Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.
Beveik šešios iš dešimties cirkuliuojančių monetų yra smulkiausio nominalo – vieno ar dviejų euro centų. Būtent visos šios konkrečios monetos tilptų į dešimt traukinio vagonų, o svertų beveik 700 tonų. Lietuvos banko atstovai priduria: kasmet vieno ir dviejų centų monetų daugėja.
„Tai kas metus jų kiekis apyvartoje padidėja dar po 80 tonų, tai yra daugmaž po vieną traukinio vagoną“, – teigia grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė.
Lietuvos bankas vien smulkiausiems centams kaldinti išleidžia apie pusę milijono eurų per metus. Kiek vienas centas kainuoja realiai, Lietuvos bankas teigia negalintis atskleisti, tačiau patikina: cento kaina yra aukštesnė nei jo nurodyta vertė. Bankas nekaldinti vieno ir dviejų euro centų monetų tiesiog negali – yra įpareigotas gyventojams užtikrinti atsiskaitymo galimybę. Už prekes ir paslaugas, naujausiais skaičiais, dar atsiskaito pusė visų tautiečių. Jiems smulkiausi centai – tikras galvos skausmas:
„Pasižiūrėkit: atskirai sudedu, kur juos atskaičiuosi? Va.“
„Per daug vietos užima ir smulkios tokios. Nereikia, aš manau.“
„Dedi, dedi ir ateini keisti, nes nelabai kur jų reikia. Ir pati parduotuvėje vengiu atsiskaitinėt, nes reikia rankiot tuos smulkius centus – nėr kada, visi skubam.“
„Vieną ir du euro centus gyventojai dažniausiai gauna kaip grąžą parduotuvėse ir iš tikrųjų labai retai naudoja toliau atsiskaitymuose. Arba kažkur deda į taupyklę grįžę namie arba dažnai būna, kad tiesiog pameta ar išmėto“, – sako E. Lisinskaitė.
Kaip rodo naujausi „Eurobarometro“ duomenys, du trečdaliai lietuvių pritartų vieno ir dviejų euro centų atsisakymui, taigi ir kainų suapvalinimui.
Vis dėlto, trečdalis lietuvių smulkiausių monetų atsisakymui nepritartų:
„Na, man jos tokios malonios. Kai buvo tos aliumininės, jos negražios. O man asocijuojasi su Lietuva.“
„Ant tų centų būtų apvalinimas į didesnę pusę, aišku. Čia kitaip nebūtų. Taip, kad klausimas per ankstyvas.“
Prekybininkai pripažįsta: jeigu vieno ar dviejų euro centų monetų būtų atsisakyta, lauktų sudėtinga dilema, kaip apvalinti kainas.
„Kaip žinia, yra pakankamai daug prekių, kurios baigiasi 99, 98 centais. Na, reikėtų žiūrėti“, – teigia „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Kita vertus, smulkiųjų monetų atsisakymas palengvintų darbą kasininkams ir patiems prekybininkams.
„Šis sprendimas – atsisakyti centų – tikrai mums palengvintų inkasacijos procesus, skaičiavimo procesus, taip pat sumažintų monetų nominalo įvairių rūšių kiekį“, – sako V. Budrienė.
Ekonomistas sako: būtų naudinga atsisakyti smulkiausių monetų, tačiau gyventojų kišenes pildančių monetų klausimą geriau padėtų išspręsti visuotinis perėjimas prie negrynųjų pinigų.
„Praktiškai neišvengiama, nes daugelis Skandinavijos šalių eina tuo keliu ir apskritai atsisako grynųjų pinigų kaip tokių. Tai manau, kad ir Lietuva vis tiek anksčiau ar vėliau į šitą traukinį. Galbūt visiškai nereikėtų atsisakyti grynųjų pinigų, nes tai vėlgi kaip tam tikras saugumo elementas: nežinia, kas gali nutikti su sistemomis“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Dabar vieno ir dviejų euro centų monetų nenaudoja ir kainas apvalina Airija, Belgija, Nyderlandai, Italija ir Suomija. Nuo liepos mėnesio prie šių valstybių prisijungs Slovakija. Šiuo metu Europos Komisija atlieka vieno ir dviejų euro centų monetų naudojimo poveikio vertinimą. Jo išvadas tikimasi pateikti šiemet. Ar Lietuvoje galėtų būti atsisakyta smulkiausių euro centų monetų? Lietuvos bankas sako: reikalingas politinis sprendimas. O Finansų ministerija nuomonės neturi ir dėl šio klausimo siūlo kreiptis į Lietuvos banką.
