„Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, „skola auga be lietaus“.
Lietuvos bankas (LB) rengia finansinių paslaugų reklamos gaires, o dar gegužę pranešęs apie greitųjų kreditų bendrovių tyrimą jau turi pirmuosius rezultatus. Nuogąstavimai pasitvirtino: daugelis skolintojų veikia neatsakingai ir nepakankamai įvertina klientų mokumą.
„Mano vardu plaukia pinigai, aš skolinga trims bendrovėms, viena jau beveik duoda mane į teismą. Man nežinant galima viską pasiimti, jei turi prieigą prie sąskaitos. Vargau, skolinausi, dengiau skolas ir pasakiau, kad jei mano vardu kažkas kreiptųsi dėl paskolos, jos nesuteiktų, – kelerių metų senumo istoriją pasakoja Loreta (tikras vardas redakcijai žinomas). – Man sakė: negalime be jūsų pareiškimo. Klausiu: tai kaip galite be mano veido, parašo ir sutikimo duoti kažkam pinigus.“
Pašnekovės elektroninės bankininkystės duomenimis pasinaudojusi dukra skolinosi iš skirtingų greitojo kredito bendrovių. Galiausiai turinti pradelstų skolų ir nedirbanti studentė savo vardu paskolų nebegavo. Moteris pasakojo, kad kasdien už pradelstą paskolą reikėjo mokėti po 5–7 litus delspinigių. Kreditai, kurių kiekvieno vertė nesiekė 1 000 litų, išaugo iki 22 tūkst. litų. Loreta sakė įspėjimus apie neapmokėtas skolas gavusi tik iš vienos bendrovės, kitos užklausų jai nesiuntusios, nors po kelių dienų jau ruošėsi kreiptis į teismą.
Gal grąžins, gal ne
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio teigimu, greitųjų kreditų paskolos suteikimo procedūra lengvesnė nei bankų: bankas prašo daugiau klientų duomenų, skiria laiko įvertinti jo galimybėms.
„Gali būti, kad nusprendė suteikti paskolą, nes duomenų bazėje nebuvo žymų apie blogus įsiskolinimus, – svarsto K. Kupšys. – Toks veikimo mechanizmas man kelia mintį, kad atsainokai žiūrima į kliento kreditingumo įvertinimą. Tai kaip žaidimas remiantis tikimybe: išduosiu 100 kreditų, 30 jų man negrąžins, bet 70 bus tokie pelningi, kad padengs tuos 30 ir dar duos nemažą pelną. Manau, greitųjų kreditų bendrovių verslas pagrįstas tikrai ne gilinimusi į konkretaus kliento kreditingumą, jo gebėjimą išmokėti skolą, jis labiau paremtas statistine logika.“
Asociacijos vadovas sako, kad LB parengus reklamos gaires mažiau klientų teigs nežinoję rizikos ir palūkanų dydžio. Anot jo, finansinių paslaugų reklama turi būti paprasta ir suprantama bet kuriam klientui, o dabartinė reklama primena 2007 metų bankų rinkodarą, kai vartojimo ir būsto kreditai buvo „brukami“.
„Dabar nesąžiningoms kreditavimo firmelėms su santrumpų kratiniu prasisukti nebepavyks, teks juodu ant balto prisipažinti, kad metinė palūkanų norma yra, tarkime, 200 procentų. Tada vartotojai aiškiau matys, į kokį liūną brenda naudodamiesi tais greitais ir lengvais pinigais. Čia gi kaip triukšmingas vakarėlis su daug alkoholio: naktį jaučiamasi kaip danguje, o ryte užklumpa pragariškos pagirios“, – vaizdingai palygina K. Kupšys.
Tam pritaria ir LB Priežiūros tarnybos atstovai: ikisutartinę informaciją vartotojai ne visada supranta teisingai, dažnai neįvertina savo galimybių ir neapskaičiuoja, kiek kainuos paskola.
