Nors išaugusios energijos kainos Maskvai generuoja milijardines pajamas, duomenys, kuriuos pavyko gauti specialistams, rodo, kad Rusijos ekonomika smarkiai sulėtėjo nuo vasario 24 dieną prasidėtos invazijos, teigiama liepos pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje.
„Mūsų atliktos išsamios Rusijos ekonomikos būklės analizės išvados yra patikimos ir neginčijamos: sankcijos ir verslo pasitraukimas ne tik yra veiksmingos, bet ir veikia Rusijos ekonomiką visais lygmenimis“, – sakoma Yale'io (Jeilio) universiteto Vadybos mokyklos parengtoje ataskaitoje.
„Rusijos vidaus gamyba visiškai sustojo, gamintojams negalint pakeisti prarastų verslų, produktų ir talentų“, – sakoma 118 puslapių apimties ataskaitoje.
Ataskaitą parengė Yale'io (Jeilio) universiteto Lyderystės instituto prezidentas Jeffrey Sonnenfeldas (Džefris Sonenfeldas) ir kiti instituto nariai – ekonomistai ir verslo vadybos ekspertai.
Maskvai uždraudus skelbti oficialią ekonominę statistiką, įskaitant svarbius prekybos duomenis, arba sumažinus leidžiamų skelbti duomenų apimtį, J. Sonnenfeldo grupė pasitelkė įmonių, bankų, konsultantų, Rusijos prekybos partnerių ir kitų subjektų turimus duomenis, kad susidarytų vaizdą apie Rusijos ekonomikos būklę.
Jie taip pat teigė, kad gavo neskelbtų duomenų iš Rusijos ekonomikos ekspertų bei informacijos kitomis kalbomis, kuri patvirtino padarytas išvadas.
Net jei Rusija gauna daugiau pajamų užsienio valiutomis iš dujų ir naftos eksporto, tai neatsveria Vakarų sankcijų poveikio.
Be to, pasak specialistų, šalies priklausomybė nuo Europos, kuri nupirkdavo 83 proc. rusiškos energijos eksporto, kelia jai didesnę grėsmę vidutinės trukmės laikotarpiu.
„Rusija yra daug labiau priklausoma nuo Europos nei Europa nuo Rusijos“, – pažymėjo ataskaitos autoriai.
Automobilių pramonės žlugimas
Vakarų šalys ėmė taikyti sankcijas Rusijai jau nuo 2014-ųjų, kai 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainos Krymo regioną.
Nuo to laiko prezidentas Vladimiras Putinas ragino dalį importo pakeisti vietos gaminiais ir sukaupė finansinį rezervą.
Visgi šalies pramonės raidą ir toliau skatino užsienio kapitalo investicijos ir pažangesnių technologijų, kurių Rusija pati negamina, pavyzdžiui, puslaidininkių, importas.
Ataskaitoje teigiama, kad po vasario 24 dienos invazijos įvestos griežtesnės sankcijos yra nukreiptos į abu šiuos veiksnius.
Prasidėjus karui apie 1 tūkst. užsienio įmonių sustabdė savo veiklą šalyje, o tai gali turėti įtakos iki 5 mln. darbo vietų.
Pramonės gamyba smuko, o mažmeninė prekyba ir vartotojų išlaidos sumažėjo 15-20 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus.
Ataskaitoje teigiama, kad importas susitraukė, įskaitant daugiau nei per pusę sumažėjusį svarbių prekių importą iš Kinijos.
O vienas akivaizdžiausių Rusijos problemų pavyzdžių yra automobilių gamybos sektorius.
Rusijoje prasidėjus karui ir pasitraukos užsienio įmonėms automobilių pardavimai nukrito nuo 100 tūkst. iki 27 tūkst. per mėnesį, tuo metu gamyba sustojo dėl dalių ir technologijų trūkumo.
Neturėdami prieigos prie importuotų komponentų, Rusijos gamintojai šiuo metu gamina automobilius be oro pagalvių ar modernių stabdžių antiblokavimo sistemų bei tik su mechaninėmis pavarų dėžėmis.
Grėsmė pajamoms iš energijos
Ataskaita taip pat ginčija teiginius, kad Rusijos ekonomika gyvena iš dešimčių milijardų dolerių, kuriuos šalis kas mėnesį gauna iš naftos ir dujų eksporto.
Praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad Rusijos ekonomika, nors ir traukiasi, sankcijas atlaiko geriau negu tikėtasi, nes turi naudos iš didelių energijos išteklių kainų.
Yale'io universiteto ataskaitoje teigiama, jog Maskvos pajamos iš energijos mažėjo pastaruosius tris mėnesius.
Jei Vakarų Europai pavyks atsiriboti nuo rusiškų gamtinių dujų, Maskva susidurs su „neišsprendžiama“ situacija, nes jos energijos eksportui pritrūks rinkų, teigiama pranešime.
„Bet koks pajamų iš naftos ir dujų arba naftos ir dujų eksporto apimčių sumažėjimas iš karto sukeltų įtampą Kremliaus biudžetui“, – sakoma ataskaitoje.
