Alytaus krašto verslininkų asociacijos Dzūkijos sostinėje surengtoje Verslo dienoje viešosios įstaigos „Versli Lietuva„, Lietuvos centrinės kredito unijos, Alytaus miesto ir rajono savivaldybių, Darbo biržos, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Darbo, Mokesčių inspekcijų, „Sodros“, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai verslininkams pristatė savo siūlomą paramą. Kvietė klausti ir bendradarbiauti. Verslo dienos dalyviai pastebėjo, kad pradedantiems verslininkams finansinę paramą teikiančios institucijos prisiima per mažą riziką, galbūt todėl daug kas verslo nesiima, verčiau mina darbo biržos slenksčius.
Išduotas 21 čekis
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva" vyriausioji projektų vadovė Laimutė Kalinauskienė Verslo dienos Alytuje dalyviams pristatė krepšelius, skirtus padėti pradedantiems verslininkams. Juos sudaro virtualus biuras, konsultacijos ir mokymai. Per virtualų biurą pradedantiems verslininkams suteikiamas elektroninis adresas, pašto dėžutė, galima gauti 50 valandų individualių konsultacijų, pavyzdžiui, darbo teisės, buhalterinės apskaitos, sutarčių sudarymo klausimais, ir 24 valandas mokymų dešimčia verslui aktualių temų.
Šiais krepšeliais nemokamai gali naudotis turintieji „Verslios Lietuvos" čekius, arba vaučerius, kurie buvo platinami ir Verslo dienos metu. Juos pasiėmė 21 asmuo.
Pasak L.Kalinauskienės, gavus čekį reikia išsirinkti paslaugos teikėją, jų sąrašas yra „Verslios Lietuvos" tinklalapyje. Dzūkijos sostinėje šias paslaugas teikia Alytaus krašto verslininkų asociacija.
Čekiais gali naudotis tik įregistruotų naujų įmonių atstovai. Verslo dienos dalyviai teiravosi, kodėl šių čekių negalima gauti prieš registruojant įmonę, nes tuomet labiausiai reikia informacijos ir patarimų. „Manau, kad pagal čekį pasirinkti paslaugų teikėjai neatsisakys nemokamai suteikti konsultacijų ir šiuo metu. Kad ir ta pati Alytaus krašto verslininkų asociacija", – teigė L.Kalinauskienė.
Tą patvirtino asociacijos prezidentė Dalia Matukienė, pareikšdama, kad prieš kurdami įmonę būsimi verslininkai visada gali kreiptis nemokamos pagalbos į asociaciją.
„Vien iš paskolos verslo nepradėsi“
„Verslios Lietuvos„ vyriausioji projektų vadovė Audronė Masandukaitė sakė, kad kuriant šios viešosios įstaigos elektroninę pagalbą verslui dalyvauja trys šalies savivaldybės – Kauno ir Alytaus miestų bei Ignalinos rajono. „Versli Lietuva“ pradedantiems verslininkams yra sukūrusi e.įrankius, kurie, anot A.Masandukaitės, gali padėti susiskaičiuoti verslą, – ar jis bus pelningas. „Čia yra verslo plano finansinė skaičiuoklė, bendrųjų reikalavimų, leidimų verslui klausimynai. Čia galima rasti elementariausios informacijos, o krepšelius siūlyčiau naudoti sudėtingesniems klausimams„, – tvirtino „Verslios Lietuvos“ vyriausioji projektų vadovė.
Lietuvos centrinės kredito unijos administratorė Jūratė Tamošaitytė, prieš pristatydama unijos teikiamas paskolas iš vykdomos vienos europinės priemonės, pareiškė, kad į uniją kreipiamasi apėjus bankus. Mat bankuose pasiūloma padirbėti metus, o paskui kreiptis, kai bus aiškūs pradinės veiklos rezultatai.
