Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės.
Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų. Bankininkai ir ekonomistai aiškina, kad bet kokie mokestinės aplinkos pokyčiai, ypač netvaraus ekonomikos atsigavimo metu, šaliai gali būti labai pavojingi. Žvelgiant iš socialinės pusės, perspektyva vėl kitokia – progresiniai mokesčiai padėtų siekti socialinio teisingumo. Šiose tiesos paieškose kyla klausimas, kokią naudą ir žalą Lietuvos gyventojams gali atnešti visi siūlomi mokesčių politikos pasikeitimai?
Pritaria NT mokesčiui
Didžiajai daliai šalies gyventojų verčiantis iš minimalių pajamų, susirūpinta, ar jie turėtų lygiai tokia pačia dalimi prisidėti prie šalies biudžeto pajamų, kaip ir tie, kurių mėnesio darbo uždarbis siekia kelis ar net keliasdešimt tūkstančių.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažino, kad Lietuvoje apmokestinimo progresyvumas nėra pakankamas, tačiau progresinių mokesčių įvedimas, jo teigimu, savyje slepia labai daug pavojų.
„Lietuvoje yra labai išbalansuota atlyginimų mokėjimo struktūra. Didelė dalis žmonių uždirba minimalias pajamas, labai nedidelė – vidutines arba didesnes nei vidutinės pajamas. Norint pasiekti realaus perskirstymo, reikia tiek smarkiai apmokestinti tą negausią šiek tiek geriau gyvenančių žmonių dalį, kad praktiškai toks apmokestinimas tampa sunkiai įgyvendinamas ir pakeliamas“, - savo argumentus dėstė SEB banko analitikas.
Anot jo, išeitis sprendžiant apmokestinimo problemą galėtų būti nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
„Teoriškai aš sutinku, kad tai yra tų pačių uždirbtų pajamų dvigubas apmokestinimas. Tačiau antras aspektas yra tas, kad NT mokesčio įvedimas, nustatant tam tikrą minimumą, taip smarkiai nepaveiktų verslo sprendimų rinktis Lietuvą kaip investicijoms tinkamą šalį“, - atkreipė dėmesį ekspertas.
G. Nausėdos teigimu, progresinių mokesčių įvedimas galėtų turėti menkesnį poveikį užsienio investicijoms Lietuvoje, jeigu jie būtų įgyvendinti visose trijose Baltijos šalyse, tačiau tai menkai tikėtina.
Pavojus investicijoms ir vidaus vartojimui
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, viešoje erdvėje vis pasigirstantys įvairių mokesčių sistemos pakeitimų svarstymai tikrai neprisideda prie stabilios verslo aplinkos kūrimo. Banko skaičiavimu, Vyriausybės sprendimas kitąmet atstatyti pensijas į buvusį lygį valstybei kainuos mažiausiai 700 mln. litų, o tai lems būtinybę ieškoti kitų šaltinių, kaip šias lėšas valstybės biudžete kompensuoti.
„Kadangi šis pensijų pasiūlymas yra savaime suprantamas, natūralu, kad greta jo atsiras ir kitų pasiūlymų, kaip didinti įvairias išlaidas siekiant susirinkti ir daugiau politinių dividendų prieš rinkimus. Toks neatsakingas išlaidų didinimas, kai jos nėra pagrįstos pajamų didėjimu, yra labai pavojingas. Prie ko jis gali privesti, mums gali priminti ir Portugalijos pavyzdys. Reikšmingą išlaidų padidėjimą bandoma atsverti siūlant progresinius mokesčius, bet kol kas šį siūlymą galima vadinti tik populistiniu, nes jis yra populiarus, liečia labai mažą visuomenės dalį, bet reikšmingų pajamų biudžetui atnešti negali“, - svarstymus įvesti progresinius mokesčius komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Jo teigimu, ekonomikos atsigavimo etape bet koks mokestinės naštos didinimas yra labai pavojingas, nes jis gali vėl pabloginti vartotojų lūkesčius, atitolinti ne tik vartojimą, bet ir investicijas.
