Pasak teisininkų, tokiu atveju negalėtumėte jiems uždrausti naudotis net ir tomis patalpomis, kuriose gyvenate, rakinti durų ar keisti spynų, o ir dėl įsilaužimo ar kitų buitinių konfliktų nepadėtų net policija.
Veržiasi ir ten, kur yra visi jo daiktai
Skaitytojas Tadas (vardas pakeistas) anonimiškai pasiguodė nepavydėtina savo situacija ir papasakojo, kad name, kurio pusė priklauso jam, gyvena jau 20 metų.
Esą visus šiuos metus visą namų ūkį vedęs tik jis pats vienas. Vis tik po antro bendrasavininko mirties atsirado kitos namo dalies paveldėtojai.
Ir jie užsimanė būtent tos namo dalies, kurioje 20 metų gyvena Tadas: „Namo dalys nebuvo teisiškai išdalintos. Gražiuoju susitarti neišeina, kol teismas padalins namą ir nustatys, kas yra kam.“
Tadas teiravosi, ar jis gali rakinti tuos kambarius, kur yra tik jam priklausantys daiktai ir kitas jo užgyventas turtas, mat naujieji bendrasavininkai draudžia tą daryti, nori pakliūti visur ir visada, nes nori būtent tos namo pusės ir jos dar nėra teisiškai padalintos.
Laužtis ar neįleisti – teisėta, kol niekas nenuspręsta?
Advokatė Vilija Gražulytė aiškino, kad Tadas galėtų užsirakinti duris saugodamas toje namo dalyje esantį turtą, tačiau bendraturčiams pareikalavus turėtų leisti apžiūrėti namo dalį, jam esant kartu.
Anot jos, taip pat svarbu, ar toje namo dalyje nėra bendro naudojimo patalpų: virtuvės, vonios kambario. Kadangi turėtų būti užtikrinta, kad ir kiti bendraturčiai turėtų galimybę laisvai naudotis šiomis patalpomis.
Teisininkė nurodė, kad bet kuris iš bendraturčių savo dalimi, kaip individualia nuosavybe (pvz., miegamasis), gali disponuoti laisvai. T. y. kitų asmenų neįleisti, tą dalį perleisti kitam asmeniui ir pan.
Vis tik su bendrąja nuosavybe (pvz., tualetas, virtuvė, vonia) yra kitaip – jos valdymas ir naudojimas turi būti sutartas tarp visų bendraturčių.
Advokatas, mediatorius Rimantas Čatrauskas atkreipė dėmesį – jei vienas savininkas trukdys kitam savininkui naudotis abiem priklausiančiu turtu, policija nesikiš ir pasiūlys kreiptis į teismą, nebent būtų gadinamas turtas, vagiami daiktai ar pan.:
„Vienas savininkas gali patalpas užrakinti, kitas gali spyną išlaužti, kad patektų į „savo patalpas“ ir policija pagal iškvietimą atvažiuotų, bet nieko iš esmės nespręstų.“
Taigi, jei vienas iš savininkų patalpas rakina ir kito savininko ten neįleidžia, o kitas į jas laužiasi ar neleidžia jų rakinti, tai nė viena pusė nėra teisi arba neteisi – toks elgesys, galima sakyti, būtų legalus, kol teismas nenuspręstų kitaip.
Ar gali reikalauti būtent tos pusės?
V. Gražulytė neslėpė, kad atsiradę paveldėtojai tikrai gali reikalauti būtent tos namo pusės, kurioje 20 metų gyvena Tadas.
Pasak jos, bendraturtis galėtų reikalauti, kad būtų nustatyta naudojimosi namu tvarka arba atidalintos dalys iš bendros dalinės nuosavybės.
R. Čatrausko aiškinimu, nustatant naudijimosi tvarką ir atsidalijant turtą, yra svarbus projekto parengimas.
„Projektas rengiamas atsižvelgiant į asmenims priklausančias turto dalis ir fizines galimybes priskirti patalpas konkretiems savininkams.
Jei vieno iš savininkų atsidalinimo projektas bus netinkamas, kiti savininkai gali parengti alternatyvius projektus“, – dėstė advokatas.
Anot V. Gražulytės, šį susitarimą bendraturčiai gali patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre. Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris turto dalį įgyja vėliau, t. y. atsiradus paveldėtojams ar kitiems naujiems savininkams.
„Atsižvelgiant į tai, kad naudojimo tvarka nebuvo patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre, naujiesiems bendrasavininkams ši naudojimosi tvarka negalioja ir jie turi teisę reikalauti nustatyti kitokią naudojimosi namu tvarką arba prašyti atidalinti jų dalis iš bendros nuosavybės“, – komentavo advokatė.
Ar teismas atsižvelgia, kad asmuo ten gyvena?
Kaip nuspręstų teismas, anot R. Čatrausko, nieks negali garantuoti: „Jei pasidalinti fiziškai nėra protingos galimybės, tada atsiranda patalpų priskyrimo vienam iš savininkų galimybė, kitam išmokant piniginę kompensaciją.
Mano manymu, ilgo naudojimosi patalpomis argumentas yra svarbus. Tačiau, jei sąžiningam atsidalinimui objektyviai reikės patalpų perskirstymo, nemanau, kad teisme tai būtų lemiamas argumentas, kodėl patalpos turi būti priskirtos konkrečiam savininkui.“
Pasak V. Gražulytės, viskas priklausytų nuo įrodinėjimo. T. y. bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo variantus ir privalo juos pagrįsti.
Kaip pavyzdį ji pateikė atvejį, kai asmuo į ją kreipėsi su ieškiniu, kad sūnus, jo bendraturtis, neleidžia jam naudotis turtu, pakeitė buto spyną, smurtauja ir pan.
Asmuo siūlė atsidalinti turtą taip: butą priteisiant jam, o žemės sklypą su pastatais ir statiniais – sūnui, kuris dar turės sumokėti 5 250 eurų kompensaciją.
Vis tik sūnus nesutiko buto palikti tėvui ir pagrindė tuo, kad tai – vienintelė jo gyvenamoji vieta. Be to, jis negalėtų sumokėti kompensacijos, nes neturi pinigų, tad pasiūlė atvirkštinį variantą ir teismas su tuo sutiko.
Nors tėvas tokį sprendimą apskundė, teismas sprendimo nepakeitė: „Tokį ginčo turto atidalijimą motyvavo tuo, kad, nepriteisus buto sūnui, jam būtų padaryta esminė žala, kadangi butas jam turi moralinę, neturtinę vertę, nes būtent šis butas laikytinas sūnaus, šiam būnant nepilnamečiu, šeimos namais.
Be to, anot teismo, sūnus pagrindė ir prastą savo finansinę padėtį, dėl kurios, priteisus butą tėvui ir atitinkamai priteisus iš sūnaus piniginę kompensaciją, nebūtų realios galimybės ją sumokėti.“
Advokatė akcentavo, kad sprendimas dėl turto atidalijimo priimamas remiantis proporcingumo, protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Pasak jos, taip pat yra nustatoma, kuris iš asmenų turi esminį interesą naudotis daiktu. Tad sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių.
