„Turime situaciją, kuri mūsų toliau niekur neveda. Turime žemiausias supirkimo kainas iš ūkininkų ir didžiausias kainas lentynose savo pačių pagamintos produkcijos. Dėl to kalbame apie struktūrinius pokyčius“, – Seimo kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė ministras.
Vasario 24 dieną K. Navickas ketina susitikti su Konkurencijos tarybos, prekybininkų, perdirbėjų ir žemdirbių atstovais – bus siekiama rasti sprendimą, kuris galėtų išspręsti situaciją rinkoje.
„Iš valstybės pusės yra mūsų pasirengimas ir parama, kad jei atsiranda ūkininkų kooperatyvai, kurie į šitą rinką ateina per savo mastą ir daro pokyčius, tai mes visomis išgalėmis tą padedame. Kalbėsime ir apie tai, ar reguliavimas ir iki kokios srities reguliavimas galimas“, – sakė ministras.
„Mes telkiame dėmesį kitai savaitei rasti struktūrinį sprendimą. Jeigu išeiname su aiškiu struktūriniu pokyčiu, kitos priemonės aktyvuosis iš paskos“, – kalbėjo jis.
Pasak K. Navicko, tiesioginės dotacijos dėl žaliavinio pieno kainos ilgainiui duotų neigiamos naudos, nes tai būtų ir pagalba perdirbėjui, nes kainos kristų. Be to, tiesiogiai reguliuoti kainos negalima, nes valstybei tektų ir atsakomybė, jei kažkuri iš įmonių bankrutuotų.
„Bet tam tikri dalykai yra svarstytini ir mes dėl to žinome ir laukiame aiškaus signalo iš ūkininkų, ar ta linkme judame. Vienas iš jų yra tai, kad turime dabar kainodarą, bazinę kainą ir daugiau nei 40 proc. yra kintamoji. Čia dalis, kuri vieniems palanku, kitiems ne. Norėtume aiškaus mandato ar žinios, kad šita praktika ūkininkams yra nenaudinga ir tada galime judėti su stipresniu mandatu“, – teigė ministras.
K. Navickas pabrėžė, kad dar 2017 metais buvo sutarta, kad ūkininkų kooperatyvams bus mokama didesnė kaina, tačiau tačiau to nebuvo laikomasi. Be to, ministras kalbėjo, kad nesiekiama vieno ar kito pieno produktų gamintojo „išstumti“ iš rinkos.
„Mes prašome solidarumo pirmiausiai tiems, kurie gamina pieną. šitoje krizėje didžiausias smūgis tenka pačiam silpniausiam, o dėl ko turime didžiausias kainas lentynose, nes 70 proc. perdirbto pieno yra prekiaujama biržose tarptautinėse rinkose ir ten nukrenta kaina, o perdirbėjai, kad suvaldytų riziką, laiko kainas parduotuvių lentynose“, – sakė K. Navickas.
„Jeigu atsitrinka krizė, tai dėl krizės negali kentėti tik ūkininkas. Visos grandinės turi dalintis naštą ir šitoje vietoje iš perdirbėjų dalinimosi naštos nematome“, – pridūrė jis.
Viceministras Paulius Astrauskas Seimo komitete kalbėjo, kad ministerijos tikslas – padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams įgauti didesnes derybines galias per kooperaciją, investicijos į rinkodarą, marketingą, konsultavimas.
Jo duomenimis, iki 50 karvių laikančių ūkininkų grupė yra silpniausiai ir jai reikia daugiausiai pagalbos.
„Iš principo reikalinga struktūrinė pertvarka, nukreipiant į didesnes derybines galias patiems ūkininkams. Galime sukurti įvairiausių priemonių, bet jeigu bus didelė atskirtis nuo gamybos ir perdirbimo, tai tos derybos neduos vaisingų rezultatų ir ūkininkai niekada neišsireikalaus atitinkamos, adekvačios kainos už parduodamą pieną“, – sakė jis.
Ūkininkai prašo greitų sprendimų
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako pasigendantis sistemiškumo ir plano, kaip bus suvaldyta krizė, nes tam reikia greitų sprendimų.
„Turėjome turėti sudėtus punktus, kokios priemonės bus trumpuoju laikotarpiu ir tada kitos priemonės, kai kalbame apie pieno rinkos stabilizavimą“, – komitete sakė R. Juknevičius.
Anot jo, pieno ūkiuose yra skirtinga situacija, labiausiai kenčia patys mažiausi, todėl pagalbos priemonės turi būti nukreiptos į juos.
Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad Lietuvoje yra apie 13 tūkst. pieno gamintojų: 42 fermose yra virš 500 karvių, 234 fermose – virš 100 karvių, kiti smukesni, laikantys po kelias karves. Anot jo, artimiausiu metu veiklą nutraukti žada apie 50 ūkių.
R. Juknevičiaus vertinimu, Vyriausybė turėtų bandyti pasinaudoti finansavimo šaltiniais, kad už pieną ūkininkams būtų mokama pakankamai ir kad ūkiai nebankrutuotų. Tam jis siūlo naudoti Europos Sąjungos lėšas, perskirstyti lėšas maisto grandinėje tarp perdirbėjų ir prekybininkų arba panaudoti valstybės biudžeto pinigus.
„Antras dalykas, buvo daug žinučių, kad nesąžiningai elgiasi prekybininkai ar perdirbėjai, tai galiu pasakyti, kad nematau įrankių, su kurias galėtų ateiti ministras ir paspausti. Apeliuoti vien tik į sąžinę nesuveiks, reikia instrumentų, įstatymo“, – sakė jis.
Ūkininkų atstovo vertinimu, būtina peržiūrėti Pieno įstatymą, nes jis nustato bazinę pieno kainą pagal kiekį, o ne kokybę, o tai, anot jo, nesustiprina smulkiųjų galių.
Žemdirbių organizacinio štabo atstovas Audrius Vanagas taip pat teigė, kad reikia imtis skubesnių veiksmų.
„Norėtųsi didelio fokuso į krizę, nes sausio mėnesį pieno kaina buvo 20 procentų mažesnė nei Europos Sąjungos lygis, vasario mėnesį ta praraja bus dar didesnė. Reikėtų imtis kuo skubesnių veiksmų“, – teigė jis.
A. Vanagas siūlė keisti pieno produktų kainos paskirstymo dalį, kad žemdirbiams tenkanti dalis būtų didesnė nei dabar, be to, trumpuoju laikotarpiu reikėtų ir valstybės pagalbos.