„Papildomos išlaidos pensijoms didinti turėtų atsirasti iš kitų šaltinių. Mūsų banko nuomone, tinkamiausias būdas būtų mažinti kitas išlaidas. Ypač tai pasakytina apie viešiesiems pirkimams skiriamas išlaidas, nes dažnai jos atneša naudą ne šalies gyventojams, o tiems, kurie juose dalyvauja“, - svarstė N. Mačiulis. Jis taip pat dėstė, kad vienas iš galimų sprendimo būdų galėtų būti ir valstybės teikiamų tam tikrų viešųjų paslaugų atsisakymas.
„Valstybė tebeteikia labai daug neefektyvių viešųjų paslaugų, turbūt reikėtų apsvarstyti bent dalies jų atsisakymą. Pagrindinė sritis būtų sveikatos apsauga, kuriai skiriama didžiulė dalis visų valstybės išlaidų, o efektyvumas yra labai mažas. Tokia galimybė kaip, pavyzdžiui, pirminių sveikatos priežiūros institucijų dalinis privatizavimas, būtų teigiama tendencija“, - teigė ekonomistas.
Automobilio atsisakyti lengviau nei būsto
Kalbėdamas apie naujus siūlomus mokesčius, ekonomistas N. Mačiulis pritarė, kad turto mokesčiai yra efektyvūs, nes jų išvengti sudėtingiau negu, pavyzdžiui, pajamų ar vartojimo mokesčių. Tačiau N. Mačiulis patikslino, kad „Swedbank“ pozicija šiuo klausimu yra ganėtinai griežta - jeigu bus įvesti turto mokesčiai, bendra mokestinė našta neturėtų didėti. „Tai reiškia, kad įvedant turto mokesčius, turėtų sumažėti gyventojų pajamų mokestis, jeigu ne visiems, tai bent jau mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams“, - sakė ekonomistas.
Pašnekovas svarstė, kad efektyvesnis už progresinius mokesčius būtų automobilio mokestis, nes jis yra didesnė prabangos prekė nei būstas. Automobilio galima atsisakyti ir naudotis viešuoju transportu.
„Automobilio mokestį būtų daug lengviau ir administruoti, tam nereikėtų kurti naujos papildomos infrastruktūros, nes, pavyzdžiui, būtų galima tokį mokestį sumokėti arba atliekant techninę apžiūrą, arba mokant privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Jo vengimas taip pat būtų praktiškai neįmanomas, nes neregistruotu automobiliu Lietuvoje važinėti nėra labai paprasta“, - tikino „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Turto mokesčiui – kuo mažiau išimčių
N. Mačiulis neabejojo, kad NT mokestis Lietuvoje anksčiau ar vėliau tikrai atsiras, tačiau ekonomisto nuomone, jo atsiradimui turėtų būti tinkamai pasirengta bei taikytina kuo mažiau išimčių.
„Jeigu šį mokestį įvesdami mes bandysime apsaugoti tam tikrus socialinius sluoksnius, pavyzdžiui, netaikyti jo pensininkams ar mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, puikiai žinome, kaip lietuviai moka tokiomis išimtimis pasinaudoti, - atkreipė dėmesį finansų specialistas. - Pasaulio šalių patirtis rodo, kad NT mokestis turi būti taikomas visam turtui, tiktai nustatant minimalią ribą, iki kurios turtas nebūtų apmokestinamas“.
Įvedant tokį mokestį, anot ekonomisto, taip pat reikėtų suprasti, kad daugumai žmonių jis bus nepakeliamas, kai kurie žmonės netgi, galbūt, imtų svarstyti atsisakyti turimo nekilnojamojo turto, todėl tokio mokesčio įvesti negalima staiga, nesuteikiant žmonėms laiko pasirengti permainoms.
„Lietuvoje šiuo metu daugiau kaip 90 proc. namų ūkių gyvena nuosavame būste. Jeigu ši tendencija pradėtų keistis, reikia apie NT mokesčio įvedimą įspėti pakankamai anksti, kad žmonės galėtų suplanuoti savo pinigų srautus. Tokio mokesčio įvedimas nuo 2012 metų pradžios nebūtų labai atsakingas, galbūt jį įvesti reikėtų truputėlį vėliau“, - svarstė N. Mačiulis.
