kreditai

Dauguma iš mūsų gyvenime susiduria su momentu, kai prireikia pasiskolinti. Tokiais atvejais turime dvi išeitis – prašyti artimųjų arba draugų pagalbos arba imti paskolą. Kalbant apie pirmąjį scenarijų, didelei daliai lietuvių atvirai kalbėti apie savo finansus ir aptarti juos su artimaisiais vis dar yra nepatogu, o prašymas pasiskolinti dažnam apskritai yra tabu. Tad tokiais atvejais vis labiau populiarėja paskolos arba kreditai.

Rekordiškai augančios paskolų palūkanos keičia tautiečių elgesį. Žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui ar kelionėms paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.

Artimiausiu metu planuojantiems savo daugiabučio namo atnaujinimą geros žinios –  Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti ES 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje. Agentūra atnaujina finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis ir skelbia informaciją apie planuojamas finansavimo sąlygas, pagal kurias bus teikiami lengvatiniai kreditai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankrutavusio banko „Snoras“ iš Šveicarijos banko „Julius Baer & Co. Ltd.“ atgautų 105 mln. eurų neužteks ir pirmam kreditoriui, rašo portalas vz.lt. Anot portalo, 105 mln. eurų pirmiausia nukeliaus draudimo išmokas indėlininkams išmokėjusiam „Indėlių ir investicijų draudimui“ – jis ji išmokėjo 1,19 mlrd. eurų, iš kurių beveik 900 mln. eurų buvo pasiskolinusi iš Finansų ministerijos.  Iki praėjusių metų pabaigos bendrovei buvo pavykę atgauti beveik 848 mln. eurų.

Nuo azartinių lošimų priklausomas šiaulietis kaltinamas neteisėtai naudojęsis  svetimais asmens tapatybės duomenimis ir svetimais vardais paėmęs 44 tūkst. eurų kreditų. Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2021 metų rugpjūtį –spalį I. K., pasinaudodamas pažįstamų asmenų patiklumu, sudarė jų vardu vartojimo kredito sutartis.

Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Lietuvos banko (LB) mokėjimo sistemoje CENTROlink, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų. Diegiant pakeitimus ir LB atnaujinant sistemas, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val., rašoma pranešime žiniasklaidai. Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.

Lietuvos bankui skyrus 90 tūkst. eurų baudą vartojimo kreditų bendrovei „Mogo LT“, ši teigia gerbianti reguliuotojo sprendimą, bet sako neturėjusi tikslo pažeisti įstatymų.  Išplatintame pranešime bendrovė tikisi, kad sankcija leis jai pagerinti teikiamų paslaugų ir siūlomų produktų kokybę.  „Gerbiame ir vertiname Lietuvos banko išreikštą nuomonę.

Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis. „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko.

Nuosava transporto priemonė daugeliui asmenų bei šeimų yra tapusi neatsiejamu pirkiniu, palengvinančiu ir pagreitinančiu keliones iš vienos vietos į kitą. Turėti nuosavą automobilį ypač siekia jo neturinčios šeimos, auginančios mažus vaikus, be jokios abejonės, automobilio prireikia daug keliaujantiems mieste ir už jo ribų asmenims.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai praneša, kad laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki balandžio 16 d. net 12 asmenų sugebėjo apmulkinti greituosius kreditus išduodančias bendroves. Pareigūnų duomenimis visi 12 sukčių gyvena Telšiuose. Šie asmenys iš vartojimo kreditus teikiančių padalinių Telšiuose ir Plungėje, pateikdami melagingus duomenis apie gaunamą uždarbį užsienyje, įgijo po 15000 eurų vartojimo kreditus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kiekvienoje šeimoje įvairiu metu atsiranda neplanuotų arba būtinų įsigyti pirkinių, kurie gali palengvinti buitį, pagerinti gyvenimo kokybę ar nuosavus namus paversti praktiškais ir funkcionaliais. Taip pat įvairių nelauktų išlaidų atsiranda sugedus nuosavai transporto priemonei ar esant būtinybei apmokėti su gera sveikata susijusias išlaidas. Neplanuoti brangesni pirkiniai visuomet priverčia plačiai atverti piniginę, o neturint pakankamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti kreditai internetu.

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų harmoningas ir vientisas. Pavyzdžiui, jeigu tvora yra pagaminta iš akmens ar metalo, rekomenduojama rinktis vartus, pagamintus iš tų pačių medžiagų.

