Tokius pasiūlymus Finansų ministerijos suburtai mokesčių peržiūros darbo grupei teikia prezidentas Gitanas Nausėda.
Ketvirtadienį visuomenei juos pristatė šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta.
„Pirmiausia, atsižvelgiant į popandeminį periodą ir pandeminijos sukeltus ekonominius iššūkius, siūlome naują mokestinę paskatą įmonėms, kurios sparčiai didina atlyginimus arba samdo naujų darbuotojų.
Jos galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jeigu jų atlyginimo fondas didėtų daugiau 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo S. Krėpšta.
Anot patarėjo, Lietuvos ekonomika praėjusiais metais susitraukė bene mažiausiai, palyginti su kitomis ES šalimis. Tačiau nedarbas išaugo – bene daugiausia.
„Tai rodo, kad reikalinga imtis tam tikrų proaktyvių žingsnių. Vienas pasiūlymas yra būtent toks – nauja mokestinė paskata sparčiai didinti atlyginimus arba priimti naujus darbuotojus. Tos Įmonės, kurios tai darytų, gautų pelno mokesčio nuolaidą“, – paaiškino prezidento patarėjas.
Jo teigimu, Lietuvoje yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema, kai dirbantys pagal darbo sutartis moka didesnius mokesčius nei tie asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis – iš dividendų, kapitalo prieaugio (pvz., palūkanų, akcijų pardavimo), individualios veiklos (pvz., advokatų, notarų, ūkininkų ir kt.).
„Prezidento manymu, pribrendo reikalas ir laikas panaikinti šį neteisingumą. Ir prezidentas siūlo numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, aukštos pajamos iš individualios veiklos ir aukštos pajamos iš kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. mokesčio tarifu. Progresiniu tarifu – tokiu pačiu, koks yra standartinis pajamų tarifas pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių“, – sakė S. Krėpšta.
Primename, kad dabar didžiausias pajamų mokesčio tarifas ne su darbo santykiais susijusioms pajamoms yra 15 proc.
Didesnis 20 proc. mokesčio tarifas, prezidento siūlymu, turėtų būti taikomas toms pajamoms, kurios viršytų 35 tūkst. eurų per metus, arba apie 3 tūkst. eurų per mėnesį.
Galiausia, prezidentūra siūlo numatyti, kad visi mokesčių pakeitimai neturėtų įsigalioti anksčiau nei po 6 mėnesių, o ne prieš kelis mėnesius ar dar mažiau.
„Visais šiais trimis pasiūlymais iš tikrųjų siekiama padidinti mokesčių sistemos teisingumą ir stabilumą. Tai yra svarbu tiek adekvačiai finansuojant viešąsias paslaugas, tiek didinant teisingumo jausmą, kuris, kaip moksliniai tyrimai taip pat rodo, prisideda ir prie didesnio noro mokėti mokesčius sąžiningai“, – apibendrino patarėjas.
S. Krėpšta tikino, kas su Finansų ministerija glaudžiai bendradarbiaujama dėl galimų mokesčių pakeitimų. Patarėjas vylėsi, kad per šiuos metus įmanoma priimti įstatymų pakeitimus, dėl kurių mokesčių sistema taptų teisingesnė.
Prezidentūra ne kartą viešai atkreipė dėmesį į tai, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje mokesčių surenkama mažiau.
Be to, pagal šalyje sukuriamą bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui esame beveik pasiviję Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių vidurkį. Tačiau darbuotojų atlyginimai yra kur kas mažesni.
Kita vertus, kai įvairios mokestinės lengvatos leidžia kai kurioms gyventojų grupėms net uždirbant nemažai pajamų, nuo jų sumokėti gana nedaug pajamų mokesčio.
Šiuo metu Finansų ministerija laukia visų suinteresuotų asmenų pasiūlymų, kaip reikėtų keisti dabartinę mokesčių sistemą, kokias mokesčių lengvatas reikėtų naikinti.
Planuojama, kad po viešų diskusijų Seimui bus mokesčių įstatymų pakeitimai. Tikimasi, kad jie bus priimti iki liepos ir įsigalios nuo kitų metų pradžios.
