„Turite daug šalių, kurios tikrai turi bėdų“, – apie Europos finansus sakė JAV ekonomistas N. Roubini, vardindamas Latviją, Estiją, Lietuvą, Vengriją, Baltarusiją ir Ukrainą.
Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini teigia, kad Europos bankų sistema susiduria su didėjančiomis rizikomis dėl problemų kylančiose rinkose, todėl gali prireikti gelbėjimo priemonių, skirtų visam regionui.
„Bankininkavimo problemos Europoje tampa vis sunkesnės“, – interviu „Bloomberg“ televizijai kalbėjo N. Roubini.
Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai šią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl smunkančio investuotojų pasitikėjimo mažesnėmis Europos ekonomikomis. Pavyzdžiui, Airijoje, Graikijoje ar Ispanijoje sąnaudos, reikalingos apdrausti skolas dėl įsipareigojimų nevykdymo, pasiekė rekordus.
Europos skolintojai žengia žingsnius, kurie gilėjant recesijai gali sustiprinti valstybių kontrolę bankams. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kabinetas šią savaitę patvirtino įstatymo projektą, kuris leidžia perimti banką „Hypo Real Estate Holding“ – jis būtų pirmasis iš vokiečių bankų, nacionalizuotas nuo 1930-ųjų.
Didžiausios žemyno finansinės kompanijos pranešė apie 316 mlrd. dolerių vertės nurašymus ir su kreditais susijusius praradimus nuo tada, kai JAV dėl prastų hipotekos paskolų kilusi griūtis 2007 metais išplito, paveikdama visas aktyvų rūšis ir kontinentus.
N. Roubini nurodė, kad Europa, bandydama padėti savo šalims, kurios pačios nepajėgia gelbėti savų bankų, gali žengti dar toliau nei iki šiol.
„Netgi Europos Sąjunga dabar galvoja apie pagalbą toms suverenioms valstybėms ir jų bankų sistemoms“, – kalbėjo jis.
Pasak N. Roubini, dabar „yra pastebimų skolų sąlygų ir bankininkavimo problemų tokiose vietose kaip, pavyzdžiui, Airija“.
„Tačiau ir tokia šalis kaip Graikija turi didžiulę valstybės skolą“, – pridūrė JAV specialistas.
Kredito reitingų agentūros „Moody`s“ investuotojų tarnyba antradienį paskelbė, kad kai kuriems iš didžiausių Europos bankų kredito reitingai gali būti sumažinti dėl skolinimo Rytų Europoje.
Tarptautinis valiutos fondas Latvijai, Vengrijai, Serbijai ir Ukrainai pasiūlė paramos, vertos 52 mlrd. dolerių.
