Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln. eurų, palyginus su pernai jis augs tik 2,8 proc. Tuo metu šiųmetis biudžetas buvo didesnis net 12 proc. nei 2019 m.
Taigi Seime po pateikimo pritarus biudžeto projektui netyla aistros, kad jo lėšų nepakaks nei medikų algoms, nei COVID-19 pandemijos iššluoto rezervo skylėms užkamšyti.
Baimė dėl atlyginimų
Su medikų profsąjungomis jau prieš kurį laiką pasirašytu susitarimu, šių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis turėjo pasiekti 3250 eurų (3VDU), o slaugytojų – 1625 eurus (1,5 VDU). Visgi realybė nedžiugina.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos pirmininkės Živilės Gudlevičienės teigimu, yra mažesnis PSDF augimas ir tai, kad jo rezervas bus visai kitoks nei ankstesniais metais, kelia baimių, kad šių pažadų taip ir nepavyks įgyvendinti:
„Ne vieną kartą matėme ir Lietuvos gydytojų sąjungos, ir ministerijos pareiškimus, kad šie įsipareigojimai jau yra įvykdyti. Tačiau tiek kalbant su medikų bendruomene, tiek žiūrint tam tikras atlyginimų suvestines, jų vidurkius, tai tikrai niekur nesimato, kad tie įsipareigojimai būtų įvykdyti.“
Nors medikų bendruomenėje diskusijos jau verda, valdžios atstovai ramina, kad viskas yra suplanuota.
„Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas ramino, kad medikai neturėtų baimintis, kad šiems įsipareigojimas įvykdyti lėšų tikrai pakaks. Sunku pasakyti, ar tai išties raminimai, kad tikrai viskas bus gerai, ar vėl tai bus eiliniai pažadai. Kalbėsime dėl to ir valdyboje, numatysim ir vizitą, kad tikrai konkrečiai parodytų skaičius, iš kur numatomas didinimas“, – komentavo ji.
Nepasiruošta antrai bangai?
Pašnekovės teigimu, dėl planuojamos „skylės“ biudžete problemų gali kilti absoliučiai bet kuriame lygmenyje.
„Tai rodo, kad nebus galima užtikrinti naujų paslaugų įvedimo į apmokamas paslaugas. Neaišku, kaip bus kompensuojama įstaigoms už suteiktas paslaugas.
Tai pat artėja nauja Covid-19 banga. Visi žinom, kad tas rezervas buvo panaudotas pirmai bangai. Taip, buvo neeilinė situacija, tam reikėjo lėšų. Bet vadinasi, jo nebeturim, jis bus daug mažesnis“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, tikėtina, kad ta antra banga smogs labiau.
„Jai kiek dabar skelbiama užimtų covidinių lovų, o dar tik spalis, o kur kiti visi šaltieji mėnesiai, kai susirgimų tikrai daugės, ne tik covidinių. O tos apsaugos priemonės, kurios labai sparčiai naudojasi, kurios turėtų būti tiekiamos iš rezervo, tai ir čia yra didžiulė baimė.
Ministerija dar vasaros pabaigoje skelbė, kad rezervas pilnas, jo turėtų užtekti trims mėnesiams, tai o ką darysime sausį, vasarį. Taigi tų baimių, nuogąstavimo yra. Tai turėtume kalbėti tiek su ministerija, vyriausybe, kodėl tų skolinamų lėšų niekas kažkodėl nekalba, kad jos galės būti panaudotos šiai covidinei situacijai finansuoti.
Ji pabrėžė, kad sąnaudos gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių itin stipriai išaugusios.
Teks vėl plikiems šokti į dilgėles?
LMS atstovė priminė ir daugiau „neužlopytų skylių“ – nors įstaigų sąskaitas pagaliau turėtų pasiekti kompensacijos už pandemijos metu patirtas išlaidas, pasibaigus karantinui priedus dirbantiesiems su COVID-19 ligoniais įstaigoms tenka mokėti iš savo sąskaitos.
„Ligoninės norėtų, kad būtų kompensuotos padidėjusios išlaidos. Negalima pamiršti ir darbuotojų darbuotojai, kurie fiziškai nebegali dirbti, neilsėjo vasarą, ta pati situacija ir su NVSC. Daug ką reikėjo padaryti per vasarą, ir savanorius buvo galima apmokyti. Tai turėjome laiko pasiruošti, o dabar vėl gali būti, kad teks šokti plikiems į dilgėles“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Ji pridūrė, kad šiandien gydymo įstaigoms užsidaryti nebereikia ir kokių draudžiamojo pobūdžio operacijų vadovo įsakymų.
„Ir vienoje, ir kitoje ligoninėje yra skyriai, kur užsikrečia medikai, ir savaime užsidaro, nes medikai išeina į izoliaciją. Tų kritinių situacijų niekas nenori, bet jos natūraliu būdu bus sukeltos, nes nebus kam dirbti, ir paslaugų teikimas gali natūraliai sustoti, net draudimų nereikės“, – svarstė ji.
Baimė dėl ribojamų paslaugų
Apie šią problemą teikiant projektą Seime užsiminė ir TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas. Primindamas, kad nepaisant padidėjusių išlaidų dalis planinių paslaugų žmonėms nebuvo prieinama, išlaidos buvo nukreiptos kitoms reikmėms siekiant užkirsti kelią pandemijos plėtrai.
„Tačiau jūs ir toliau planuojate biudžetą lyginant su šių metų numanomu faktu beveik tokį patį. Taigi galima daryti prielaidas, kad jūs ir ateinančiais metais esant pandemijai planuojate stabdyti planinių paslaugų prieinamumą.
