad darbas kenkia studijų rezultatams, natūralu, tačiau bet kokiu atveju jie priversti dirbti“, – kalbėjo E. Sarkanas.
Pasak jo, įtvirtinus MMA diferencijavimą pagal amžių, situacija būtų dar blogesnė:
„Mes sudarysime tokias sąlygas, kad studentai, norėdami gauti tas pačias pajamas, t.y. tuos pačius 500 eurų, jie turės dirbti ne vidutiniškai 33 val. per savaitę, bet 35, 38, 40 ir panašiai. Natūralu, kad šioje vietoje Studentų sąjunga tokio siūlymo nepalaiko ir palaikyti negali.“
Pasak E. Sarkano, darbdavių atstovų minima užsienio šalių praktika yra gera, tačiau ji neparodo viso vaizdo. Esą Danijoje leidžiama jaunimui mokėti mažiau, tačiau, pavyzdžiui, dirbantiems studentams (iki 20 val. per savaitę), valstybė moka 700 eurų dydžio paramą. Taigi, jeigu Lietuvoje būtų įteisinta mažesnė MMA jaunimui, tada tuo pačiu metu reikėtų didinti kitokią paramą.
Trišalės tarybos pirmininkės pareigas einanti asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atkreipė dėmesį, kad darbdavius įdarbinti jaunimą neskatina dabartinė socialinio draudimo sistema.
„Manau, kad pas mus apskritai truputį iškreipta situacija. Iš tikrųjų ne tik šitas pasiūlymas dėl MMA. Pas mus labai dažnai jaunas žmogus ir nori dirbti trumpiau. Tačiau darbdaviui neapsimoka jo priimti, nes darbdavys turi mokėti įmokas „Sodrai“ nuo visos minimalios algos. Manau, kad tai ir kenkia jaunimo įdarbinimui“, – įsitikinusi R. Skyrienė.
Iš tikrųjų pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą įmokas „Sodrai“ privalu mokėti nuo sumos, nemažesnės nei MMA, net jeigu žmogus uždirba mažiau, nes dirba, pvz., ne visą darbo dieną. Tačiau įstatyme numatyta išimtis iš šios taisyklės darbuotojams iki 24 metų, taip pat asmenims, draudžiamiems valstybės (pvz., studentams).
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kritikavo pasiūlymą diferencijuoti MMA pagal amžių.
„Mes, kaip profesinių sąjungų pusė, norėtume išgirsti konkrečią viziją iš darbdavių, kaip jie tą mato: kokius dydžius įsivaizduoja ir nuo kokio amžiaus siūlo diferencijuoti, nuo kada MMA turėtų kilti ir kada mažėti“, – kalbėjo pirmininkė ir vylėsi, kad tokios informacijos sulauks.
Apskritai, pasak jos, tokia nuostata būtų visiškas diskriminavimas amžiaus pagrindu.
„Norėčiau visiems priminti, kaip mes vertiname darbuotoją. Mes jį vertiname ne pagal lytį, ne pagal amžių ar įsitikinimus, tačiau pagal patirtį, įgūdžius, išsilavinimą ir kitus profesionalius klausimus, kuriuos gali tas darbuotojas išspręsti.
Pagal tai mes galėtume jį ir įvertinti, kokios vienos ar kitos algos tas žmogus yra vertas. Toks dalykas Lietuvoje jau yra išspręstas ir nieko čia mums spręsti nereikia. Kiekviena įmonė, turinti 20 ir daugiau darbuotojų, turi darbo apmokėjimo sistemą, kuri ir apsprendžia visus šiuos klausimus“, – komentavo I. Ruginienė.
Ji priminė, kad MMA gali būti mokama tik už minimalų nekvalifikuotą darbą.
„Gatvės šlavėjas, pavyzdžiui, galėtų apsimokinti per valandą ar dvi. Tada kyla pagrįstas klausimas, ką jis iš tikrųjų veiks visus dar ketverius, penkerius ar dešimt metų, jau apsimokinęs tiesiog kentės su mažesne alga“, – įsitikinusi pirmininkė.
Anot jos, profesinės sąjungos nėra nusistačiusios iš principo prieš MMA diferencijavimą. Tai galėtų būti daroma pagal atskirus ekonomikos sektorius. Dėl to galėtų susitarti to sektoriaus darbdaviai ir darbuotojai. Kitoks diferencijavimas esą visiškai nesuprantamas.
„Jeigu Vakarų Europa stengiasi padaryti, kad kuo mažiau žmonių gautų minimalią algą, tuo metu mes stengiamės ne tik mokėti MMA, bet ją dar sumažinti tiems žmonėms, kurie tik pradeda kabintis į gyvenimą, kurie pradeda savo kelią darbinėje veikloje“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė priminė, kad Darbo kodekse yra įtvirtinta, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Norint šią nuostatą keisti, Seime reikėtų keisti ir patį kodeksą.
Lietuvoje MMA kiekvienais metais nustato Vyriausybė atsižvelgdama į Trišalės tarybos susitarimą dėl jos. Trišalėje taryboje yra sutarta dėl dydžio apskaičiavimo, tačiau nuolat kyla nesutarimų, kokius duomenis naudoti sutartoje formulėje.
Dabar MMA yra 607 eurų neatskaičius mokesčių, nuo kitų metų ji turėtų kilti iki 642 eurų.
