Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, dujų, daržovių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, mėsos ir jos produktų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.
Dažniausiai apribojo laisvalaikį ir pramogas
Daugiausiai – 49,5 proc. – apklaustųjų nurodė, jog dėl aukštos infliacijos sumažino savo išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad žmonės taupyti ėmė ir dėl to, kad Rusija pradėjo karą Ukrainoje,
„Nors išoriškai atrodo, kad srautai dideli, viskas atsistatė, tačiau taip nėra. Prasidėjus karui žmonės įjungė taupymo režimą ir tai labai pasijuto SPA viešbučiuose, kur daugiausiai vietiniai gyventojai važiuodavo“, – BNS sakė ji.
Pasak asociacijos vadovės, vietos gyventojai negali pakeisti turistų iš užsienio srautų, todėl sektoriuje situacija nepagerėjo.
„Juk vietiniai gyventojai negali užpildyti to, ką užpildydavo užsieniečiai – iki 85 procentų. Kalbu ir apie restoranus, ir apie viešbučius. Situacija kaip buvo liūdnoka, taip ir yra. Tikėjomės atsigavimo po pandemijos, taip tiesiog neįvyko“, – sakė E. Šiškauskienė.
Tarp išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms dėl infliacijos apribojusių gyventojų išsiskyrė 30-59 metų amžiaus grupė – tam taupo daugiau nei pusė šiai amžiaus grupei priskiriamų žmonių.
Maisto kainos verčia dar labiau taupyti senjorus
Išlaidas maistui dėl augančių kainų labiausiai apribojo bedarbiai (58 proc.) bei tie, kurių vienam šeimos nariui tenka iki 350 eurų pajamų per mėnesį (55,3 proc.).
Maistui buvo priversti taupyti ir vyresni Lietuvos gyventojai – tai patvirtino 54 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų ir pusė 60-69 metų gyventojų.
„Be abejonės, kad jie priversti labiau taupyti, nes priedai prie pensijų yra trigubai mažesni nei infliacijos lygis, todėl toliau klimpstama į skurdą“, – BNS sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius.
Anot jo, senjorų taupumas akivaizdžiai matyti parduotuvėse, kur maisto produktus stengiamasi rinktis atidžiau ir ieškoti mažesnių kainų.
„Kartais norisi kokio deserto ar ko kito save pasilepinti, bet didžiajai daliai senjorų dabar tai yra neprieinama. Parduotuvėse akivaizdžiai matyti, kad ten, kur paskutinės dienos prekės, jie būriuojasi daugiau, kas anksčiau nekrisdavo į akis. Tenka jiems atidžiau studijuoti kainas ir keisti mitybos įpročius“, – aiškino K. Makaravičius.
Reikia ruoštis taupyti
Kas trečias 18-39 metų respondentas sako, kad infliacija jų išlaidų nepaveikė, jie rečiau taupė maistui, atostogoms ir kelionėms bei daiktams.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pastebi, kad vartojimas Lietuvoje šiuo metu yra netgi išaugęs, nes gyventojai leidžia santaupas.
„Vertinant pagal tai, kas šiuo metu vyksta einamosiose gyventojų sąskaitose, tai atrodo, kad pakilus kainoms žmonės vartoja netgi daugiau, labai tikėtina, kad atostogauja. Ko gero, didelė dalis leidžia pinigus, kuriuos sutaupė per paskutinius dvejus metus“, – sakė jis.
„Labai tikėtina, kad išleidus atsargai atidėtus pinigus – o tai gali būti jau po vasaros, vartojimas pradės mažėti, tam tiek verslas, tiek gyventojai turėtų ruoštis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausta, ar kurioje nors iš šių sričių pradėjote riboti savo išlaidas dėl išaugusių kainų? Pasirinkti buvo galima kelis atsakymų variantus: maisto, laisvalaikio ir pramogų, atostogų ir kelionių, daiktų (drabužių, elektronikos), išlaidų dėl infliacijos neriboju.
Atsakymai: maistui išlaidas riboja – 40 proc., laisvalaikiui ir pramogoms – 49,5 proc., atostogoms ir kelionėms – 47,5 proc., daiktams – 46,3 proc., išlaidų dėl infliacijos neribojo 23,2 proc., atsakymų nepateikė 0,2 proc. respondentų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 12-18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Iš viso apklaustas 1001 pilnametis šalies gyventojas 24 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 10 procentų.