Paskolos, kurias išduoda bankai, kredito unijos ar kitos finansavimo bendrovės, nei vienam besiskolinančiam neturi tapti našta ar galvos skausmu. Pritrūkus santaupų didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti, specialistai pirmiausia rekomenduoja pasitarti su asmeniniu finansų ekspertu, kuris įvertina asmens ar šeimos pajamas, jų pastovumą, kredito istoriją bei kitus aspektus, turinčius įtakos galutiniam banko sprendimui. Įprastai paskolos yra skirstomos į atskirus į jų tipus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu kaltinami 6 recidyvistai (nuo 23-ejų iki 38-erių metų), jau anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus. Dviem kaltinamiesiems taip pat pareikšti kaltinimai neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu ir neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos.

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas finansavimas, pasirenkama pildyti atitinkamą paskolos tipo paraišką. Dažniausiai pasitaikantys paskolų tipai yra: vartojimo, skirti namų remontui, automobiliui įsigyti, medicinos ir sveikatinimo išlaidoms apmokėti, verslo paskola.

Kiekvienas asmuo bei šeima planuoja įsigyti įvairius pirkinius kaip automobilis, buitinės technikos prietaisai, nauji baldai ar išvykti į keliones. Keliaujant su šeima, pavyzdžiui, 4 asmenims, tenka plačiai atverti piniginę ir nemenką išlaidų dalį skirti pramogoms svečioje šalyje, skrydžiams, apsistojimui viešbutyje ir pan.

Estijos vartojimo paskolų banko „Bigbank“ filialas Lietuvoje netinkamai skaičiavo klientams suteiktų kreditų palūkanas, taip pat delspinigius už pradelstą mokėti įmoką arba jos dalį. Lietuvos banko valdyba, įvertinusi Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo rezultatus, už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus „Bigbank“ filialui skyrė įspėjimą, pranešė centrinis bankas.

Vienos iš pinigus skolinančių bendrovių direktorius Rusijoje apsiverkė, kartu su antstoliais apsilankęs pas savo skolininkus ir pats susipažinęs, kaip gyvena žmonės, iš kurių jis bando išieškoti skolas, rašoma „newsru.com“. Jis taip pat pažadėjo tas skolas „nurašyti“. Pirmasis bendras vizitas vyko pas 26-ių vyrą, kurio skola siekė 67 tūkst. rublių (daugiau nei 1 tūkst. eurų). Lėšos yra išieškomos jau nuo 2016-ųjų lapkričio, jaunas vyras niekur nedirba, turto neturi.

Vienas vyras įvykdė kreditų bendrovės apiplėšimą Rusijos sostinės Maskvos rytuose, tačiau išsinešti grobio jam vienam nepavyko, praneša ria.ru. Žiniasklaida šį įvykį jau vadina kurioziniu, nes plėšikui padėjo atsitiktiniai praeiviai. Iš didžiausios šalyje paslaugas teigusios įmonės „Sberbank“ patalpų išbėgęs ginkluotas ir ant veido kaukę užsimovęs vyras išbarstė pagrobtus 60 tūkst. rublių ant šaligatvio.

Estijos finansų inspekcija bendrovei „Tele2“ išdavė kreditų teikimo licenciją, telekomunikacijų bendrovė planuoja išplėsti savo veiklą ir finansų srityje. „Tele2“ bendrovės vykdomasis direktorius Argo Virkebau paaiškino, kad bendrovė turėdama pusę milijono klientų, užsibrėžė tikslą teikti ne tik telekomunikacijų, tačiau ir kitas paslaugas, rašoma „postimees.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovė „Nordecum“, valdanti prekės ženklus www.smspinigai.lt ir www.paskolos.lt, sumokėjo 1,5 tūkst. eurų baudą, kurią Lietuvos bankas šių metų rugsėjį skyrė už neatsakingą skolinimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad „Nordecum“, prieš suteikdama vartojimo kreditą konkrečiam asmeniui, netinkamai įvertino jo mokumą, pranešė Lietuvos bankas.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

Šių metų Seimo rudens sesijoje planuojama priimti sprendimą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Jeigu Seimas pritartų šiems pakeitimams, būtų apribotos palūkanos ir kreditų bei lizingo suteikimo sąlygos. Seimo narys Bronius Bradauskas teigia, kad pagrindiniai pakeitimai yra neleisti išduoti kreditų nakties metu, nepilnamečiams, neblaiviems asmenims. Taip pat sudaryti sąlygas žmonėms per dvi dienas persigalvojus gražinti kreditą ir nemokėti palūkanų.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Atėjęs pavasaris ir nuo pečių nusiritusi šildymo sezono mokesčių našta gyventojus vilioja naujiems pirkiniams, kuriems nuosavų lėšų neretai pritrūksta, o vartojimo paskolos ar lizingo paslaugos kartais atrodo bauginančios dėl nuolat eskaluojamų gyventojų įsiskolinimų. Ne veltui sakoma, kad žmogus – pats savo laimės kalvis, tad ir prieš imant paskolą rekomenduojama tinkamai įvertinti savo galimybes.

 Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas.   61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus.

 Po ilgų įtikinėjimų atiduoti skolą greitųjų kreditų bendrovės nebesismulkina – reikalauja areštuoti turtą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daug registruojama būtent lengvų pinigų mėgėjų turto areštų. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. eurų. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį greitųjų kreditų bendrovės pateikė 1030 prašymų areštuoti nemokių klientų turtą. Bendra suma siekia 1,6 mln. eurų.

Bendrovė skolins uždarosioms akcinėms bendrovėms, mažosioms bendrijoms ir individualioms įmonėms, neturinčioms pradelstų įsiskolinimų, tačiau nereikalaus, kad veikla būtų vykdoma bent vienerius metus, kaip įprasta kredituojantis bankuose ar kredito unijose. Pasak „Bobutės paskolos“ direktorės Aivos Remeikienės, rinkoje yra didelis poreikis smulkiems verslo kreditams, kurie būtų suteikiami per maksimaliai trumpą laiką.

Diskusijos apie palūkanas, jų moralumą ar toleruotiną dydį tęsiasi jau ne vieną amžių ir per visą istoriją buvo užvaldžiusios ne vieno didžio mąstytojo protą. Šiandien iš esmės yra sutariama, kad reguliuotojo sprendimai dėl toleruotinos kredito kainos normos turėtų nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vartotojų gerovės iš vienos pusės ir būtinybės kurti stiprias kredito institucijas iš kitos.

Kauno apygardos teismas rugsėjo 16 dienos nutartimi patvirtino, kad Ūkio banko bankroto administratorius visiškai atsiskaitė su pirmosios eilės kreditoriais ir leido išmokėti kiek daugiau nei 9 milijonus litų antrosios eilės kreditoriui – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“. Pirmosios eilės kreditoriams – 409 buvusiems banko darbuotojams – iš viso išmokėti 3 030 424 litai.

Reputacija yra viena svarbiausių savybių žmogaus gyvenime. Nepaslaptis, tai galioja ir finansų rinkoje, nes norint gauti kreditą reikia išlaikyti ją nepriekaištingą. Yra begalė besiskundžiančių asmenų, kurie skundžiasi, kad kreditorius paskolos nesuteikė šiaip sau. Taip tikrai nėra. Kiekvienas kredito teikėjas vertina kliento reputaciją t.y. ar jis niekada nebuvo problemiškas grąžinant senas skolas, ar nevengia mokėti įmokų už tam tikras paslaugas.

Kauno apygardos teismas patvirtino bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas bankroto administratoriaus pateiktą atsiskaitymo su pirmosios eilės kreditoriais planą. Pirmosios eilės kreditoriai yra 409 buvę banko darbuotojai, kuriems administratorius išmokės 3 030 424 litus. Pagal planą, visiems pirmosios eilės kreditoriams pinigai bus išmokėti per 3 dienas nuo privalomų procedūrų užbaigimo.

Kartais daugiau išmokstame iš savo klaidų nei laimėjimų, rašo portalas Businessinsider.com. Mary Hunt, „Debt–Proof Living“ įkūrėja, savo naujausioje knygoje „Protingos moters gidas kaip planuoti pensiją“ (angl. – „The Smart Woman‘s Guide to Planning for Retirement“) pristato kelis pagrindinius dalykus, kurių turėtumėte vengti, norėdami nepatirti finansinių nesėkmių. Štai kelios dažnai žmonių daromos klaidos: 1. Gyvenimas iš kreditų.

Nors greitųjų kreditų sketorius pradėtas reguliuoti dar 2012-aisiais, o nuo 2013-ųjų liepos pirmos dienos tokių kreditų išdavimo sąlygos buvo ženkliai sugriežtintos, tai dar ne pabaiga, neseniai pranešė Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (toliau – LVLKA). LVLKA atliktas tyrimas parodė, jog dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos „lubų“ pokyčių vartotojai praktiškai negalėtų pasiskolinti mažesnės nei 2000 Lt sumos trumpesniam nei 24 mėn.

