„Pirmiausia daug kas sako apie atsigavimą ir apie renesansą. Lietuvoje susiduriame ir su tokiom maloniom problemom. Kai išgirsti, kad Lietuvos gyventojai neturi, kur jachtų parkuotis ar laivų, tai, man atrodo, čia jau yra tokios malonios problemos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas taip pat pastebi, kad susidomėjimas laivyba „didėja labai stipriai“, tačiau tvirtina, jog vandens keliuose tikrai tilps visi norintys.
„Registruojame tūkstantį ir virš naujų laivų kiekvienais metais, tai iš tikrųjų mus labai džiuginantis dalykas, – kalbėjo jis. – Kur yra visas vandens kelio žavesys, tai net tik yra labai labai gražus kelias, bet ir labai pralaidus. Iš esmės turėti kamščius arba netilpti vandens kelyje yra neįmanoma – ne tik kroviniams, tai keleiviams.“
Pasak direkcijos, jau yra paruošti ir eksploatuojami visi Lietuvos vandens keliai, jų šį sezoną bus 17 kilometrų daugiau nei 2022-aisiais.
Vandens keliuose padės programėlė
Sezono pradžios proga pristatoma pirma Lietuvos vandens kelių navigacinė programėlė „Vandens keliai“. Joje laivavedžiai ras visą reikalingą informaciją – navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir vandens kelių gylius, uostų, prieplaukų ir degalinių vietas, tiltus, turės galimybę susikurti maršrutus.
Telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirta programėlė, kurią direkcijos atstovai lygina su populiaria kelių navigacijai skirta „Waze“, bus pasiekiama jau gegužės mėnesį.
„Lygiai taip pat, kaip mes keliaujame automobiliu, įsivedame galutinį tikslą, pavyzdžiui, noriu nuplaukti į Dreverną, į Juodkrantę, pasižymiu tą tašką, man paskaičiuoja laiką per kiek aš plauksiu, nurodo maršrutą, mes matome bujas, mes matome ženklus, vietas, kur galima sustoti, lankytinas vietas ir matome, kiek laiko užtruks plaukimas ir kokie yra gyliai, – pasakojo V. Vinokurovas. – Kas yra labai svarbu, gyliai atnaujinami bus realiu laiku nuolat.“
Programėlėje veiks vietos nustatymo funkcija, bus galima pranešti apie kilusias problemas. Tikimasi, kas ši galimybė padrąsins mažiau patyrusius laivavedžius.
„Anksčiau žmonės sakydavo, kad reikia išmanyti, reikia, kad seneliai papasakotų, kur reikia plaukti – tokių mitų ir pasakų buvo. Dabar jūs tiesiog atsisėdate, turite laivavedžio teises naujai išsilaikęs, įeinate į programėlę ir jums visa informacija yra pateikta“, – sakė direkcijos vadovas.
Veiks keturios vandens degalinės
Be to, pasak direkcijos, pradedant sezoną yra atliktos teisės aktų korekcijos, reglamentuojančios mažmeninę prekybą degalais vandens keliuose, todėl pradės veikti degalinės ant vandens.
Jos veiks Nidoje, Svencelėje, Jurbarke ir Kaune.
Tai leis kiekvienam keliautojui degalų pasipildyti neišlipus iš laivo ir atsiskaityti banko kortele.
„(Degalinės ant vandens) yra fantastiškas dalykas, aš tikrai dėkingas mano kolegai Dainiui Kreiviui, kad pasirašė įsakymus ir kad dabar gali būti prekyba vykdoma degalais normaliai“, – sakė M. Skuodis.
Pasak V. Vinokurovo, šios galimybės laivavedžiai laukė 30 metų. Pernai reikiama infrastruktūra jau buvo, tačiau nesant reikiamų teisės aktų, degalų įsigyti buvo galima tik dideliais kiekiais ir iš anksto.
Naujam navigacijos sezonui paruošti visi eksploatuojami vandens keliai: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Visas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos pirmą kartą yra pažymėtas jau šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, tad galima plaukti ir naktį.
Šiuo metu vykdomas baigiamasis svarbaus Nemuno kelio E-41 modernizacijos projekto darbų etapas. Upėje šiuo metu pastatyta jau beveik 500 bunų, visi projekto darbai bus baigti liepos mėnesį.
Nauja atkarpa pamaryje
Naujame sezone bus eksploatuojama vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose: Kintai – Ventė, Dreverna – Juodkrantė. Tokiu būdu šiemet bus naviguojamas jau visas rytinės Kuršių marios pakrantės laivakelis. Taip formuojamas žiedinis maršrutas visomis Kuršių mariomis, sujungiant vakarinės ir rytinės pakrantės vandens kelius.
„Žinome, kad mūsų gražiausias vandens kelias, įdomiausias ir labiausiai lankytinas yra Kuršių marios tai iš tiesų mes turėjome anksčiau tiktai tą vakarinį koridorių, pusę palei Kuršių neriją, tai dabar džiaugiamės, kad turime sužiedintas visas Kuršių marias,– kalbėjo V. Vinokurovas. – Galime ratu apiplaukti ir rytinėje pusėje, žemyninėje Lietuvos dalyje Kuršių marių įplaukti ir mėgautis šiomis nerealiomis vietomis, tai yra Ventė, Kintai, Dreverna, Svencelė.“
„Tai yra iš tiesų didelis paskatinimas turistauti Lietuvoje vandens keliais“, pridūrė jis.
Direkcijos vadovas pripažįsta, kad svarbiu klausimu išlieka uostų klausimas, tačiau čia plėtra taip vyksta „labai sparčiai“.
„Šiandieną tikros problemos laikyti laivui nėra“, – sakė direkcijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tai yra pirmiausia savivaldybių kompetencijos klausimas, tačiau tarp jų jaučiamas susidomėjimas galimybe įrengti laivams reikalingą infrastruktūrą, o direkcija savo ruožtu teikia pagalbą dėl reikiamų specifinių žinių.
Direkcija praneša, kad Kauno žiemos uoste paruošta daugiau negu 80 vietų pramoginiams laivams, taip pat baigti atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai.
Nidoje dėmesys buvo skiriamas krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia, pasak direkcijos, atplaukia ir pakankamai dideli keleiviniai laivai.
Lietuvoje yra daugiau nei 884 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių, iš kurių šiais metais eksploatuojami 467 kilometrai.
Navigacija vidaus vandens keliuose tęsis iki lapkričio 27 dienos.
