creditinfo

Ne paslaptis, kad paskolinti pinigų anksčiau ar vėliau tenka daugeliui. To išvengti sunku – pasitaiko, kad reikia padėti giminėms, pervesti pinigų pritrūkusiam draugui, „užmesti“ maistui, gėrimams ar pramogoms. Deja, ne visada pavyksta sėkmingai tas skolas atgauti – vieni laiką vilkina ir išsisukinėja, kiti priminimus apskritai ignoruoja.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė parodė, kad kelionių organizavimo bendrovės išgyvena atsigavimo laikotarpį. Pernai šio sektoriaus įmonių pajamos augo beveik pusantro karto, palyginti su 2021 m., o rizikingumo rodikliai dabar yra vieni žemiausių Lietuvoje: aukštai bankroto klasei priskiriami 3 proc. kelionių organizatorių, kai šis rodiklis visuose verslo sektoriuose yra vidutiniškai 3 kartus aukštesnis ir siekia 9 proc. 2023 m. rugpjūčio mėn.

Lietuvos transporto sektoriaus padėtis šiemet pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų, gerėja įmonių prognozės šiems metams, rodo naujausias „Coface“ tyrimas.  „Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas sako, kad nuo vasario šių įmonių prognozės tapo stabilesnės – iki tol kelis mėnesius jos tik blogėjo.

Kelionių agentūrų pajamos 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais išaugo beveik dukart, tačiau palyginti su ikipandeminiais 2019 metais, jos smuko tris kartus, skelbia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.   2021 metais pajamas deklaravusios kelionių agentūros kartu uždirbo daugiau kaip 171 mln. eurų – beveik dukart (82 proc.) daugiau nei pandeminiais 2020 metais (apie 94 mln.

Baldų gamybos įmonių plėtrą stabdo karo pasekmės Ukrainoje, pabrangusios žaliavos ir elektra bei darbuotojų trūkumas, teigia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. „Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius“, – pranešime sakė biuro strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Per trejus metus Lietuvoje bankrutavo 19 sporto klubų, tačiau dauguma atlaikė Covid-19 pandemijos išbandymus, teigia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. 2020 metais šalyje bankrutavo penki sporto klubai, pernai – 10, o šiemet – keturi, ketvirtadienį išplatintame kredito biuro pranešime. „Dauguma sporto klubų susidorojo su pandemijos sukeltais sunkumais, nes galėjo pasinaudoti vyriausybės sukurtomis paramos programomis, o vėliau aktyviai veikė, siekdamos atkurti įprastą veiklą.

Kredito istorija – tai žmogaus finansinių įsipareigojimų vykdymo metraštis, kuriuo vadovaudamiesi bankai, lizingo bendrovės ar kitos institucijos kiekvieną žmogų priskiria prie labiau ar mažiau patikimų klientų. Ir, atitinkamai, sutinka skolinti arba ne, dalijamasi „Creditinfo“ pranešime. Kiekvienas žmogus pirmiausia gauna gimimo liudijimą, o vėliau gyvenime įvairių dokumentų tik daugėja.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc.

Po kiekvieno pasiteiravimo banke dėl paskolos – blogesnis kredito reitingas. Toks, pasirodo, yra populiaraus vartotojo kredito reitingo „Creditinfo“ sudarymo principas. Tai asmeniškai patyrė ir viena tv3.lt skaitytoja, kuriai šis reitingas buvo sumažintas vien tik keliuose bankuose pasmalsavus, kokiomis sąlygomis suteikiamas lizingas automobiliui įsigyti.

Ką darote, jeigu prireikė muitinės sandėlių sąrašo, informacijos apie laisvos valstybinės žemės plotus? Sakysite, keistas klausimas – visa tai nesunkiai susirasite internete. O jei prireikė tokios informacijos apie kurią nors Europos Sąjungos (ES) valstybę, bet nė nenutuokiate, kaip gali vadintis tuo besirūpinanti institucija? Šią informaciją taip pat rasite internete. Ir tai tikrai nebus taip sudėtinga, kaip ką tik tikriausiai pagalvojote.

