Susisiekimo ministerijos iniciatyva pernai pakeistas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymas supaprastina pinigų skirstymą kelių statybai ir remontui, užtikrina daugiau lėšų projektams, tačiau savivaldybės abejoja, ar taip ir bus.
Keliams, kaip ir krašto apsaugai, turi būti skirta fiksuota valstybės biudžeto dalis, kitaip situacija negerės, sako naujos tvarkos kritikai.
Per trejus metus – pusantro milijardo
Viena pagrindinių naujovių – lėšos keliams bus skirstomos trejiems, o ne vieneriems metams, kaip buvo iki tol. Šiemet iš KPPP keliams numatyta skirti 543 mln. eurų, o 2023 ir 2024-aisiais – po 521,9 mln. eurų, iš jų 67 proc. – valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. Seimo sprendimu iš savivaldybių keliams skirtos dalies 9 proc. galės paskirstyti Vyriausybė.
Pagal ankstesnę tvarką 65 proc. finansavimo atitekdavo valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietiniams, o likę 5 proc. – rezervui.
Tačiau dabar rezervas panaikintas, kaip ir išimtys žiedinėms bei greta sostinės esančioms savivaldybėms. Dėl to, anot susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko, didės finansavimas savivaldybėms visoje Lietuvoje.
„Pati sistema buvo sunkiai suprantama, sudėtinga ir neefektyvi, skirstant lėšas valstybiniams ir savivaldybių keliams. Pabandėme ją supaprastinti. Dėl to visos savivaldybės be išimties gaus daugiau lėšų – vidutiniškai 25 proc. daugiau, tai apčiuopiami pinigai“, – BNS sakė J. Skačkauskas.
Tačiau Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad šios permainos – tai tarsi kosmetinis visos sistemos pataisymas, o geriausias sprendimas būtų finansavimo didinimas ir geresnė darbų priežiūra.
„Mūsų rajone didžiausias galvos skausmas yra ne vietinės, o valstybinės reikšmės kelių būklė, atvažiuoti į Akmenę ar iš jos išvažiuoti beveik neįmanoma. Spręsis tai ar ne, manau, kad labiausiai priklauso nuo finansavimo, racionalaus lėšų naudojimo, darbų atlikimo kokybės ir būdo. Nes vis dar tenka stebėti, kai vasarą darbai nevyksta, o žiemą, ant įšalo, tvarkomos duobės“, – BNS sakė meras.
Anot V. Mitrofanovo, nauja tvarka vargu ar pagerins tokios nedidelės savivaldybės, kaip Akmenės rajonas, pozicijas siekiant didesnio finansavimo.
„Mes žinome, kad galima ir per kitas formas rasti galimybę, kaip aš sakau, pamylėti tam tikrą savivaldybę, ar pagal politines pareigas, ar kitaip. Politinio turgaus niša Seime irgi visada buvo ir liks. Kiekviena nauja Vyriausybė ir Seimas deklaruoja, jog viskas bus skaidru, nepriklausomai nuo lobizmo ar politikų norų pramušti keliuką, deja, atsiranda programos, fondai... Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas“, – kalbėjo Akmenės meras.
Finansavimas bus didinamas
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė sako, kad programos pakeitimai vertinami palankiai, tačiau įžvelgiama ir trūkumų – pirmiausiai tai per menkas finansavimas.
„Jis šiek tiek didėja, bet nėra optimistinis, infliacija nepakankamai įvertinta planuojant programą. Matome, ir valstybės auditas patvirtino, kad kelių būklė Lietuvoje prastėja, finansavimas pernai buvo mažesnis nei užpernai, šiemet padidinamas– nėra stabilaus didėjimo. O jeigu norime iš esmės pagerinti būklę kelių, reikia didinti finansavimą“, – BNS teigė D. Sujetaitė.
2020 metų pabaigoje paskelbtos Valstybės kontrolės kelių infrastruktūros valdymo audito išvados teigė, kad 2019 metais net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės.
Susisiekimo viceministras teigia, jog dabar numatytas finansavimas gali keistis, bus siekiama, kad jis būtų didesnis.
„Šia linkme dirbame nuosekliai, kad būtų padidintas finansavimas keliams. Kuriamas specialus infrastruktūros fondas, Lietuvos automobilių kelių direkcija taps akcine bendrove, galės skolintis kapitalo rinkose, šaltinių tikrai bus, nereikia priklausyti tik nuo valstybės biudžeto. Aišku, derybose dėl 2023 metų biudžeto atsižvelgsime į infliaciją ir sieksime, kad jis būtų dar didesnis“, – BNS kalbėjo J. Skačkauskas.
V. Mitrofanovo manymu, finansavimas keliams galėtų būti skiriamas panašiu principu, kaip ir gynybai, valstybės biudžete nustatant fiksuotą dydį.