Paskolos į kredito unijas gali kreiptis ne ilgiau kaip metus veikiančios labai mažos, turinčios iki 10 darbuotojų, ir mažos, turinčios iki 50 darbuotojų, įmonės, veiklą įregistravę asmenys. Unija paskolas gali suteikti ir ilgiau nei metus veikiančioms smulkioms įmonėms, tačiau jos privalo turėti socialinių įmonių statusą, kuris įgyjamas įdarbinus nustatytą skaičių neįgalių, ilgalaikių bedarbių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, priešpensinio amžiaus žmonių. Tačiau jos neteikiamos, pavyzdžiui, žuvininkystės, anglies, žemės ūkio, gabenimų sektoriaus įmonėms.
Maksimali paskolos suma – 86 tūkst. litų, metinės palūkanos – 5,49 procento. Pastarosios yra kompensuojamos 95 proc., tad lieka tik 0,28 procento. Paskola gali būti suteikiama su Ūkio ministerijos įsteigtos bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) garantija iki 80 procentų.
Alytaus kredito unija šių paskolų teikimo projekte nedalyvauja, todėl alytiškiams arčiausia naudotis šios įstaigos paslaugomis Prienuose.
J.Tamošaitytė pabrėžė, kad norint gauti kredito unijų paskolą reikia būti unijos nariu ir ją imant 10 proc. nuo kredito sumos išsipirkti pajų. Tai išgirdus kilo šurmulys tarp Verslo dienos dalyvių. „Vien iš paskolos verslo nepradėsi", – tuomet pastebėjo Lietuvos centrinės kredito unijos administratorė.
„Pradedantieji verslą pasigenda didesnės teikiančiųjų finansinę paramą rizikos. Šios negalima planuoti, pradedantis verslą asmuo gali ir suklysti. Gal reikėtų numatyti galimybes grąžinti ir ne visą paimtą paskolą su valstybės institucijų garantija. Tam trūksta politinės valios ir supratimo. O kai norintieji pradėti ar pradėję verslą to nejaučia, verčiau pasirenka minti darbo biržos slenksčius", – mintimis dalijosi Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė D.Matukienė.
Tvarkoma miesto aplinka – paskata verslui
Verslo dienoje dalyvavęs Alytaus miesto mero pavaduotojas Dobilas Kurtinaitis įvardijo svarbiausią savivaldybės paskatą verslui – tvarkomą ir puoselėjamą miesto aplinką. „Nuo to, kaip tvarkomas miestas, jo infrastruktūra, priklauso ir verslo investicijos, jo plėtra", – pastebėjo vicemeras.
Savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Izida Baliukynienė pristatė konkrečią paramą smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Pavyzdžiui, įregistruotų naujų įmonių pradinių išlaidų padengimas – iki 2 tūkst. litų, bet ne daugiau kaip 80 proc. dokumentais pagrįstų pradinių steigimosi išlaidų. Verslininkų, įmonės darbuotojų mokymų finansavimas – vienam pareiškėjui subsidijuojama iki 80 proc. kvalifikacijos kėlimo išlaidų sumos, bet ne daugiau kaip 1 tūkst. litų per kalendorinius metus. Parama verslininkams už dalyvavimą tarptautinėse verslo parodose ir misijose – subsidijos dydis iki 50 proc. pateiktos paraiškos išlaidų dydžio, bet ne daugiau kaip 3 tūkst. litų verslo misijoms ir 5 tūkst. litų parodoms. Už pasirengimą verslo planų, investicinių projektų paramai gauti – vienam pareiškėjui iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 5 tūkst. litų dokumentais pagrįstų išlaidų. Numatyta parama labai mažų ir mažų įmonių paimtų paskolų verslo plėtrai metų palūkanų dalies padengimas – vienam pareiškėjui iki 30 proc. palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 tūkst. litų per metus ir ne ilgiau kaip dvejus metus vienam projektui.
