Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas. Vyras sužinojo, kad jau metus laiko yra pensininkas ir visą tą laiką šios išmokos iš valstybės negavo.
Naujienų portalui tv3.lt P. Kazlauskas pasakojo, kad apie naująjį statusą „Sodra“ jo net nemanė informuoti.
„Galvojau, kad nuo 65-erių gausiu pensiją, todėl ir laukiau ramiai, kol kas nors iš „Sodros“ su manim susisieks. Pats nuėjau ir sužinojau, kad skaičiuojasi viskas kitaip, nuo gimimo datos, turėjau jau nuo 64 metų pensiją gauti. Nepranešė ir kad man PSD nereikia mokėti, aš kadangi individualią veiklą vykdau, pats viską ir moku“, – tikino P. Kazlauskas ir pridūrė, kad ne tik negavo priklausančios išmokos, bet kas kartą mokėjo 40 eurų už draudimą.
Prašymą pateikti prašo iš anksto
„Sodra“ informuoja, kad dėl senatvės pensijos skyrimo į reikėtų kreiptis likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki sukaks pensijos amžius ar bet kuriuo metu vėliau.
„Teisės į senatvės pensiją atsiradimo diena yra ta diena, kurią asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir turi minimalų 15 metų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jeigu kreipiamasi pavėluotai, po teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos, senatvės pensija skiriama ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos“, – informavo „Sodra“.
Anot jos specialistų, kad senatvės pensija būtų paskirta nuo teisės į ją atsiradimo dienos, prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
„Tai reiškia, kad terminas, per kurį reikia pateikti prašymą yra 9 mėnesiai – 3 mėnesiai iki teisės atsiradimo ir 6 mėnesiai po teisės atsiradimo dienos“, – komentavo „Sodra“.
Laikotarpį žada ilginti
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymėjo, kad pensijų skyrimas yra sudėtinga procedūra, todėl automatiškai šių išmokų paskirti negalima.
„Sodra“ savo duomenų bazėje turi duomenis apie stažus ir pajamas nuo 1994 m. Tačiau dabar į pensiją išeina ir dar ilgai eis karta, kuri nemažą dalį stažo yra įgijusi sovietmečiu. Duomenis apie šiuos darbo laikotarpius „Sodrai“ turi pateikti pats asmuo arba bent nurodyti, kada ir kur dirbo, kad „Sodra“ pati ieškotų šių duomenų archyvuose. Tik pats žmogus turi šią informaciją ir gali ją pateikti.
Be to, daug žmonių dirbo užsienyje – ir Europos Sąjungoje (ES), ir už jos ribų. Šiuo atveju pensijos skiriamos pagal ES koordinavimo reglamentus ar tarptautines sutartis – atsiranda būtinybė iš kitų valstybių gauti ir skiriant pensiją vertinti informaciją apie tose valstybėse įgytus asmens draudimo laikotarpius. Informacijos apie žmogaus darbo istoriją užsienyje „Sodra“ irgi neturi. Todėl savo pensijos reikalais pasirūpinti turėtų pats gavėjas“, – komentavo ministerija.
Ji atkreipė dėmesį, kad iki 1995 m. visos pensijos buvo skiriamos tik nuo kreipimosi dienos.
„Joks išmokėjimas už praeitį išvis nebuvo numatytas. Nuo 1995 m. atsirado iki 12 mėnesių. Nuo 2018 m. dėl administravimo dalykų šis terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėn. Tačiau ateityje siūlysime grąžinti į įstatymą anksčiau buvusį 12 mėnesių terminą“, – žadėjo ministerija.
Laikotarpį siūlo ilginti iki kelių metų
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad „Sodra“ turi gauti prašymą, į kurią banko sąskaitą pervesti pensiją.
„Ji negali savavališkai į bet kurią turimą to žmogaus sąskaitą sulaukus jam pensinio amžiau pradėti pervesti pensiją. Panašiai yra ir su ligos išmoka. Kai žmogus suserga pirmą kartą, jis rašo prašymą ir nurodo į kurią sąskaitą jam pervesti išmoką. Tačiau vėliau susirgus prašymo rašyti iš naujo nebereikia“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau jeigu žmogus pamiršta parašyti prašymą pensijai gauti, jis turėtų atgauti pinigus už prarastus mėnesius.
„Dabar atgaline data žmonės gali atgauti pinigus tik už 6 mėnesius, šis laikotarpis turėtų būti pratęstas bent keletą metų.
Ko gero, dažniau prašymus gauti pensijai pamiršta parašyti žmonės, kurie dirba ir turi iš ko gyventi. Tokie žmonės ir sulaukę pensijos gauna atlyginimą, todėl jiems pensijos pinigai nėra aktualūs. Taip pat kintant pensinio amžiaus ribai gali būti, kad žmogus nežino, kad jo amžius jau pensinis“, – sakė R. Lazutka.
Jis pastebėjo, kad tokiais atvejais „Sodra“ galėtų žmones perspėti, kad jie jau sulaukė pensinio amžiaus, tačiau tokiu atveju svarbu, kad „Sodra“ turėtų to žmogaus kontaktinius duomenis.
„Vis tik tokių žmonių, kurie pamirštų parašyti prašymus neturėtų būti daug, kitu atveju „Sodra“ turėtų tų žmonių pinigus.
Dar kyla klausimas, kokio dydžio pensiją mokėti. Ar tokią, kokia buvo pensijos paskyrimo laiku, ar kokia yra dabar? Pensijos kasmet didinamos, tad praėjus metams ar dviem pensija jau bus padidinta. Taigi reikėtų užfiksuoti sumą ir mokėti tiek, kiek tuo laikotarpiu žmogus turėjo gauti“, – komentavo R. Lazutka.
Anot profesoriaus, būtent dėl šios priežasties, kad pensiją reikėtų išmokėti mažesnę, „Sodrai“ jokios finansinės grėsmės nebūtų.
„Tad bent keletą metų „Sodra“ galėtų pratęsti pensijų mokėjimą atgaline data. Tačiau tokiu atveju pati „Sodra“ nieko nepakeis, turi būti keičiamas įstatymas.
Dar svarbus klausimas ir dėl paveldimumo, juk pensijų artimieji nepaveldi. Tačiau jeigu žmogus nepateikė prašymo pensijai ir po kelių metų miršta. Tie pinigai jo artimiesiems nebepriklausys“, – komentavo R. Lazutka.