43 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius trejus metus ėmusių vartojimo paskolą, tai darė siekdami įsigyti prekių ar paslaugų, daugiau nei penktadalis – būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) remontui, 14 proc. – trūkstamai sumai padengti įsigyjant NT. Beveik trečdalis gyventojų, ėmusių vartojimo paskolą, skolinosi nuo 3,5 iki 17 tūkst. Lt sumą. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Kreditų biuras „Creditinfo“ pranešė sukūręs reitingą, kuris gyventojų nemokumo riziką prognozuoja pagal duomenis socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai gali papildyti klasikinį mokumo vertinimą, kuris atspindi finansinę ir ekonominę kliento pusę - jo kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitą informaciją. Šie požymiai yra labai svarbūs vertinant kliento mokumą. Tačiau tai ne viską pasako apie kliento asmeninę pusę.

Anksčiau prekyba žmonėmis buvo siejama su seksualiniu išnaudojimu, o dabar žmonės parduodami darbui, jų vardu imami kreditai. Lietuva išlieka prekybos žmonėmis šalimi donore, pastebi ekspertai. Vakar Generalinėje prokuratūroje vyko seminaras, skirtas prekybai žmonėmis. Per jį su 70 Lietuvos teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų patirtimi baudžiamojo persekiojimo prekybos žmonėmis bylose dalijasi JAV federalinis prokuroras Danielis Veisas.

Kauno miesto apylinkės teismas, lapkričio 15 dieną išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo pažeidimus dėl netinkamo kliento tapatybės nustatymo UAB „4finance“ direktoriui G. V. skyrė 8 tūkstančių litų baudą. UAB „4finance“, plačiai žinomas prekės ženklu „Sms credit“ naudotojas, ir teikia greitųjų paskolų paslaugas.

Nenorintieji gauti greitojo kredito nuo šiandien gali parašyti prašymą ir būti įtraukti į registrą „Neteikit man kredito“. Registras skirtas padėti apsisaugoti žmonėms, turintiems tam tikrų priklausomybių, dėl kurių impulsyviai galėtų pasiimti smulkųjį vartojimo kreditą. Į šį registrą įrašytiems asmenims Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonės besąlygiškai įsipareigoja neteikti kreditų.

Sukčiams Lietuvoje surandant naujų būdų, kaip apgaule išgauti asmeninius gyventojų bei prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, sparčiai daugėja ir prevencines priemones naudojančių asmenų. Nepageidaujančiųjų greito kredito registre, skirtame apsaugoti gyventojus nuo sukčių svetimu vardu sudaromų kredito bei lizingo sutarčių, per metus užsiregistravo 6000 gyventojų.

  Estijos parlamentas nepritarė siūlymams nustatyti vartojimo kreditų palūkanų lubas. Atmestąja Paskolų teisės įstatymo pataisa buvo siekiama įvesti metinės palūkanų normos apribojimus – triskart neviršijančius šios normos vidurkio rinkoje. Panašūs siūlymai riboti palūkanų normą reguliariai pasigirsta ir Lietuvoje.

Nauji kredito unijų veiklą reguliuojančio įstatymo koregavimai ilgainiui verstų šias imtis rizikingesnių projektų, mano šalies kredito unijas vienijančios asociacijos (LKU) vadovas Ramūnas Stonkus. 63 kredito unijas buriančios asociacijos vadovas pasakojo, kad nors situacija yra pakankamai stabili – augimas sulėtėjęs, tačiau vis dar nemažas, nerimą kelia Lietuvos banko inicijuojami pokyčiai dėl kredito unijų kapitalo formavimo.

Lietuvoje steigiamas arbitražas ginčams dėl smulkiųjų vartojimo kreditų (vadinamųjų greitųjų kreditų) spręsti. Nepriklausoma kvalifikuotų teisininkų komisija nagrinės vartotojų ginčus su smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėmis. Arbitražas darbą ketina pradėti lapkričio mėnesį. „Vartotojas, kuriam nepavyko taikiai išspręsti ginčo su smulkaus vartojimo kredito teikėju, galės kreiptis į arbitražą.

Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustatė, kad televizijos programoje „TV3“ š. m. gegužės 13 d. 19.23 val. transliuotame seriale „Pamiršk mane“ buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų prekių rodymui.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.