angelos merkel

Vokietijos žemieji parlamento rūmai penktadienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo sveikatos apsaugos darbuotojų ir karių būtų reikalaujama pasiskiepyti nuo COVID-19, taip žengdami pirmą žingsnį privalomų skiepų potencialiai visiems suaugusiesiems link. Didžioji dauguma Bundestago narių balsavo už priemonę, numatančią reikalavimą iki ateinančių metų kovo visiškai pasiskiepyti ligoninių, gydytojų kabinetų ir slaugos bei senelių namų darbuotojams.

Prezidentūra sako poziciją dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai derinusi su Vyriausybe, o užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kviečia komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai – ne per žiniasklaidą. „Prezidentas vykdydamas Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas.

Rusija imasi visų įmanomų priemonių migracijos krizei Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje išspręsti, taip pat yra pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą, antradienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Darome viską, kad padėtume sureguliuoti šią krizę. Kelių Europos Sąjungos šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, atstovai kreipėsi į prezidentą [Vladimirą] Putiną. Mūsų prašoma padėti ir esame pasirengę tai padaryti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo S. Lavrovas.

 Visi į Vokietiją atvykstantys asmenys turės būti pasitikrinę dėl COVID-19, nebent jie yra visiškai paskiepyti ar persirgę šia infekcija, penktadienį pranešė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, parengusi naujas taisykles. „Nuo rugpjūčio 1 dienos visi į Vokietiją atvykstantys žmonės privalės turėti neigiamo testo, vakcinavimo ar persirgimo įrodymų“, – pareiškime nurodė A. Merkel atstovė Ulrike Demmer.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį papriekaištavo Vokietijos ir Prancūzijos ambasadoriams dėl nepavykusio bandymo atnaujinti Europos Sąjungos (ES) susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį aptarė situaciją Baltarusijoje kartu su Vokietijos kolega Heiko Maasu. „Turėjome puikų pokalbį su kolega H. Maasu apie situaciją Baltarusijoje ir paramos pilietinei visuomenei svarbą“, – tviteryje pranešė L. Linkevičius. Šis pokalbis vyko prieš antradienį planuojamą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos susitikimą Berlyne.

Prieš artėjantį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą Paryžiuje gruodžio 9-ąją dieną, abi konfliktuojančios šalys demostruoja vis daugiau draugiškų gestų. Rusija Ukrainai grąžino prieš metus užgrobtus karo laivus, neseniai atvertas ir tiltas tarp Ukrainos kontroliuojamų ir Rusijos remiamų separatistų teritorijų, o Vladimiras Putinas ėmė girti Volodymyrą Zelenskį.

Beveik 60 proc. vokiečių mano, kad kanclerės Angelos Merkel nekontroliuojamas drebulys yra jos asmeninis reikalas, rodo šeštadienį paskelbti tyrimo duomenys. Laikraštyje „Augsburger Allgemeinen“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 59 proc. apklaustųjų mano, jog per pastarąjį mėnesį tris kartus viešai pastebėti A. Merkel drebulio priepuoliai yra susiję su kanclerės „privačiu“ gyvenimu, o 34 proc. laikosi nuomonės, kad tai yra visuomenės intereso klausimas.

 Vokietijos teismas trečiadienį kalėti iki gyvos galvos nuteisė vieną irakietį, išžaginusį ir nužudžiusį paauglę. Šis brutalus nusikaltimas pakurstė kraštutinių dešiniųjų protestus prieš masišką migrantų, daugiausia musulmonų, atvykimą. Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) 14-metės Susannos Marios Feldman (Zuzanos Marijos Feldman) nužudymu pasinaudojo per savo kampaniją prieš kanclerės Angelos Merkel prieglobsčio politiką.

Vokietijos federaliniai prokurorai pirmadienį pareiškė, kad perėmė migrantus palaikiusio vieno miesto administracijos pareigūno nužudymo bylą dėl įtariamo politinio motyvo. Šeštadienį policijos pareigūnai suėmė vieną asmenį, įtariamą prisidėjus prie miesto administracijos vadovo Walterio Luebcke's nužudymo. Žiniasklaida pranešė, kad įtariamasis gali turėti ryšių su dešiniaisiais radikalais.