Susisiekimo ministerija atskleidė milijonines Registrų centro machinacijas. Saujelei išrinktųjų įmonių per tarpininkus duomenys buvo parduodami keliskart pigiau. Auditas tirs trijų išskirtines sąlygas turėjusių įmonių veiklą, kurių susisiekimo ministras neįvardijo. Tačiau TV3 šaltinių žiniomis, tai „CreditInfo“, „Scorify“ ir „Debesų namai“. Maža to, tos pačios įmonės valstybei sumokėjusios vos 300 tūkstančių eurų, duomenų gavo už 200 milijonų.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Per sausio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 193 įmonės, arba 11% mažiau nei pernai tą patį mėnesį. Kartu tai 15% viršija 2015 m. vieno mėnesio vidurkį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Sausio mėnesį daugiausia bankrutuoti pradėjo mažmeninės prekybos ir statybos įmonių – po 34. Apdirbamojoje pramonėje – 25, o didmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose – po 23 bankrotų atvejus.

Per 2015 m. bankrutuoti pradėjo 25% daugiau įmonių nei užpernai. Šis augimas daugiausia susijęs su valstybės institucijų aktyvumu, administruojant mokesčių surinkimą į biudžetą. Tuo pačiu metu nemažos dalies verslo būklė pagerėjo. Praėjusiais metais bankrutuojančiomis tapo 2017 įmonių, palyginti su 1611 metais anksčiau. Bankrutuoti pradėjo 333 mažmeninės prekybos, 305 paslaugų, 274 statybos įmonės.

Per tris šių metų ketvirčius bankrutuojančiomis tapo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių, arba 26 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Creditinfo“ atstovės Rasos Maskeliūnienės, metinį bankrotų skaičiaus augimą lemia ne prastesnė įmonių būklė, o griežtesnis mokesčių administratorių požiūris į vėluojančias mokėti mokesčius įmones. „Dauguma bankrutuojančių įmonių vos judėjo. 70-80 proc.

Lietuvoje sparčiai auga greitaisiais kreditais ir vartojamosiomis paskolomis besinaudojančių žmonių skaičius, tačiau lyg ant mielių kyla ir bankrutuojančiųjų statistika. Vis daugiau žmonių nebeišsimoka didžiulių skolų ir apsisprendžia bankrutuoti. Šis skaičius auga itin grėsmingai ir ne procentais, o kartais. 2013 m. tik paskelbus, kad fiziniais asmenys gali bankrutuoti jų buvo 118, tačiau jau kitąmet skaičius išaugo trigubai - net 365 žmonės laikė save nemokiais.

 Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 1,42 mlrd. EUR, arba 1,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje.

Nors skolų tema visuomet yra nepatogi, apie jas kalbėti būtina. Jei pusšimtį litų Jonui skolingas Petras dar gali pasiteisinti kaimynui „krize“ ar išlaidžia žmona, tai rimtesnių kreditorių tokie argumentai neįtikins. Visgi skolininkai fantazijos nestokoja ir pasitelkia dešimtis priežasčių, kodėl vėluojama atlikti mokėjimus – nesvarbu, ar tai būtų įsiskolinimas už telefono pokalbius ir elektrą, ar būsto paskolos įmokos.

Lietuvoje ir Latvijoje maitinimo paslaugas teikianti įmonė „Kretingos maistas“ trečius metus iš eilės pripažįstama viena stipriausių šalyje. Šiais metais įmonei suteikti net du sertifikatai - „Stipriausi Lietuvoje 2014“ ir „Stipriausi Lietuvoje vadovai 2014“. Šias nominacijas, kurios patvirtina įmonių ir jų vadovų patikimumą, nuo 2011 metų kasmet steigia kredito biuras „Creditinfo“. „Nuolatinis susitelkimas į tikslą - teikti sveiką ir kokybišką maistą, yra mūsų darbo pagrindas“, - tvirtina VšĮ ...