Tinkamą laiką lemia turinys ir detalės
Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, diskutuodami apie mokesčius, turėtume atkreipti dėmesį ne tik į jų rūšį, bet būdą, kaip jie bus pritaikomi. Juk automobiliu gali važinėti ir bedarbis, ypač, jei gyvena miestelyje, kuriame viešojo transporto nėra. Panaši situacija gali susiklostyti ir su nekilnojamuoju turtu, todėl svarbu nuspręsti, ar jo mokestis būtų taikomas visiems, įskaitant ir tuos, kurių pajamos labai menkos, o gyvenamasis būstas – ne prabangos, o būtinybės pirkinys.
„Progresinių mokesčių tarifo pakėlimas nuo 15 iki 33 proc. siūlomas lyg sąmoningai, kad būtų atmestas. Toks pakėlimas žmones iškart žeidžia, nors jei paskaičiuotume, kiek reikėtų mokėti, ne tiek ir daug išeitų. Bet vis tiek žmonėms reikėtų pagrįsti, kodėl nuo papildomo tūkstančio atsiranda toks didelis mokesčio šuolis“, - aiškino socialinių mokslų daktaras.
Pašnekovo teigimu, tiek siūlomi progresiniai mokesčiai, tiek NT ar automobilių apmokestinimas pasaulyje yra taikoma mokesčių politikos praktika, todėl Lietuvoje šie mokesčiai taip pat būtų priimtini, tačiau labai svarbios yra visų šių mokesčių detalės ir įvedimo laikas.
„NT mokesčiui galima būtų sakyti, kad nėra blogo laiko, jeigu toks pakeitimas būtų tinkamai parengtas, nekilnojamojo turto rinka neturėtų būti išbalansuota“, - kalbėjo ekonomistas. Jis taip pat teigė, kad mokesčių pakeitimai turėtų būti rengiami ramiai, neskubant, nesiekiant drastiškų pakeitimų.
Daug neaiškumų
Pasak R. Lazutkos, nenoras įsivesti progresinius mokesčius dažnai argumentuojamas užsienio investuotojais, kuriuos tokie mokesčiai, neva, atbaidytų nuo atėjimo į Lietuvą. Tačiau profesorius teigė, kad, kai užsienio investuotojai žiūri, kokia padėtis šalyje, jie mato skurdą, labai mažą valstybės biudžetą, nesugebėjimą surinkti mokesčių. Šie veiksniai gali dar netgi labiau paskatinti juos delsti ir lūkuriuoti, kada valstybė susitvarkys ir turės tokią mokesčių politiką, kuri būtų stabili ir skatinanti pasitikėjimą.
„Nereikėtų bijoti pataisų, jeigu jos daromos taip, kaip įprasta visame pasaulyje. Artėjimas prie normalios mokesčių struktūros neturėtų gąsdinti, geriau jau tai daryti palaipsniui, negu ilgą laiką nedaryti ir paskui imtis šuoliškai kelti tarifus ir visus išgąsdinti“, - įspėjo R. Lazutka.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad svarstant progresinių mokesčių klausimą, labai svarbu, ar tokie mokesčiai būtų taikomi tik darbo užmokesčiui, ar visoms asmens gaunamoms pajamoms.
„Jeigu tiktai darbo užmokesčiui, suprantama, kad bus labai menkai prisidedama prie biudžeto, nes labai nedidelė visuomenės dalis uždirba 5 tūkst. ir daugiau. Tačiau žmonės pajamas gauna ir kitom formom. Lietuvos šimtamilijonieriai turi įmones, kuriuose yra jų valdybų pirmininkais ar nariais, jie gauna už tai pajamas, o jos apmokestinamos 15 proc. Taigi jų ir vėl nepaliestų progresiniai mokesčiai, jei jie būtų taikomi tik darbo užmokesčiui“, - dėstė R. Lazutka ir pridūrė, kad visuomenėje iki šiol yra dėl šių dalykų daug painiavos.