Maždaug tuzinas Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų konservatorių pirmadienį oficialiai pasiskelbs pretendentais pakeisti Theresą May partijos lyderio ir ministro pirmininko postuose, o favoritu šiose varžybose laikomas buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Kandidatų pakeisti Th. May, kuri penktadienį oficialiai paliko torių partijos lyderės postą, nes nesugebėjo numatytu laiku – šių metų kovo 29 dieną – išvesti šalies iš Europos Sąjungos, registracija prasidės 10 val.

Naujausių kandidatų į prezidentus reitingų, kurių lydere tapo, Ingrida Šimonytė nesureikšmina ir teigia, kad tikruosius „reitingus“ pamatysime būtent rinkimų dieną. Vis tik kandidatė neigimai vertina politikus, kurie „bando būti viskuo vienu metu“ ir taip, jos teigimu, tik užsiima populizmu. Portalas tv3.lt pristato kandidatės į prezidentes Seimo narės Šimonytės interviu su Vladimiru Laučiumi TV3 žinioms. Tapote prezidento rinkimų reitingų lydere šį savaitgalį.

Berlyno policija sekmadienį pranešė tirianti du atskirus išpuolius prieš jaunas mergaites, kuriuos, kaip manoma, paskatino imigrantų neapykanta. Penktadienio popietę nežinomas vyras dviem 15–16 metų sirų mergaitėms kelis kartus trenkė kumščiu į veidą Vokietijos sostinės Marcano rajone ir vėliau pabėgo. Abiem mergaitėms ligoninėje buvo suteikta trumpalaikė pagalba.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyviųjų sąjungininkų partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – sekmadienį patyrė istorinį pralaimėjimą per Bavarijos žemės rinkimus, suduosiantį skaudų smūgį trapiai trijų partijų koalicinei vyriausybei. Visuomeninių televizijos ARD ir ZDF paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai rodo, kad CSU veikiausiai gavo apie 35,5 proc.

Vokietijos pietrytiniame mieste per kanclerės Angelos Merkel migracijos politikos šalininkų ir priešininkų demonstracijas šeštadienį buvo suimti apie 300 žmonių, pranešė vietos policija. Per demonstracijas, kuriose dalyvavo beveik 10 tūkst. žmonių, vyko ir susirėmimai su pareigūnais. Policija pranešė, kad per susirėmimus nukentėjo devyni žmonės, tuo tarpu leidinys „Bild“, remdamasis miesto valdžia, informavo apie 11 sužeistųjų.

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Po devynias valandas trukusių sunkių derybų Europos Sąjungos lyderiai anksti penktadienį pasiekė susitarimą dėl migracijos. Pagrindiniai viršūnių susitikime Briuselyje pasiekto susitarimo elementai yra „išlaipinimo platformos“, „kontroliuojami centrai“ ir Bendrijos išorinių sienų stiprinimas.

Vėlyvo antradienio vakaro derybose tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir dviejų kitų jos valdančiosios koalicijos partijų lyderių nepavyko išspręsti ginčo dėl elgesio su migrantais prie šalies sienų. A. Merkel konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) nori, kad kitose Europos Sąjungos šalyse užregistruoti prieglobsčio prašytojai prie sienos būtų sugrąžinti į tas šalis.

Policija sekmadienį Berlyno katedroje pašovė peilį turėjusį vyrą, pranešė pareigūnai, nurodę, kad užpuolikas neturėjo su terorizmu susijusių motyvų. Po incidento policininkai užtvėrė katedros įėjimus, jo metu buvo sužeistas ir vienas pareigūnas. Tuo metu viename lankomiausių Vokietijos sostinės turistinių objektų buvo apie šimtas žmonių, jie buvo evakuoti atvykus dviem policijos pareigūnams. „Šiek tiek po keturių valandų vakaro (Lietuvos laiku – apie 19 val.

Lietuva ir dar septynios šiaurės Europos šalys antradienį perspėjo neskubėti su ambicinga euro zonos integracija tose srityse, kuriose kol kas nėra vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicijos. Baltijos šalių, Danijos, Švedijos, Suomijos, Airijos ir Nyderlandų finansų ministrai bendrame laiške paragino sutelkti dėmesį Bankų sąjungos užbaigimui, griežtesnio biudžeto taisyklių laikymosi užtikrinimui ir Europos valiutos fondo sukūrimui, o kitas idėjas nukelti vėlesnei diskusijai.

