Neretai į tokias situacijas pakliuvę asmenys jaučiasi beviltiškai – ką daryti ir kaip priversti skolininką pinigus pagaliau grąžinti?
Vis tik ne visi žino ar pagalvoja apie tai, kad skolininką galima paviešinti – dėl žemo kreditingumo jam bus sunkiau gauti paskolas, taip pat įsigyti prekes ir paslaugas lizingu ar išsimokėtinai.
Kas ir kaip tą gali padaryti bei kokių įrodymų reikia interviu metu naujienų portalui tv3.lt papasakojo „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Susirašinėjimai „Facebook“ tinka ne visada
Kas gali paviešinti skolininkus „Creditinfo“ ir kaip tą skolą reikia įrodyti?
Viena iš sistemų, kurias valdo „Creditinfo“, yra skolų sistema. Duomenis apie skolininkus ten gali kelti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Tam, aišku, reikia turėti dokumentus, įrodančius, kad ta skola egzistuoja. O dokumentai gali būti įvairūs, priklausomai nuo situacijos.
Tai gali būti kažkokia sutartis tarp fizinių asmenų, skolos raštelis, išrašyta sąskaita. Žodinis susitarimas netinka – skolos faktas turi būti raštiškai užtvirtintas.
Tai neprivalo būti kažkoks notaro patvirtintas dokumentas, o tiesiog rašytinė sutartis, kurioje yra skolinusio asmens ir skolininko vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresas gali būti.
Taip pat turi būti nurodytos aiškios sumos, aiškūs grąžinimo terminai ir parašai.
Ar įrodymu gali būti susirašinėjimai apie skolą?
Labai gerai, jeigu yra priminimo laiškas – elektroninis arba paprastas – kad skola dar egzistuoja ir nėra apmokėta. Pvz., terminas jau praėjo, pinigų negrąžinai, prašau grąžinti.
Ir, jeigu yra atgal gautas koks nors atsakymas iš skolininko – pvz., taip, žinau, grąžinsiu – tai išvis būtų gerai, nes jis pripažįsta, kad ta skola yra.
Susirašinėjimas turi būti aiškiai identifikuotas, t. y. turi būti aišku, kad susirašinėjama būtent su tuo asmeniu.
Kalbant apie socialinius tinklus, pvz., „Facebook“, jei vartotojo vardas yra netikras, tarkime, slapyvardis, tokiu atveju susirašinėjimas netinka, nes negalima identifikuoti asmens.
Vis tik patarčiau susirašinėjimą vykdyti telefonu, el. paštu arba gyvenamosios vietos adresu, kadangi pagal tai asmenį galima identifikuoti.
Geriausia, kad rašytinėje sutartyje dėl skolos būtų nurodyti skolininko kontaktiniai duomenys ir susirašinėjimai dėl skolos vyktų būtent tais kontaktais.
Tik pervedimas su paskirtimi „Paskola“ – netinka?
Jei pinigai yra skolinami draugui, šeimos nariui ar kitam pažįstamam, paprastai jokių raštelių ir sutarčių nebūna. Dažniausiai – tik susirašinėjimai „Facebook“ ir pervedimai, kurių paskirtyje įrašyta „Paskolinu“, „Paskola“ ir pan. Ar tokiu atveju skolininką pavyktų patalpinti į „Creditinfo“, ar užtektų tokių įrodymų?
Būtų sudėtinga, nes netgi teismui tokiu atveju reikėtų papildomai įrodinėti, būtų kviečiamos abi šalys. Mes nesam teismas ir negalime išsikviesti abiejų šalių – tai ne mūsų funkcija.
Tik pervedimo su paskirtimi „Paskola“ neužtektų. Reikėtų papildomo įrodymo, kad tikrai buvo skolinti pinigai ir kokiomis sąlygomis.
Jeigu pervedimo paskirtyje nurodau, kad teikiu paskolą tam ir tam, iki tos ir tos datos, tai gal ir galėtų tikti, bet tokių atvejų mes nesame turėję.
Suprantu, kad ne visada skolinant pagalvoji apie raštišką susitarimą, bet reikėtų pagalvoti, nepaisant to, kad skolinama šeimos nariui ar draugui.
Taigi, apibendrinant, kokių įrodymų reikia, kad skolininką būtų galima patalpinti į „Creditinfo?“
Pirma – raštiškas dokumentas, t. y. sutartis ar skolos raštelis. Galėtų tikti ir pervedimas, kurio paskirtyje nurodyta „Paskola“ ir nuo kurios iki kurios datos ji suteikiama.
Antra – susirašinėjimas apie skolą tais kontaktais, kur galima identifikuoti asmenį.