Nedavė bankas – duos SMS
Anot K. Kupšio, greitųjų kreditų paklausa išaugo sunkmečiu, kai gauti paskolą iš bankų buvo sudėtinga: siautė pinigų deficitas ir į gyventojų poreikį reagavo greitieji kreditai.
„Todėl bankų atstovai, dabar greituosius kreditus demonizuojantys, jaučia, koks tai nepatogus konkurentas, galėtų pasižiūrėti į veidrodį ir savęs paklausti: o ką darėme, kai klientas ateidavo pas mus restruktūrizuoti paskolos? – teigia K. Kupšys. – Štai ir išsiugdė mūsų bankininkai agresyvų konkurentą. Taip, pagal palūkanų dydį komerciniai bankai yra geresnis pasirinkimas, tačiau lankstumo ir gebėjimo atsakyti į kliento poreikius jie iš greitųjų kreditų bendrovių gali pasimokyti.“
Advokatas Gediminas Žlioba įsitikinęs, kad greitųjų kreditų paslauga ir reikalinga, ir naudinga, jos poreikį įrodo paklausa. Dabartinę reklamą teisininkas lygina su ryšio operatorių: rinkodara agresyvi, bet dėl intensyvios konkurencijos laimi vartotojas – bendrovės mažina kainas. Anot jo, nuomonė, kad paslauga naudojasi studentai ir bedarbiai, yra neteisinga: sumokėti komunaliniams mokesčiams ar šildymo sąskaitoms skolinasi dirbantys žmonės, laiku negavę atlyginimų.
Skolina savus
G. Žliobos teigimu, kreditų bedrovės naudojasi kreditų biuro paslaugomis, kad sužinotų, ar klientas grąžinęs skolą kitam davėjui.
„Kita vertus, kiekviena bendrovė turi savo kreditingumo vertinimo taisykles: vienos rizikuoja paskolinti, kitos – ne. Suplakti visas bendroves į viena, kad jos neatsakingai skolina, negalima, – tvirtina G. Žlioba. – Be to, reikia suprasti, kad jos skolina ne indėlininkų, o savo uždirbtus pinigus: jie nepaėmė močiučių indėlių ir jų nešvaisto, tai reiškia, kad visos yra suinteresuotos atgauti savo pinigus.“
Teisininkas pasakoja, kad jei skolininkas nereaguoja į raginimus, bendrovė kreipiasi į teismą, kad šis priteistų skolą ir sutartas palūkanas. Jei skola pradelsta – ir netesybas, kurių maksimalų dydį numato Vartojimo kredito įstatymas. Galutinė suma, kurią skolininkas turi grąžinti, priklauso nuo jo bendradarbiavimo: jei jis neprieštarauja, sumoka paskolą, palūkanas ir delspinigius, bet gali būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, advokato paslaugos.
„Verta pažiūrėti, ar sutartyje įrašyta sąlyga dėl delspinigių: kokio dydžio jie taikomi, – pataria advokatas. – Jei sutartyje jie didesni, nei numatyta įstatymu, turite teisę sutartį ginčyti ir 95 proc. tikimybės, kad laimėsite, todėl dabar bendrovės netaiko nesąmoningų delspinigių.“
Sveitainės pigiausiaskreditas.lt duomenimis, vidutiniškai gyventojai skolinasi 1 254 litus, o grąžinimo trukmės vidurkis – 64 dienos. 39 proc. visų sutarčių yra pradelsę asmenys, jaunesni nei 25 metų, dar 29 proc. – iki 35 m. LB įspėja, kad toks elgesys turi neigiamą įtaką jų kredito istorijai ir gali atsiliepti ateityje: siekiant gauti vartojimo ar būsto kreditą.
Faktai: Greiti pinigai
Metinė palūkanų norma negali viršyti 200 procentų
3 vartojimo kredito davėjai 2011 m. buvo suteikę vartojimo kreditų už 65,65 mln. Lt, 79 proc. viso paskolų portfelio
Praėjusių metų balandį, įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, greitųjų vartojimo kreditų portfelis išaugo 1,8 karto.
G. Sabaliauskaitė