Antrosios iš didžiųjų partijų Vokietijoje nariai sekmadienį balsavimu patvirtino planą dėtis prie kanclerės Angelos Merkel (Angelos Merkel) koalicijos, šiai sutarčiai pritarė du trečdaliai balsavusiųjų. 66 proc. Socialdemokratų partijos (SDP) eilinių narių pritarė naujajai partnerystei su A. Merkel konservatyviaisiais.

Antroji didžiausia Vokietijos partija sekmadienį praneš savo narių balsavimo rezultatą – ar verta dėtis prie kanclerės Angelos Merkel koalicijos;  tad šis sprendimas lems koalicijos ateitį po politinės penkių mėnesių aklavietės. Centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD) vadovybė vasarį po ilgos derybų kovos sutarė su A. Merkel konservatyviuoju bloku dėl naujos vyriausybės.

Berlynas „atmeta“ Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą įvesti didelius importo muitus plienui ir aliuminiui, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas.

Rusija penktadienį sukritikavo JT rezoliucijos projektą dėl 30 dienų paliaubų Sirijoje ir pareikalavo „garantijų“, kad sukilėlių kovotojai laikysis susitarimo. „Niekas negali atsakyti į klausimą, o kur garantijos, kad kovotojai laikysis šių humanitarinių paliaubų, kur garantijos, kad jie liausis apšaudę Damasko gyvenamuosius rajonus“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Siūloma rezoliucija, dėl kurios bus balsuojama 17 val. Grinvičo (19 val.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatoriai ir centro dešiniųjų pažiūrų socialdemokratai trečiadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos ir galbūt nutraukė ištisus mėnesius didžiausią Europos ekonomiką kausčiusią politinę nežinią, pranešė žiniasklaida.

Vokietija apribos kasmet į šalį atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių iki 200 tūkst., rašoma dviejų didžiųjų šalies politinių parengtame koalicinės sutarties projekte. „Mes apibrėžiame, kad naujai atvykstančių asmenų skaičius... neturėtų viršyti 180-200 tūkst.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas penktadienį pasiekė proveržį preliminariose derybose su Socialdemokratų partija (SPD) ir susitarė tęsti oficialias derybas dėl koalicinės vyriausybės formavimo. Po kelis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus pasiektas susitarimas galbūt padės Vokietijai išvengti pirmalaikių rinkimų, tačiau derybininkai dar turi įveikti kelis barjerus, iš kurių keli gali būti sudėtingi.

Vokietijos Socialdemokratų partija penktadienį sutiko pradėti parengiamąsias derybas dėl galimo vyriausybės formavimo su šalies kanclerės Angelos Merkel konservatoriais, ir žengė nedidelį žingsnelį naujos koalicijos link. Antros didžiausios Vokietijos partijos SPD lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) sakė, kad jis ir kiti aukšto rango partijos pareigūnai kitą trečiadienį susitiks su kanclere ir aptars derybas, turinčias prasidėti sausį.

Dabartinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bandymai sudaryti trijų partijų koaliciją žlugo, praėjus beveik dviem mėnesiams po nesėkmingų jai parlamento rinkimų, rašoma BBC. Ketvirtosios kanclerės kadencijos klausimas šiuo metu liko kyboti ore.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, užsitikrinusios ketvirtąją kadenciją per rugsėjo pabaigoje vykusius Bundestago (šalies žemutinių parlamento rūmų) rinkimus, vadovaujamas politinis blokas nedidele persvara pralaimėjo socialdemokratams sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose Žemutinės Saksonijos regioninio parlamento rinkimuose.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, laimėjusios ketvirtąją kadenciją, bet priverstos pradėti rizikingas koalicijos derybas, sekmadienį laukia išbandymas regioniniame balsavime. Praėjus trims savaitėms, kai A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) Vokietijos rinkėjų valia pelnė prasčiausią rezultatą per kelis dešimtmečius, Europos didžiausios ekonomikos lyderė dalyvauja dar viename rinkimų mūšyje, šį kartą – Žemutinės Saksonijos regione.