Įmonių pradelstų skolų portfelis rugpjūčio mėnesį išliko tame pačiame lygyje kaip ir ankstesnį mėnesį ir sudarė 4,97 mlrd. litų. Tai rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.   Didžiausi verslo skolų portfelio pokyčiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti bankuose ir kredito unijose. Vienoms finansų įstaigoms įsiskolinimai sparčiau augo, kitoms – sumažėjo, todėl bendra suma išsilygino.

Lietuvos turizmo reguliavimo srityje – permainos. Ūkio ministras Evaldas Gustas teigia, kad naujas teisinis reguliavimas ir kitos priemonės apsaugos vartotojus nuo nesąžiningų turizmo verslininkų, atgaivinančių bankrutavusias bendroves tais pačiais adresais, bet naujais pavadinimais bei išviliojančiais pinigus iš klientų. „Nuo š.m. lapkričio 1 d. įsigalios Turizmo įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti siekiant užtikrinti turistų ir vartotojų teisių apsaugą.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius bankrutavusios statusą įgijo 1043 įmonės. Tai 2% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų 93 įmonės bankrutuojančios statusą gavo rugpjūčio mėnesį. Didžiausias bankrotų skaičius išlieka didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Šios verslo šakos atstovai sudaro daugiau nei ketvirtadalį bankrutavusių įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvos įmonėms įregistruoti beveik 8 tūkst. turto areštų. Iš jų 74 proc. išlieka įregistruoti iki šiol ir tokiu būdu riboja įmonių galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Iš viso 2014 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais įregistruotais areštais buvo apribotas įmonių naudojimasis 870 mln. litų turtu.

Kreditų biurą Lietuvoje administruojanti „Creditinfo“ grupė laimėjo Latvijoje veikiančių bankų skelbtą tarptautinį konkursą šioje šalyje sukurti kreditų biurui reikalingą infrastruktūrą, kurioje kaupiama informacija apie klientus užtikrins tvarų paskolų portfelio augimą Latvijoje.

72 proc. įmonių, per sausio – liepos mėnesius įgijusių bankrutuojančios įmonės statusą, buvo aukštos rizikos iki jų bankroto likus metams, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. Analizės duomenimis, 10 proc. atvejų įmonės bankroto rizika tapo aukšta iki bankroto likus nuo pusės metų iki metų laikotarpiui. 13 proc. įmonių, šiemet įgijusių bankrutuojančių statusą, aukštos rizikos tapo iki bankroto likus nuo 1 mėnesio iki pusės metų. Palyginimui, 5 proc.

Liepos mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 944 turto areštai, arba 4 proc. mažiau už šių metų mėnesinį vidurkį. Šiais areštais praėjusį mėnesį buvo apribotas valdymas, naudojimasis ir disponavimas 103 mln. litų turtu (šių metų vidurkis – 102 mln. litų), rodo „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujų turto areštų, kaip ir įprasta, įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto (NT) veikloje – 273, palyginus su 233 birželį.

 Įmonių pradelstos skolos birželio mėnesį sumažėjo 22 mln. litų ir laikotarpio pabaigoje, kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, siekė 5,19 mlrd. litų. Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms. „Bendrą portfelio sumažėjimą daugiausia nulėmė vienos chemijos pramonės įmonės kredito refinansavimas, už kurį buvo delsiama mokėti.

Jei įmonė neturi pradelstų skolų valstybei, tai dar ne požymis, kad įmonė yra patikima verslo partnerė. Statistika rodo, kad tarp aukštos nemokumo rizikos įmonių 73 proc. neturi mokestinių nepriemokų valstybei. Tačiau šios įmonės yra rizikingos dėl esamų ar istorinių skolų kreditoriams, turto areštų, neigiamų verslo sąsajų, finansinės būklės ir kitos informacijos, rodo kreditų biuro „Creditinfo” atlikta 25 tūkst. įmonių analizė.