Ir trečia – prieš talpinant į „Creditinfo“ būtina apie tai įspėti skolininką, kad, jeigu iki tam tikros datos pinigų negrąžins, duomenys apie skolą bus paviešinti „Creditinfo“.
Toks informavimas yra būtinas ir privalomas visais atvejais. Jei po tokio įspėjimo asmuo pinigų negrąžina, duomenys apie jo skolą gali būti paviešinami.
Beveik 40 eurų ir skolą matys ne tik bankai
Įsivaizduokime, kad asmuo turi visus reikiamus įrodymus ir nori patalpinti skolininką į „Creditinfo“. Kaip tą padaryti ir kiek tai kainuoja?
Jeigu turi reikiamus įrodymus ir yra išsiuntęs įspėjimą, kad ketinama asmenį talpinti į „Creditinfo“, mums būtina pateikti visus minėtus dokumentus, įskaitant ir šį informavimą.
Tada reikia sudaryti raštišką sutartį su mumis, patvirtinti, kad duomenys yra teisingi, t. y. kad pinigai tikrai buvo paskolinti ir tikrai nebuvo grąžinti.
Sutartyje nurodomi tokie skolininko duomenys, kaip vardas, pavardė, asmens kodas, tiksli skolos suma ir jos atsiradimo data, t. y. kada asmuo jau privalėjo sumokėti, bet to nepadarė.
Duomenų patalpinimo kaina yra 39,95 euro.
Kas sistemoje gali matyti šią informaciją apie skolą?
Ją gali matyti juridiniai asmenys, kurie naudojasi „Creditinfo“ paslaugomis, yra sudarę su mumis sutartis ir kuriems „Creditinfo“ teikia duomenis.
Duomenų teikimas vyksta tik esant teisėtam pagrindui – bet kas apie savo kaimyną duomenų patikrinti tikrai negali, duomenys nėra vieši.
Jie yra prieinami tiems juridiniams asmenims, kurie turi teisėtą pagrindą patikrinti kažkokį asmenį.
Pvz.: finansinės institucijos, išduodant paskolą; įmonės, teikiančios prekes ar paslaugas išsimokėtinai; ir kiti juridiniai asmenys, turintys teisę tikrinti asmens kreditingumą.
Taigi, jeigu duomenys apie mano skolą yra patalpinti „Creditinfo“, man nuėjus į banką imti paskolos, nuėjus į parduotuvę pirkti televizoriaus išsimokėtinai, norint pirkti automobilį lizingu, įmonė patikrins mano duomenis ir matys, kad esu skolingas.
Įrašas net apie 1 euro skolą išlieka 10 metų
Kaip toks skolos paviešinimas padeda susigrąžinti pinigus?
Iš tikrųjų tai labai dažnai padeda pats tas informavimas, kad negrąžinus skolos asmuo bus patalpintas į „Creditinfo“.
Yra atvejų, kai mums parašo, kad talpinti nebereikia, nes po įspėjimo skolą grąžino.
Jei tai nepadeda, patalpinus duomenis asmuo gali negauti prekių išsimokėtinai ar lizingu, gali būti apsunkintas paskolos gavimas, nes įmonė mato jo kreditingumą, kad jis turi skolų ir yra nepatikimas.
Yra atvejų, kai į „Creditinfo“ patalpintas asmuo susiduria su sunkumais, pvz., negali pasiimti telefono išsimokėtinai, nors jam jis labai reikalingas. Todėl suskumba skolą grąžinti. Tai yra tokių istorijų.
Be to, jei skola jau buvo patalpinta ir tik po to apmokėta, sistemoje pažymima, kada ji buvo apmokėta, bet toks įrašas apie asmenį išlieka 10 metų.
Nes faktas, kad kažkada buvai skolingas ir ne visada vykdai įsipareigojimus, net jei šiandien ir esi viską grąžinęs, yra svarbus.
Kiek žmonių naudojasi šia funkcija ir ar yra nustatytas minimalus skolos dydis?
Mes sumų neribojame. Aišku, logiška, kad, jei talpinimas kainuoja 40 eurų, mažesnės skolos talpinti neapsimoka, nes išlaidos bus didesnės nei pati suma.
Bet tai – kiekvieno asmens sprendimas. Gali būti ir dėl vieno euro, nors tokių atvejų neturime.
Kalbant apie skolininkus, tai fizinių asmenų, skolingų juridiniams asmenims – bankams, telekomunikacijų bendrovėms, komunalinių paslaugų tiekėjams ir pan. – yra šimtai tūkstančių.
Tokių, kur fizinis asmuo kelia informaciją apie fizinį asmenį, nėra daug, sakyčiau, dešimtys.