Penktadienį visoje Lietuvoje vyko akcija, per kurią buvo simboliškai deginamos smulkiojo verslo „laidotuvių“ žvakutės. Jo atstovai taip pat savo nuoskaudas išsakė šalies vadovui Gitanui Nausėdai.
Po susitikim su prezidentu Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė nurodė, kad šalies prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo vis dar uždarytų verslų likimą spręsti pirmadienį.
„Išsakėme visus savo skaudulius, savo situaciją, prezidentas su ja susipažino ir sakė, kad pirmadienį bus susitikimas prezidento su premjere Ingrida Šimonyte ir bus sprendžiamas mūsų likimas“, – BNS sakė J. Mačiulienė.
„Tikimės, kad jis bus palankus mums ir galėsime pradėti darbus. (...) Mes sakėme, kad galime teikti saugias paslaugas ir dirbti saugiai", – pridūrė ji.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkai sutinka veiklą atlaisvinti palaipsniui – pirmiausia galėtų pradėti veikti turintieji atskirus įėjimus iš lauko ir galintieji apriboti prekybos plotą iki 2 tūkst. kv. metrų.
Be to, pasak jos, vienam pirkėjui tenkantis ploto reikalavimas galėtų būti dvigubai didesnis, nei dabar taikomas maisto prekyboje – 30 kv. metrų.
„Sutiktume ir su 50 kv. metrų. Tikrai su didesniais saugumo reikalavimais galima pradėti“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda penktadienį BNS sakė R. Vainienė.
„Nėra pagrindo sakyti, kad parduotuvėse, kur net ir ploto reikalavimą siūlome didesnį, į kurias žmonės eina rečiau, kad ten atsiras didesnė rizika užsikrėsti nei dabar veikiančiose prekybos įmonėse“, – pridūrė ji.
Pasak jos, susitikime taip pat teirautasi, ar verslas sutiktų, jog veiklos būtų švelninamos pagal tas savivaldybes, kuriose sergamumas yra mažesnis, tačiau R. Vainienė sako, jog verslui toks kelias neatrodo prasmingas.
Ekonomistai nesutaria, kas yra geriau – toliau laikytis griežtų karantino sąlygų ir neleisti smulkiesiems dirbti taip, kaip dirba didieji prekybos tinklai, ar draudimus atlaisvinti.
Nausėda kalbėsis su Šimonyte
Prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėdos ir verslo atstovių susitikime aptarta smulkiųjų verslininkų ir verslo įmonių, kurių veikla šiuo metu ribojama dėl karantino, finansinė būklė, taip pat jų pasirengimas saugiai veikti, kai bus priimtas sprendimas laipsniškai švelninti karantino taisykles.
„Sugriežtintas karantinas leido pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje. Tačiau antroji pandemijos banga skaudžiai palietė smulkųjį ir vidutinį verslą, ypač tas įmones ar savarankiškai dirbančius asmenis, kurie prekiauja ne pirmo būtinumo prekėmis ar teikia kontaktines paslaugas.
Keičiantis pandeminei situacijai, turime ieškoti naujos saugios pusiausvyros tarp epidemiologinių ir socialinių bei ekonominių tikslų“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Anot jo, verslas turi atsakingai stiprinti saugaus veikimo standartus ir jų laikytis, iki visuomenė įgis kolektyvinį imunitetą, nes nuo to priklauso jo paties galimybės laisviau veikti.
Susitikime esą taip pat kalbėta apie socialinio dialogo svarbą, pagalbos smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimo spartą, galimą skirtingų karantino apribojimų taikymą teritoriniu pagrindu.
Pirmadienį prezidentas per susitikimą su ministre pirmininke I. Šimonyte, be kitų klausimų, aptars ir Vyriausybės planus dėl karantino švelninimo etapų.
Stambieji galėtų paremti smulkiuosius
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame teigia, kad atlaisvinti karantino sąlygų negalima.
„Tol, kol užsikrečiančių asmenų skaičius yra dešimt kartų didesnis nei buvo pavasarį, raginti skubėti išlaisvinti kitas viruso plitimo riziką didinančias veiklas nedrįstu.
Aš tikiu, kad Vyriausybei patarinėjantys ekspertai yra ne sadistai, ne fanatikai ir ne paranojikai, todėl šiuo klausimu ekonomistams (pirmiausia sau) siūlau priverti srėbtuvę“, – rašė N. Mačiulis.
Ekonomistas juokavo suprantantis, kad ne visi gali patys apsikirpti taip gražiai kaip jis, bet geriau būti apšepusiam nei mirusiam.
N. Mačiulis pripažįsta, kad kai kurie smulkūs prekybininkai ar paslaugų teikėjai jau metus gyvena gilioje krizėje. Tačiau esą yra alternatyvų be rizikų. Valstybė turi didelius finansinius išteklius, kuriais gali dar dosniau padėti tiems verslams, kurie iš tiesų nukentėjo.
„Matau, kad kyla įtampa tarp smulkaus verslo, kuris negali veikti, ir didelių prekybos tinklų, kurie veikia visu pajėgumu ir net gauna papildomas pajamas, dėl iš uždarytų parduotuvių ateinančių pirkėjų srauto.
Čia tie verslai galėtų solidarizuotis ir, pavyzdžiui, įsteigti kažkokį smulkaus verslo paramos fondą, kurį valstybė paskirstytų pagal jau apibrėžtus kriterijus ir turimus instrumentus. Perteklinės mirtys nesuvaldytos, pinigų netrūksta, skuboti ir potencialiai rizikingi kompromisai nebūtini“, – svarstė N. Mačiulis.
Didina ekonominę atskirtį
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad dabartinius ribojimus prekybai ne maisto prekėmis reikėtų keisti.
„Kai į maisto prekių parduotuvę nueini nusipirkti „šiūpelio“ (ir ne tik): „Google“ mobilumo indeksas rodo, kad Lietuvoje gyventojų srautai maisto prekių parduotuvėse, palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, beveik nesumažėjo ir yra didžiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalims.
Kita vertus, gyventojų srautai ne maisto prekių parduotuvėse ir laisvalaikio paslaugų vietose Lietuvoje sumažėjo ženkliai ir yra mažiausi, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Tokios tendencijos didina ekonominę atskirtį tarp maisto prekėmis prekiaujančių (ir ne tik) ir ne maisto prekėmis prekiaujančių bei laisvalaikio paslaugos teikiančių įmonių (ypač lyginant su Estija, kurioje tokių didelių kontrastų nėra, nes Estijoje yra taikomi švelnesni karantino ribojimai)“ – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, minėtus skirtumus šiek tiek sušvelnina internetinė ar nuotolinė prekyba, tačiau Lietuvoje ji sudaro mažiau nei 10 proc. visos mažmeninės prekybos (2020 m. balandžio mėn. siekė 10,1 proc., lapkričio mėn. - 9,9 proc., o galutinių gruodžio mėn. duomenų dar nėra).