Šiais metais numatyta nauja paramos priemonė smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms – darbo vietų steigimas ir jaunimo įdarbinimas. Iš dalies kompensuojamos darbo vietos steigimo išlaidos, jei įdarbinamas asmuo iki 29 metų, ir darbo vietų skaičius įmonėje nemažėja vienus metus. Kompensuojamos išlaidos darbo priemonėms pirkti ir montuoti iki 3 tūkst. litų už vieną įsteigtą darbo vietą.
Kasmet miesto biudžete išvardytai paramai numatoma per 100 tūkst. litų. Nuo 2009-ųjų ja pasinaudojo 190 įmonių.
Parama, I.Baliukynienės teigimu, teikiama Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai" neįsiskolinusioms įmonėms. Taip pat verslininkams numatytos žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos.
Kaip sakė Verslo dienoje dalyvavusi Alytaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Jolita Gruzinskienė, šioje savivaldybėje Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondas gyvuoja trylika metų. Per tą laiką įmonių paramai skirta beveik 700 tūkst. litų. Šiais metais minėtam fondui numatyta 110 tūkst. litų.
Čia taip pat numatyta parama steigiantiems naujas darbo vietas – už vieną vietą iki 3 tūkst. litų, ją reikalaujama išlaikyti metus. Kvalifikacijos kėlimui – iki 1 tūkst. litų per metus vienam pareiškėjui kartą per metus. Naujoms interneto svetainėms susikurti – iki 2 tūkst. 500 litų, naujų įmonių steigimosi išlaidoms padengti – iki 450 litų. Tačiau rajono savivaldybėje nenumatyta parama kompensuojant dalį paskolų palūkanų.
Siūlymas pranešti geras naujienas
Verslo dienoje kalbėję „Alytaus naujienų„ direktorius Romas Burba ir radijo stoties „FM99“ vadovas Liudas Ramanauskas verslininkams siūlė pranešti apie save geras naujienas, kurių šiandien žiniasklaida laukia ir kurių pasigendama. Tačiau, R.Burbos pastebėjimu, kažkodėl to vengiama.
„Pagal įvairias direktyvas ir programas šiandien ugdomi ne aktyvūs verslininkai, o bailiai. Todėl jie ir nenori pranešti gerų naujienų. Šiandien verslininką tikrina vienas, rytoj – kitas, dar turi atvykti trečias, geriau jau apie naujienas patylėti, nes dar atvyks ketvirti tikrintojai", – teisino kolegas D.Matukienė.
Raginimus nustoti bijoti tarsi išsklaidė laikinai Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko funkcijas atliekanti Z.Jarmalienė, pareikšdama, kad įmonei – naujam mokesčių mokėtojui – metus skiriamas inspekcijos aptarnaujantis darbuotojas.
Darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Gegužis teigė, kad jo vadovaujamos institucijos pareiga padėti legaliam verslui nustatant nelegalų. Apie teikiamas konsultacijas verslui kalbėdamas Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius kvietė suprasti teisingai – jei pradedantis verslininkas pardavinėja pasenusius produktus, nuolaidų negali būti.
Kaip ir ankstesnėse Alytaus krašto verslininkų asociacijos surengtose Verslo dienose, šioje buvo gausu dalyvių. Ne tik jau turinčiųjų smulkųjį ar vidutinį verslą, bet ir galvojančiųjų jį pradėti. Tad vieniems žinomos tiesos kitiems pasirodė naujos, dar negirdėtos.
Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė norintiems maksimaliai pasinaudoti valstybės teikiama parama rekomenduoja tokį planą:
* Nemokama konsultacija asociacijoje tik pradėjus galvoti apie vienokio ar kitokio verslo steigimą.
* Vaučeris ir pasinaudojimas visomis jo teikiamomis galimybėmis.
* Savivaldybių teikiama parama per Smulkiojo ir vidutinio verslo fondą.
* Darbo biržos teikiamos paramos išnaudojimas.
* Lengvatinių kreditų per kredito uniją išnaudojimas.
Alma Mosteikaitė