Paaiškėjus pirminiams Vokietijos parlamento rinkimų rezultatams keliuose šalies miestuose sekmadienio vakarą įsiplieskė protestai prieš pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo kelias dešimtis mandatų iškovojusią kraštutinių dešiniųjų partiją –„Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Šimtai žmonių, susirinkusių prie Berlyno centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė šį savo pasiekimą, skandavo šūkius „naciai, lauk“ ir „visas Berlynas nekenčia AfD“. Vienas iš protestuotojų, vardu Mathiasas (Matijas...

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas švenčia pergalę šalies parlamento rinkimuose, sulaukęs trečdalio rinkėjų palaikymo, o iš viso į Bundenstagą patenka šešios partijos, praneša „Deutsche Welle“ ir „Bild“. Balsavusiųjų apklausų rezultatai rodo, jog konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką palaikė 32,5 proc. rinkėjų.

Antras įtariamasis dėl ketvirtadienį Ispanijos miestą Barseloną sukrėtusio išpuolio buvo nukautas policijos pareigūnų per susišaudymą, skelbia britų nacionalinis transliuotojas BBC, remdamasis ispanų žiniasklaida. Anot BBC, susišaudymas vyko Barselonos pakraštyje. Kiek anksčiau vietos policija sulaikė pirmą įtariamąjį dėl atakos.

Vokietija ketvirtadienį pažadėjo imtis skaudžių priemonių, turinčių paveikti turizmą ir investicijas Turkijoje, taip pat atlikti komplikuotų santykių su šia šalimi visapusišką „reviziją“. Šis Berlyno pareiškimas rodo, kad Vokietijos kantrybė baigėsi, Ankarai areštavus kelis žmogaus teisių aktyvistus.

Amerikiečių generolai su nerimu laukia Lietuvos pašonėje vyksiančių Rusijos karinių pratybų „Zapad“. Anot vieno jų, niekas negali būti tikras, kad Kremlius nesvarsto įsiveržimo į Baltijos šalis scenarijaus. Dėl to rusų veiksmai jau dabar akylai stebimi. Tuo tarpu Vokietijos ir Austrijos pareigūnai griežtai sukritikavo Vašingtoną dėl naujų sankcijų Rusijai, susijusių su „Nord Stream“ projektu, ir paragino amerikiečius kenkiant Europos ekonomikai.

Jau kitą savaitę Europos Komisija pradės svarstyti klausimą, kuriuo esmė yra Europos gynybos ateities klausimas, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. Dokumentas, numatantis galimą veiksmų planą iki 2025 metų, siūlo ES tris scenarijus karinėms struktūroms, ir vienas iš jų, anot leidinio, „užeina ypač toli“. Europoje „bręsta įsitikinimas, kad tai, kas dabar vyksta Europos Sąjungoje, ateityje tęstis nebegali“, teigiama straipsnyje.

Donaldas Trumpas atsakė į Angelos Merkel pareiškimą dėl JAV, kaip prekybos partnerio, patikimumo, rašoma „The Independent“. Tradiciškai, „Twitter“ žinutėje, JAV prezidentas paskelbė, kad Amerika turi „didžiulį prekybos deficitą su Vokietija“ ir perspėjo: „Tai keisis.“ Ši žinutė pasirodė netrukus po to, kai A. Merkel pareiškė, kad Vokietija nebegali remtis JAV šiai vadovaujant D. Trumpui.

Po vakarykštės įspūdingos Angelos Merkel kalbos, galimai žyminčios naujų krypčių Europoje pradžią, kuomet teks atsisakyti „prižiūrinčios JAV“, o dėl „Brexit“ – ir silpnesnių ryšių su Didžiąja Britanija, bei nepatikimos partnerės Rusijos, internautai suskubo džiaugtis šia, naują viltį Europai suteikiančia, Vokietijos lyderės kalba.

Eugenijus Schmidtas, programuotojas iš Kelno, 1999-aisiais atvykęs kartu su šeima iš Rusijos, buvo vietos krikščionių demokratų partijos, kuriai vadovauja kanclerė Angela Merkel, šalininkas.

Pirmasis per dvejus metus Angelos Merkel vizitas į Rusiją suteikia tik labai menką viltį, kad įtampa tarp Berlyno ir Maskvos sumažės, rašoma „Financial Times“. Abu lyderiai, kurių susitikimas įvyks antradienį, turi gilius nesutarimus dėl eilės klausimų: pradedant karai Ukrainoje bei Sirijoje ir baigiant kaltinimais Kremliui dėl įtakos Vakarų Europoje vykstantiems rinkimams.