 Kreditų biuras „Creditinfo“ įspėja: be liūdnai pagarsėjusio „Go Planet Travel“, Lietuvoje dar pusšimtis kelionių organizatorių ir agentūrų yra aukštos bankroto rizikos. Tačiau Turizmo departamentas teigia tokia informacija nedisponuojantis, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų duomenimis, šiandien 3 kelionių organizatoriai ir 58 kelionių agentūros yra aukštos bankroto rizikos“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ veiklos sustabdymas sujaukė atostogų planus tūkstančiams keliautojų. Tačiau kreditų biuro „Creditinfo“ vertinimu, turizmo sektoriuje yra ir daugiau bendrovių, kurių ateities perspektyva miglota.

Dėl kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ veiklos sustabdymo Turkijoje ir Graikijoje įstrigę keliautojai nemalonumų galėjo išvengti šiek tiek pasidomėję keliones siūlančios bendrovės būkle, įsitikinę kreditų biuro „Creditinfo“ atstovai. Gyventojai, užsisakę ataskaitą savitarnos svetainėje „Mano Creditinfo“, galėjo pastebėti neigiamus faktus „Go Planet Travel“ kredito istorijoje. „Įsigyjant keliones iš anksto derėtų pasidomėti įmonės kredito istorija.

Birželio mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 877 turto areštai, tai yra 5 proc. mažiau nei per gegužę, tačiau įregistruotų turto areštų suma – 39 proc. didesnė, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujai pritaikytų apribojimų disponuoti, valdyti ir naudotis turtu birželio mėnesį teko statybos ir NT bendrovėms – 233 (gegužę - 244), mažmeninės ir didmeninės prekybos – 209 (202) ir transporto veiklose – 219 (228). Didesni nei 1 mln.

Gyventojų pradelstos skolos, balandžio mėnesį sumažėjusios, per gegužę išaugo 13 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,57 mlrd. litų. Kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, šią sumą bendrai buvo skolingi daugiau nei 273 tūkst. gyventojų. Portfelio augimą daugiausia lėmė pradelstų mokėjimų augimas lizingo bendrovėms, kiek mažiau prie augimo prisidėjo skolos už telekomunikacijų paslaugas. Gyventojų mokėjimai bankiniam sektoriui praktiškai nepakito.

Nors įmonės kredito istorija yra tik vienas iš banko vertinamų aspektų teikiant paskolas, finansinis nedrausmingumas gali pakoreguoti galimybes pasiskolinti. SEB banko skaičiavimais, laiku vykdanti įsipareigojimus finansų įstaigoms, partneriams ir valstybei maža ar vidutinė įmonė, skolindamasi investiciniam projektui, gali sutaupyti iki 100 tūkst. litų.

Gegužės mėnesį 140 įmonių tapo bankrutuojančiomis – tai sutampa su šių metų mėnesio vidurkiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Daugiausiai bankrutuojančių įmonių gegužę buvo tarp didmeninės prekybos įmonių – iš viso 37, arba beveik tiek pat, kiek vidutiniškai per ankstesnius 2014 m. mėnesius. Dar 27 bankrotai teko kitai prekybos veiklai – mažmeninei. Transporto sektoriuje bankrutuojančiomis tapo 23 įmonės.

Kreditų biuras „Creditinfo“ pranešė sukūręs reitingą, kuris gyventojų nemokumo riziką prognozuoja pagal duomenis socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai gali papildyti klasikinį mokumo vertinimą, kuris atspindi finansinę ir ekonominę kliento pusę - jo kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitą informaciją. Šie požymiai yra labai svarbūs vertinant kliento mokumą. Tačiau tai ne viską pasako apie kliento asmeninę pusę.