Vertybiniai nesutarimai
Žmonės, anot profesoriaus R. Lazutkos, dažnai nežino ir kito dalyko. Progresinių mokesčių didesnis tarifas būtų taikomas ne visoms pajamoms, o tik jų viršutinei daliai. „Jeigu žmogus gauna 5 tūkst . litų pajamų, 33 proc. apmokestinami būtų ne visi pinigai, o tik ta dalis, kuri viršija 5 tūkst. ribą“, - aiškino pašnekovas.
Anot jo, žmonės oponuojantys progresinių mokesčių įvedimui, turi ir ideologinių vertybinių nusistatymų.
„100 litų kaip mokesčių auka valstybei bendriems reikalams nuo žmogaus, kuris uždirba tūkstantį litų ir nuo to, kuris uždirba 5 tūkst., yra skirtinga. Žmogus, kuris gauna dideles pajamas, savo pagrindinius poreikius jau tikrai yra patenkinęs, o tas, kuris gauna mažas pajamas, mokėdamas mokesčius labai suvaržo savo pagrindinius poreikius, pavyzdžiui, nesigydo dantų, nes reikia sumokėti mokesčius. Tuo tarpu, tas, kurio pajamos yra didelės, išvažiuoja į užsienį ne tris kartus atostogauti, o du kartus, tik tuo jis aukojasi. Tačiau dalis žmonių to nepripažįsta, sako, kad jeigu žmogus uždirbo, tai yra tik jo, ir valstybei nevalia imti“, - aiškino R. Lazutka.
Visuomenėje taip pat vyrauja požiūris, kad progresiniai mokesčiai mažina paskatą dirbti. „Tą reikia įrodyti, tai nėra savaime aiškus faktas. Mes galime svarstyti, kad, jeigu žmogus turi planą pasistatyti namą, nusipirkti būstą, pasikeisti automobilį, išvažiuoti atostogauti, o valstybė jo pajamas labiau apmokestino, jis numos ranka, mes darbus ir prasigers. Tačiau kita jo elgesio strategija gali būti tokia, kad jis imsis papildomo darbo ir sieks labiau pakilti karjeros laiptais, kad, nepaisant pakeltų mokesčių, vis tiek galėtų savo planus įgyvendinti“, - svarstė socialinių mokslų daktaras.
R. Lazutkos teigimu, prie visų šių svarstymų prisideda ir žmonių nepasitikėjimas valdžia.
„Yra toks įsitikinimas, koks skirtumas, kiek valdžia paims, tiek iššvaistys. Yra bendrinis nusistatymas prieš bet kokius mokesčius, o tai reiškia, kad, kuo mažesni mokesčiai, tuo geriau. Jeigu žiūrėtume kitų šalių patirtį, Danijoje, Švedijoje yra daryti tyrimai, ar sutiktų žmonės mokėti dar didesnius mokesčius, jeigu to prireiktų išlaikyti jų gerovės valstybę. Pusė žmonių atsakė, kad sutiktų. Taip yra dėl to, kad jie pasitiki valdžia, tiki, kad mokesčius padidinusi valdžia tų pinigų neiššvaistys, o jie grįš atgal. Nebūtinai tam žmogui, kuris daugiau sumokėjo, bet grįš kaimynui, o nuo kaimyno gerovės priklauso ir jo gerovė. Jeigu yra mažiau skurdo, mažesnis nusikalstamumas, mažiau reikia išleisti savo turto apsaugai, savo paties apsaugai ir pan. Visa tai yra susiję ir, kai visuomenėse suprantama, kad valstybė nėra jų priešas, kuris tik surenka pinigus ir juos kažkur padeda, o su tais pinigais padaro gerus darbus – tada ir visuomenės nusiteikimas mokėti, kad ir didesnius mokesčius yra didesnis. To Lietuvoje labai trūksta“, - apgailestavo R. Lazutka.