„Kelių būklė yra katastrofiška ir jeigu nebus stabilaus įsipareigojimo iš biudžeto, tai visada atsiras galimybė manipuliuoti. Dažniausiai, kai pritrūksta pinigų socialinėms reikmėms, jų paimama nuo kelių, nors tokia situacija, kokia yra šiandien – baisesnės dar nebuvo“, – sakė V. Mitrofanovas.
Jis taip pat suabejojo, ar reikėjo naikinti programos rezervą, nes dabar liko neaišku, kam tektų atsakomybė nelaimių atveju.
„Rezervas vis dėlto reikalingas – sugriuvo tiltas, ar kažkokia stichija, iš kur imti pinigų? Tokiais atvejais atsakomybė stumdoma viena nuo kitų, ar tai Vyriausybės, ar savivaldybės rūpestis, apibrėžtumo aiškaus nėra“, – kalbėjo Akmenės meras.
Abejonės dėl lėšų skirstymo
Savivaldybių atstovai taip pat nuogąstauja, kad trejiems metams numatytos sumos bus dalijamos į tris lygias dalis, o ne proporcingai atliktiems darbams, tai esą gali trukdyti planuoti kai kuriuos darbus.
„Nors planavimas trimetis, finansavimas lieka einamųjų metų, tad matome nuogąstavimų dėl ne visiškai pilnaverčio planavimo. Jeigu tiltą galima pastatyti per vienerius metus, tai kam tai daryti per trejus? Be to, ir skirtingais statybos etapais, priklausomai nuo objekto, lėšų poreikis yra skirtingas, kartais daugiau pinigų reikia pirmaisiais metais, o baigiamiesiems darbams – mažiausios dalies“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė D. Sujetaitė.
J. Skačkausko manymu, ši aplinkybė nesutrukdys planuoti darbų ir laiku už juos atsiskaityti, nes neaiškumus galima išspręsti atskirais susitarimais.
„Iš tikrųjų kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, manau, kad yra įvairių modelių, gal avansu kas nors mokės, tai susitarimo reikalas. Esmė yra tai, kad įstatymas dabar leidžia planuoti, pasirašyti sutartis ateičiai ir garantuoja, kad tas finansavimas bus“, – sakė viceministras J. Skačkauskas.
Anot D. Sujetaitės, kyla klausimų ir dėl Vyriausybei paliktų galių iš savivaldybėms skirtos dalies iki 9 proc. paskirstyti valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams, jų atrankos kriterijų.
„Ši tvarka turėtų būti paremta aiškiais ir skaidriais atrankos kriterijais, kad visos savivaldybės pagal juos galėtų vienodai pretenduoti į šį finansavimą ir jį gauti. Mums kyla klausimų, kokie kriterijai bus lemiantys, kokį svorį kiekvienas iš jų turės, kaip bus priimami sprendimai. Tikimės, kad ši tvarka bus aiški ir skaidri“, – kalbėjo asociacijos atstovė.
Susisiekimo viceministras aiškina, jog tokią galimybę Vyriausybei palikti būtina, nes savivaldybės ne visada pajėgios susitvarkyti su visais jų teritorijoje esančiais objektais. Anot jo, pinigų skirstymo kriterijai yra pakankamai aiškūs.
„Ta eilutė buvo palikta dėl kelių, kuriuos finansuoti savivaldybėms gali būti per sudėtinga: pagal vietą jie priklauso savivaldybei, bet pagal naudojimą ir eismo srautus yra labiau valstybiniai, todėl jiems ir numatytas papildomas finansavimas. Yra numatyti kriterijai – eismo intensyvumas, objekto vertė, yra daug saugiklių“, – kalbėjo J. Skačkauskas.
Kelių statybos įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka BNS sakė, kad organizacija nebuvo aktyviai įsitraukusi į naujos tvarkos kūrimą, bet ją vertina teigiamai.
„Pati idėja – didesnis skaidrumas ir trimečiai tikslai yra gerai, jeigu tik ji veiks taip, kaip suplanuota. Rangovui svarbu, kad finansavimas būtų, kad būtų galima žiūrėti į tolesnę perspektyvą“, – teigė Š. Frolenka.
J. Skačkausko manymu, nauja KPPP finansavimo tvarka yra vykusi ir priimtina visoms suinteresuotoms pusėms.
„Procesas buvo sudėtingas, daug suinteresuotų pusių, vien 60 savivaldybių, o dar ir valstybinės įstaigos. Tačiau reziumuojant galime sakyti, kad daugumos pritarimas buvo, Seime balsavimas irgi parodė, kad tiek pozicija, tiek opozicija už jį balsavo. Dėl to laikome, kad daugumai tai priimtinas modelis“, – BNS sakė J. Skačkauskas.