Vasario mėnesį bankrutuojančios statusą įgijo 144 įmonės, arba beveik tiek pat, kiek ir ankstesnį mėnesį. Bankrutuojančiomis daugiausia – 24 – tapo įmonės iš paslaugų sektoriaus, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Praėjusį mėnesį bankrutuojančių statusą taip pat įgijo po 19 įmonių, kurių veikla mažmeninė prekyba ir statybos.

Kreditų biuro „Creditinfo“ audituotos pardavimo pajamos praėjusiais metais pasiekė 12,3 mln. litų – tai yra 7 proc. daugiau, palyginti su 2012 m., kai jos sudarė 11,5 mln. litų. „Creditinfo“ pelnas neatskaičius mokesčių sudarė 1,83 mln. litų. „Pajamų augimą lėmė išaugęs klientų portfelis, sukurtos naujos kredito reitingo sistemos.

Praėjusį mėnesį 906-oms įmonėms buvo įregistruoti 1076 turto areštai. Turto areštų skaičius, palyginti su sausio mėnesiu, padidėjo 10 proc., per metus – 12 proc. rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Apribojimai valdyti, naudotis ir disponuoti pritaikyti 94 mln. litų įmonių turto, arba 1,3 proc. daugiau nei šių metų sausio mėnesį. 162 turto areštai vasarį įregistruoti mažmeninės prekybos, 161 – transporto, 124 – pramonės įmonėms.

Atsainus požiūris į kredito istoriją gali kainuoti tiek, kiek naujas automobilis ar būsto remontas. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, gyventojo, turinčio blogą asmeninį kredito reitingą, per visą laikotarpį sumokamos būsto paskolos palūkanos gali būti net iki 40 tūkst. litų didesnės nei išsaugojusio gerą kredito istoriją.

Gyventojai informaciją apie pradelstas skolas už bankines, lizingo, telekomunikacijų, smulkiųjų ir vartojimo kreditų, elektros tiekimo ir kitas paslaugas bei prekes gali gauti ir „Perlo“ terminaluose. Gyventojui sutrumpintoje kredito istorijoje pateikiamas skolų skaičius, suma ir kreditoriaus pavadinimas, su kuriuo vėluojama atsiskaityti. „Nepadengta skola kredito istorijoje apriboja žmogaus finansines galimybes gauti visų rūšių kreditus, sudaryti telekomunikacijų, draudimo ir kitas sutartis.

Sausio mėnesį bankroto procesas buvo pradėtas 140-yje įmonių, daugiausiai - statybos bendrovėms – 25. Tai yra beveik tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu. Bendras įmonėms pradėtų bankrotų skaičius per metus nežymiai sumažėjo, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Bankroto procedūros pradėtos 16-oje pramonės įmonių, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje - po 15, paslaugų veikloje – 20, transporto veikloje – 14 pradėtų bankrotų.

Per pirmąjį šių metų mėnesį laikini apribojimai valdyti, disponuoti ir naudotis turtu buvo įregistruoti 861 įmonei. Šioms įmonėms teko vidutiniškai po 1,13 įregistruoto turto arešto. Bendrai per sausį areštuota 92,6 mln. litų įmonių turto, arba trečdaliu daugiau nei gruodžio mėnesį, tačiau 22 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. „Tendencija išlieka nepakitusi: daugiausiai turto areštų sausį – 211 – įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui.

2013 m. gruodžio pabaigoje verslo subjektų pradelstų mokėjimų portfelis sudarė 4,82 mlrd. litų ir buvo mažiausias nuo praėjusių metų vasario mėnesio, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo skolų portfelis 2013 m. piką pasiekė rūgpjūčio mėnesį, o nuo to laikotarpio nuosaikiai mažėjo. Šiuo metu daugiau nei trečdalis pradelstų mokėjimų tenka nekilnojamojo turto bendrovėms, kurios išsiskiria ilgalaikiu skolinto kapitalo poreikiu.