Vokietijoje tūkstančiai kairiųjų demonstrantų šeštadienį pabandė sužlugdyti antiimigracinės populistinės dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) suvažiavimą, kuris buvo surengtas joje didėjant vidaus nesutarimams, penki mėnesiai iki visuotinių rinkimų. Tikimasi, kad per dvi AfD suvažiavimo Kelne dienas mobilizuosis maždaug 50 tūkst. demonstrantų; į šio šalies vakaruose esančio miesto gatves buvo pasiųsta 4 tūkst. policininkų.

Stokholmo centre penktadienį vogtas sunkvežimis rėžėsi į žmonių minią prie prekybos centro, yra žuvusių ir sužeistų, pranešė Švedijos žvalgybos agentūra „Sapo“ apie incidentą, kurį ministras pirmininkas pavadino „teroristiniu išpuoliu“. „Yra žuvusiųjų ir daug sužeistų“, – sakė naujienų agentūrai AFP „Sapo“ atstovė Nina Odermalm Schei (Nina Odermalm Šei), tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė. „Švedijoje įvykdyta ataka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel įteikė 346 mlrd. eurų „sąskaitą“ už NATO paslaugas. Šią naujieną sekmadienį paskelbė britų leidinys „The Times“, kuris remiasi neįvardintu šaltiniu Vokietijos valdžioje. Popierių su „skolos rašteliu“ JAV lyderis kolegei iš Vokietijos perdavė dar kovo viduryje, uždaro susitikimo Vašingtone metu. Vienas iš vokiečių ministrų, pageidavęs likti neįvardintu, pavadino incidentą įžeidžiančiu.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) sekmadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kad Berlynas skolingas NATO „didžiules sumas pinigų“ ir privalo daugiau mokėti Vašingtonui už gynybą. „Nėra sąskaitos, kurioje registruojamos skolos NATO“, – sakoma U.von der Leyen, kuri yra artima kanclerės Angelos Merkel sąjungininkė, pareiškime. Jame taip pat pažymima, kad išlaidos NATO neturėtų būti vienintelis kriterijus vertinant Vokietijos karines pastangas.

Vokietijos gynybos ministrė penktadienį paragino pakeisti NATO šalių įsipareigojimų finansuoti Aljanso veiklą vertinimo tvarką, JAV prezidentui Donaldui Trumpui reikalaujant, kad sąjungininkai labiau prisidėtų. Likus kelioms valandoms iki pirmųjų tiesioginių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir D.Trumpo derybų ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) sakė naujienų agentūrai AFP, kad NATO iškelta gairė, jog visos narės turi siekti skirti Aljanso reikalams mažiausiai 2 proc.

Vokietijos parlamentinė asamblėja sekmadienį renka naująjį šalies prezidentą, ir buvęs šalies užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris yra laikomas realiausiu kandidatu laimėti. Vokietijos prezidentas beveik neturi vykdomųjų galių, tačiau yra laikomas svarbiu moraliniu autoritetu. Naujasis prezidentas pakeis 77 metų Joachimą Gaucką (Joachimą Gauką), kuris nusprendė nesiekti antros prezidento kadencijos dėl savo amžiaus.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras šeštadienį perspėjo Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Vokietijos finansų ministrą Wolfgangą Schaeuble „liautis žaisti su ugnimi“ sprendžiant Atėnų skolų klausimą. Per savo partijos „Syriza“ suvažiavimo atidarymą A.Cipras sakė esantis įsitikinęs, kad šios krizės sprendinys bus rastas, nors ankstesnę dieną vykusios Graikijos ir jos skolintojų susitikimas Briuselyje baigėsi be proveržio. Premjeras ragino TVF pakeisti kursą.

Vokietijos vidaus reikalų ministras antradienį pristatė planus pertvarkyti šalies saugumo aparatą, siekdamas, kad federalinei vyriausybei būtų suteikta didesnė vidaus žvalgybos kontrolė ir būtų užtikrintas sprendimų dėl migrantų išsiuntimo vykdymas. Ministras Thomas de Maiziere'as taip pat paragino išplėsti federalinės policijos įgaliojimus vykdyti priežiūrą ir įkurti krizių valdymo centrą. „Neturime federalinės jurisdikcijos tvarkytis su nacionalinėmis katastrofomis.