Ar nemanote, kad reikėtų didinti finansavimą lyginant ne su planu, o su faktu šiems metams užtikrinant, kad visi pacientai gautų geriausią įmanomą gydymą ir nebūtų tokių situacijų, kad planinės gydymo paslaugos būtų neprieinamos“, – Seimo posėdžio metu klausė jis.
Reaguodamas į repliką A. Veryga visgi sakė nesuprantantis, kaip planinių paslaugų stabdymas yra susijęs su biudžetu:
„Planinių paslaugų laikinas atsisakymas nebuvo susijęs su biudžeto vykdymu ar biudžeto trūkumu. Tai buvo sprendimas, susijęs su infekcijų kontrole ir valdymu. Tam, kad įstaigos, kurios ir neteikė paslaugų, tam, kad būtų finansiškai saugios ir stabilios, kad joms nereikėtų mažinti atlygio medikams, jos turėjo garantuotą vienos dvyliktosios apmokėjimą.“
Be kita ko, jis priminė, kad net buvo paankstintas darbo užmokesčio medikams didinimas tai įskaičiuojant į įkainius.
Išlaidų – milijonai, o injekcijų nėra
Savo ruožtu Seimo narys Antanas Matulas bedė pirštu į „išsekusį“ PSDF rezervą ir per menkas pinigines injekcijas jam papildyti.
„Pandemijos pradžioje Vyriausybė ir premjeras pareiškė, kad sveikatos apsaugai papildomai bus skirta 500 mln. pandemijai įveikti. Bet, kaip mes matome, ką jūs minėjote ir Seimo sveikatos reikalų komitete, iš esmės Vyriausybė sveikatos apsaugai įveikti pandemiją skyrė apie 100 mln., o iš esmės naudotos visos rezervo lėšos.
Tad matome, kad vietoj 600 mln., kurie buvo rezerve ir turėjo atitekti sveikatos apsaugai – paslaugoms sumokėti, algoms didinti, vaistams ir t.t. – lieka tik virš 100 mln. (...) Kodėl sveikatos apsauga nesugebėti iškovoti savo dalies lėšų?“ – klausė jis.
A. Veryga visgi nenorėjo sutikti, kad papildomas finansavimas nebuvo gautas:
„Tiek asmens apsaugos priemonėms, tiek papildomai įrangai įsigyti, tiek kitoms reikmėms, kurios negali būti dengiamos iš PSDF biudžeto. Kalbant apie kitas investicijas, vadinamą DNR planą vėlgi yra suplanuotos priemonės.
Aišku, kaip ministras norėčiau, kad būtų daugiau lėšų skiriama sveikatos apsaugos sistemai, bet tikrai nesutikčiau, kad jų negavome papildomai.“
VLK: algų dydis bus užtikrintas
Kaip portalui aiškino pati VLK, kitų metų PSDF biudžete lėšos medikų algoms tikrai numatytos:
„Š. m. balandžio mėn. dar kartą padidintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas (skirta 130 mln. eurų PSDF rezervo lėšų) ir su gydymo įstaigomis už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaitoma taikant padidintas šių paslaugų bazinių kainų balo vertes (sudarytos galimybės gydymo įstaigoms didinti darbuotojų darbo užmokestį). Todėl 2021 m. PSDF biudžeto projekte, pateiktame LR Seimui, numatomos papildomos lėšos šių įsipareigojimų tęstinumui užtikrinti visus metus.“
Be kita ko, priduriama, kad pagal 2017 m. sudarytą kolektyvinių derybų susitarimą su medikų profsąjungomis gydytojų vidutinis bruto darbo užmokestis iki 2020 m. II pusmečio pradžios turėjo būti ne mažesnis kaip 3 šalies vidutiniai darbo užmokesčiai (3250 Eur), o slaugytojų – ne mažesnis kaip 1,5 šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio (1625 Eur).
„2020 m. liepos mėn. duomenimis, gydytojų vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 3158 Eur, o slaugytojų – 1623 eurus“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Kam planuojamos išlaidos?
Planuojama, kad kitąmet PSDF biudžetą iš viso sudarys 2,4 mlrd. eurų. Pagal siūlomą projektą 2021 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys:
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros" – 1 517 mln. eurų;
- valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 700 mln. eurų;
- valstybės biudžeto asignavimai – 114 mln. eurų;
- kitos PSDF pajamos – apie 39 mln. eurų.
Kaip aiškina Sveikatos apsaugos ministerija, Tradiciškai numatyta mažiau valstybės biudžeto asignavimų, nei jų realiai reikia finansuoti valstybės deleguotas PSDF funkcijas – realus poreikis 139 mln. eurų, skirta tik 114 mln., trūksta – 25 mln. eurų.
Kitų metų PSDF biudžete numatytos 164 mln. eurų (10,9 proc.) didesnės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 59,4 mln. eurų (16,5 proc.) daugiau bus skirta vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 32,3 mln. eurų (50,5 proc.) augs finansavimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 2 mln. eurų (15,1 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms.
Didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas. Dėl to 6,3 mln. eurų (4,8 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
2021 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti 204,6 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF rezervo pagrindinė dalis 2021 m. pradžioje turėtų sudaryti 35,5 mln. eurų, o likusios PSDF rezervo lėšos – 169 mln. eurų rizikos valdymo dalį.
Projektas toliau bus svarstomas Seime.
