Odometrų, prietaisų skirtų nuvažiuotas atstumui matuoti, „atsukimo“ problema pirkėjams kainuoja nemažai pinigų. Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, dažnai sunku nustatyti, kas turėtų būti atsakingas už šių duomenų klastojimą. Vis tik, ši tendencija iki šiol išlieka aktuali ir nesąžiningi pardavėjai vis dar bando dirbtinai išpūsti automobilio kainą.
Automobilių istorijos tikrinimo platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kokių automobilių odometrai yra atsukami dažniausiai. Siekiant gauti tikslius rezultatus, buvo išanalizuotos daugiau nei 570 tūkst. skirtingų automobilių istorijos ataskaitų. Ši analizė atskleidė, kiek vairuotojai permoka pirkdami automobilį su suklastota rida.
Pigus nusikaltimas, didelė grąža (arba nuostolis)
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ridos „atsukimas“ yra toks populiarus nesąžiningų pardavėjų tarpe, yra kaina. Vos už porą šimtų eurų odometro rodmenys gali būti suklastojami net ir apsaugotuose automobiliuose su atnaujinta programine įranga. Tačiau čia slypi kur kas didesnė grėsmė visuomenei.
Kaip atskleidė „carVertical“ tyrimas, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir būklės, ridos sumažinimas gali dirbtinai padidinti mašinos kainą net 25 procentais. Duomenys rodo, kad iš JAV importuotų automobilių kaina gali padidėti net iki 6000 eurų. Ir visa tai pasiekiama tik odometro skaičių pakeitimu. Nežinodamas tikrosios automobilio istorijos pirkėjas gali lengvai permokėti net keliais tūkstančiais eurų.
Dyzelinių automobilių dominavimas
Iš visų 2020-aisiais sugeneruotų istorijos ataskaitų daugiausia suklastotos ridos atvejų buvo pastebėta tikrinant dyzelinu varomus automobilius. Beveik trys ketvirčiai (74,4 %) šių automobilių turėjo didesnes ar mažesnes ridos korekcijas.
Dyzeliniai varikliai dažniau mėgstami vairuotoju, kurie kiekvieną dieną įveikia ilgus atstumus. Tai ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl antrinėje rinkoje tokie automobiliai dažniau turi netikras ridas.
Tuo metu naudoti benzinu varomi automobiliai turi gerokai mažesnę suklastotos ridos tikimybę – jie sudarė vos 25 % visų pastebėtų odometro „atsukimo“ atvejų. Vis tik, ateityje ši tendencija gali pasikeisti, kadangi naujų dyzelinių ir benzininių automobilių pardavimų proporcijos pastaraisiais metais stipriai pasikeitė.
Hibridiniai ir elektra varomi automobiliai pateko į rečiausiai sutinkamų sąrašą – jie sudarė tik 0,6 % visų pastebėtų ridos klastojimo atvejų.
Senesni automobiliai „atsukami“ daugiau
Tyrimo duomenys parodė, kad dažniausiai klastojamos automobilių pagamintų nuo 1991 ir 1995 metų ridos. Vidutiniškai šios amžiaus grupės transporto priemonių rida sumažinama 80 tūkstančių kilometrų.
Tai neturėtų stebinti, nes senesnių automobilių duomenų klastojimas yra gerokai pigesnis ir mažiau techninių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tokiais atvejais odometro rodmenis pakeisti gerokai lengviau.
Automobiliai, kurie buvo pagaminti tarp 2016 ir 2020 metų vidutiniškai buvo „atsukti“ 36 tūkst. kilometrų. Visgi, tokio klastojimo įtaka kainai gali būti kelis kartus didesnė nei senos transporto priemonės.
Tyrimo metu buvo aptikta ir atvejų, kai rida buvo sumažinta 200 000 ar net 400 000 kilometrų.
