JAV valdžia trimituoja apie savo pastangas išrauti prekybą, pasinaudojus vidine informacija, iš akcijų biržų. Tačiau daugelis Volstrite įtaria, kad slapta informacija apie akcijų reitingus nuteka pirkėjams dar dažniau nei anksčiau, rašo „New York Times“
Dar labiau neramina tai, kad pateikus Vertybinių popierių ir biržų komisijai (ang. Securities and Exchange Commission S.E.C.) įrodymų apie, pavyzdžiui, dažną vidinę prekybą „Lehman Brother's“ banke, SEC taip ir nesugebėjo iškelti bylos.
Dabar jau bankrutavusio banko analitikas Tedas Parmigianis komisijai du su puse metų teikė įrodymų apie tai, kaip „Lehman Brothers“ pardavimų atstovai iš anksto sužinodavo apie būsimus analizių pasikeitimus. Taip pat jis pateikė daug įtartinų duomenų iš biržų, organizacijos lentelių ir banko pastato planų, kuriuose matyti, kad kai kurie „Lehman Brothers“ tyrimų vadovai dirbo šalia pardavimų ir prekybos kabinetų. Šie departamentai turėtų būti atskirti.
Nuo finansinės krizės pradžios SEC praleido daug laiko ir pinigų bandydami surasti, kaip nuteka informacija. Vienu atveju prokurorai naudojo pasiklausymo įrangą tam, kad įviliotų į pinkles Rają Rajaratnamą, milijardierių „Galleon“ rizikos fondų valdytoją, kurio slaptų šaltinių tinklas tęsėsi nuo Volstrito iki kai kurių galingiausių šalies korporacijų. Už savo nusikaltimus R. Rajaratnamas, kurį prokurorai pavadino „šiuolaikiniu nelegalios vidinės prekybos veidu“, buvo nuteistas 11 metų kalėjimo.
R. Rajartnamo nuteisimas yra didžiausias šios kartos vidinės prekybos skandalas, kuris suteikė labai reikalingą pergalę SEC. Vos prieš porą metų komisijai gėdą užtraukė nesugebėjimas atkreipti dėmesio į akivaizdžius įrodymus apie Bernardo L. Madoffo milžinišką Ponzi schemą.
Tačiau T. Parmigianis ir kiti įtaria, jog „Galleon“ byla užgožia faktą, kad vidinė prekyba gali vykti ir toliau reguliariai vyksta daugelyje Volstrito firmų. Jų požiūriu, tokie veiksmai tapo institucionalizuoti. Informacijos apie pasikeitimus biržoje plaukiojimas tarp firmos analitikų, jos prekybininkų ir klientų gali palaikyti prekybos pelną, brokerių komisinius ir galų gale Volstrito algadienius. Tie kurie žino, tampa turtingi prieš likusiems suprantant, kas atsitiko.
Prokurorai teigia, kad vidinė prekyba nebus toleruojama, kad tai yra teisingumas, - sako T. Parmigianis. - Tačiau jie atsisako pripažinti, kad jų plačiame tinkle yra labai didelė skylė.“
Kas būtent atsitiko „Lehman Brothers“? T. Parmigianis sako, kad prekybininkai nuolatos būdavo informuojami apie pokyčius analitikų įmonių reitinguose prieš šiems tampant viešiems. Tokiu būdu „Lehman Brothers“ galėjo pasipelnyti iš tolimesnių rinkos veiksmų. „Lehman Brothers“ prekybos atstovai taip pat įspėdavo mėgstamus rizikos fondus.
Bandyti pasipriešinti bet kokiai didžiulei korporacijai, beveik visada yra pražūtinga. T. Parmigianis įspėjęs vadovybę apie įtartiną prekybą, buvo iškart atleistas už tai, kad nebuvo komandos dalimi. Nuo tada jis nesugebėjo susirasti darbo Volstrite.
Viešai SEC užima griežtą poziciją vidinės prekybos atžvilgiu. Pareigūnai sako, kad komisija ne tik imasi veiksmų prieš vidinius prekybininkus, bet ir prieš firmas. Viena paskutinių bylų prieš „Goldman Sachs“ rodo, kad SEC supranta, kiek yra neteisinga vidinė prekyba.
Šioje byloje SEC apkaltino „Goldman Sachs“ analitikus dalinantis prekybos idėjomis ir kita informacija su rinktiniais klientais. Nors SEC neapkaltino jokių asmenų vidine prekyba ar informacijos nutekinimu, „Goldman Sachs“ veiksmai „sukūrė rimtą ir svarų pavojų, kad analitikai pasidalins slapta informacija, susijusią su jų tyrimais“, - sakė SEC. „Goldamn Sachs“ komisijai sumokėjo 22 mln. JAV dolerių.
SEC vykdomasis direktorius Robertas S. Khuzami „Reuters“ sakė: „Mes kaltiname firmas už taisyklių nesilaikymą, nors ir nebuvo jokių pažeidimų. Mes norime jiems pranešti, kad verslas turi turėti kontrolę tam, kad apsisaugotų nuo apgavysčių.“
2011 fiskaliniais metais SEC pradėjo 60 vidinės prekybos bylų. Tačiau išskyrus kelias bylas, susijusias su R. Rajaratnamu, ir pora kitų, daugelyje jų figūruoja maži žaidėjai bei nedidelės sumos.
Potencialus pavojus yra žymiai didesnis. Dauguma žmonių, esančių finansų rato viduje ir išorėje, jau seniai įtaria, kad Volstrito firmos įspėja savo mėgstamus klientus apie analitikų tyrimus anksčiau nei apie juos sužino visuomenė.
Senatorius Charlesas E Grassley, Ajovos respublikonas dirbantis su vidiniais šaltiniais, ištyrė T. Parmigianio medžiagą apie „Lehman Brothers“ banką. Pasak senatoriaus, ši byla rodo, kad SEC skirtingai elgiasi su mažais ir dideliais veikėjais.
„Į SEC Rankas pateko akivaizdūs įrodymai apie reguliavimų, skirtų užtikrinti, kad Volstrito firmos negalėtų iš anksto nutekinti informacijos klientams, pažeidimus. Tačiau panašu, kad tai nesukėlė jokių pasekmių.“
Nors dažniausiai vidinės prekybos metu yra nutekinama nevieša korporacinę informacija, išankstinis įspėjimas apie tyrimų pasikeitimus taip pat gali atnešti greitą ir neteisėtą pelną. 2007 metais Šveicarijos bankas UBS sulaukė kaltinimų iš SEC. Aštuoni asmenys ir trys rizikos fondai buvo apkaltinti pelnantis iš slaptos informacijos apie įvyksiančius analitikų reitingų pasikeitimus. Vienas iš vadovų pateko į kalėjimą, o kiti atsipirko pinigine bauda.
Tačiau nepaisant T. Parmigianio įrodymų apie panašią veiklą „Lehman Brothers“ banke, SEC nesugebėjo nieko padaryti.
SEC paliko įspūdį pateikti duomenys, tačiau pasak komisijos atstovo, jų nepakako norint iškelti bylą.
T. Parmigianis teigia, kad jo patirtis rodo, jog valdžia ne itin nori imtis veiksmų prieš aukšto lygio Volstrito vadovus.