Tarptautinėse finansų rinkose išpūstas milžiniškas spekuliacinių naftos sandorių burbulas gali sprogti jau kovo mėnesį, kartu su savimi nusitempdamas ir naftos kainas, mano tarptautiniai ekspertai.
Naftos kainos, užuot šovusios į viršų ir įveikusios 100 dolerių kartelę, ko iki šiol buvo baiminamasi, gali staiga pasukti žemyn, rašo Austrijos dienraštis „Die Presse“. Londono bendrovės „Sanford C. Bernstein“ analitikai tikisi, kad naftos kotiruotės mažų mažiausiai nukris 30 proc., tai yra, iki 40 JAV dolerių už barelį (159 litrai). Jie prognozuoja kovo pabaigoje juodojo aukso kainą nukrisiant iki 30 dolerių.
Kelias dar ilgas
Tačiau iki to dar laukia ilgas kelias, pastebi dienraštis. Praėjusios savaitės pabaigoje OPEC šalių naftos kotiruotės sumažėjo iki 53 dolerių, brangesnės amerikietiškos naftos kaina pasiekė 58 dol.
Minėtų Londono analitikų prognozės nėra išskirtinės. „Royal Bank of Scotland“ taip pat remiasi naftos kainų mažėjimo tendencijomis. Tiesa, analitikas Thorstenas Fischeris šiek tiek atsargesnis, nei jo kolegos iš „Sanford C. Bernstein“: jo manymu naftos barelio kaina per metus nukris iki 45 dolerių.
Dideli saugojimo kaštai
Naftos kainų mažėjimo priežastis – ne OPEC kartelis, o finansų rinkos, tvirtina dienraštis.
Laukiant staigaus naftos kainų šuolio į žaliavų fondus ir sparčius naftos sandorius buvo investuota milijardai dolerių. Šie kontraktai „apdrausti“ nafta, kuri jau pasiekė talpyklas (ir kritiniu atveju bus iš jų tiekiama). Dėl to išaugo naftos saugojimo kaštai, o jie gali būti pateisinami tik tuo atveju, jei naftos kaina auga. Tačiau taip nėra – iš dalies dėl šiltos žiemos pramoninėse valstybėse (JAV iki prasidedant žiemai sausio pabaigoje taip pat buvo sąlyginai šilta) sumažėjo šilumos suvartojimas.
Saugojimo kaštai sąlygojo vadinamąją kontango (contango) situaciją, kai tolimų naftos ateities sandorių kotiruotės viršija artimiausių kontraktų kotiruotes. Tokia situacija gali išsilaikyti tik ribotą laiko tarpą. „Sanford C. Bernstein“ analitikai mano, kad slenkstis bus pasiektas kovą. Ir tuomet užsiimantys spekuliaciniais sandoriais bus priversti „išmesti“ į rinką didelius naftos kiekius, o jos kaina ims smukti žemyn.
Perpirkėjams ši situacija pavojinga dar ir dėl to, kad, nepaisant sumažėjusios paklausos, naftos gavyba OPEC šalyse vyksta visu pajėgumu, o rinkai šiuo metu nereikia talpyklose laikomos naftos, tapusios spekuliacinių sandorių objektu. Vėliausiai kovo mėnesį Saudo Arabija, didžiausia naftos tiekėja tarp OPEC šalių, sumažins gavybos kvotas iki 8 milijonų barelių per dieną ir mažiau, kad padėtų išvengti spekuliacinių sandorių burbulo sprogimo.
Sumažinta gavyba ir kainų stabilumas
Tačiau net jei Saudo Arabija smarkiai sumažintų gavybos apimtis, tai dar nereikš, kad naftos kainos stabilizuosis, pastebi „Die Presse“: kitos naftą išgaunančios šalys dėl to tik paskubės užpildyti susidariusią nišą.
Taigi bet kuriuo atveju reikia tikėtis pardavimų bangos. „Spekuliacinių sandorių burbulas greitai sprogs“, - įsitikinę Londono analitikai. Nors duomenų apie naftos ateities sandorius nėra, tačiau spekuliacinių sandorių žaliavų sektoriuje apimtys paskutiniaisiais metais reguliariai ‚sproginėjo“. Pavyzdžiui, grynųjų investicijų apimtys „Goldman Sachs Commodity Index“ sektoriuje 2006 m. išaugo beveik iki 70 mlrd. dolerių, tuo tarpu kai 2003 m. jos siekė 15 milijardų.
Tačiau kai kurie tarptautiniai ekspertai neprognozuoja staigaus naftos kainų kritimo: pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ laikosi nuomonės, kad naftos ateities sandorių kotiruotės išaugs iki 71,5 eurų. Priežastis – naftą išgaunančios šalys pernelyg mažai investuoja į gavybą, o tai gali nulemti naftos deficitą, rašo „Die Presse“.
