progresiniai mokesčiai

Pastaruoju metu netyla kalbos apie finansų ministerijos siūlymą apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tai reikštų, kad minimalus mokesčio tarifas padidėtų beveik dvigubai. Kyla klausimų ar toks ministerijos siūlymas yra teisingas, o galbūt yra geresnių alternatyvų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Finansų ministerija siūlo apmokestinti didesnes nei 100 tūkst.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcija Seime siūlo įvesti progresinius mokesčius bei prištarauja Vyriausybės pasiūlymui įvesti „Sodros“ įmokų lubas. „Socdarbiečiai“ siūlo taikyti tris – 19 proc., 21 proc. ir 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, tokiu būdu šalyje mažinant socialinę nelygybę, teigiama LSDDP pranešime.

Valdantiesiems užantyje vis dar slepiant žadėtąją mokesčių reformą, Seime skirtingos frakcijos kelia turtingųjų šalies gyventojų apmokestinimo idėją, įvedant progresinius mokesčius. Nors politikai įsitikinę, kad šis pokytis padėtų kovoje su didėjančia nelygybe, ekonomistai ir Finansų ministerija perspėja, kad tai nieko neišspręs. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu! Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimas vėl tarsis dėl progresinių mokesčių įvedimo – svarstys konservatorių siūlymą nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratų – keturis. Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl naujų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jos į plenarinių posėdžių salę grįš pavasarį, po to, kai bus aptarti komitetuose. Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst.

Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.

„Sodra” pranešė gerą naujieną, kad Lietuvoje kilo atlyginimai. Tačiau vos tik padangėje pasirodo spindulėlis optimizmo, jį iš karto lyg šikšnosparniai savo šešėliais puola dengti politikai. Kad tik spindulėlis nepasiektų žemės ir nepraskaidrintų liūdnos kasdienybės. Apie ką kalbu? Vos tik pasiekė žinia, kad atlyginimai auga, tą pačią dieną Seimo nariai „sužibėjo“ užregistruodami projektą didinti mokesčius ir įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Vyriausybės planuose numatyta mokesčių reforma. Vienas iš jos tikslų, kaip atskleidė finansų ministras Vilius Šapoka, mokesčių progresyvumo didinimas. Ekonomistų nuomonė apie progresinius mokesčius išsiskyrė, tačiau visi vieningai tvirtina, kad dabartinė mokesčių sistema – niekam tikusi. Didins mokesčių progresyvumą Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma.

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Kitąmet keisti mokesčių sistemą žadantys valdantieji jau kalba ir apie progresinius mokesčius. Socialdemokratai siūlo mokesčius didinti pajamų per mėnesį gaunantiems daugiau kaip 1700 € į rankas. Opozicija gąsdina, esą dėl to padidės ne tik emigracija, bet ir šešėlis. Tad ragina užuot didinus, pradėti galvoti apie mokesčių mažinimą. Grožio salone dirbanti vilnietė Oksana ateina į Mokesčių inspekciją susimokėti už verslo liudijimą.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

 Progresiniai mokesčiai kol kas neįmanomi, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, jų įvedimui trukdo tai, kad Lietuvoje nedaug žmonių gauna labai didelius uždarbius. „Šiuo metu tai dar neįmanoma dėl to, kad gaunančių labai didelius atlyginimus yra vos keliasdešimt tūkstančių“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė premjeras. Pasak A.Butkevičiaus, įvedus progresinius mokesčius, sumažėtų vidurinė klasės pajamos.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas stebisi Latvijos sprendimu įvesti 57 proc. „solidarumo mokestį“ asmenims, kurių pajamos per mėnesį viršija 4000 Eur. Ekonomistas tikina, kad tokiu sprendimu latviai išsiskyrė ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Latvių politikai pasidarbavo iš peties ir šiandien įvedė 23% + 34% = 57% „solidarumo mokestį“ daugiau nei 4000 eurų oficialiai uždirbantiems darbuotojams.

Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo nepritarta siūlymui nustatyti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Vyriausybės nuomone dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau dabar yra progresinė. Mokesčių sistemos progresyvumas taip pat užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, dominuojančių aukštas pajamas gaunančių gyventojų grupėje, apmokestinimą bei apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė skelbia bado akciją prie Seimo rūmų. Tokiu būdu garsi ekonomistė ketina protestuoti prieš parlamente svarstomą Seimo nario Algirdo Syso pateiktą progresinių mokesčių idėją. Apie tokį sumanymą penktadienį portalui tv3.lt patvirtino pati ekonomistė. „Kai A. Sysas savo šitas nesąmones išstatinės, aš visą dieną pastovėsiu prie Seimo nuo ryto iki vakaro. Bado akcija bus, nevalgysiu.

 Kitų metų valstybės biudžetas papilnėjo 1 mlrd. litų, tai deklaruoja politikai. Pasak jų, verslo galimybės vis auga, eksportas didėja. Kaip dar vieną lėšų pagausėjimo priežastį jie nurodo tai, kad kitąmet nebereikės pirmininkauti Europos Sąjungai, kuri šiemet iš Lietuvos pareikalavo šimtų milijonų.  Seimo narys Povilas Gylys Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad nors kitų metų biudžetas yra didesnis nei 2013 m., problema dėl lėšų surinkimo vis vien išlieka.

„Taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės mokesčių reformos“ klaidas. Įvesti progresinius mokesčius (PM). Nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės ir jo paskirties“, – taip savo rinkimų į Seimą programoje rašė socialdemokratai. Tačiau dabar, atrodo, jų rinkimų pažadai tirpsta kaip pirmas gruodžio sniegas – šiandien valdantieji jau mano kitaip.

Gediminas Stanišauskas Progresinių mokesčių nebus, nes pasak ekonomistų, Lietuvos mokesčių sistema jau seniai yra progresinė. Prieš Seimo rinkimus žadėję rinkėjams progresinius mokesčius, Vyriausybei diriguojantys socialdemokratai jau neria į krūmus. Mokesčių reformos nebus. Vyriausybė iki šiol taip pat nežino, kaip įgyvendins Konstitucinio Teismo nutarimą.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad partijos lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus poziciją nepritarti progresiniams mokesčiams galėjo lemti jo patarėjai ir finansų ministras. "Yra, matot, patarėjai galbūt kuriems ne prie širdies šitie sprendimai, Finansų ministerija ir finansų ministras irgi laikosi tos nuostatos, kad tai ne pats geriausias būdas spręsti", - Žinių radijui trečiadienį sakė A.Sysas, paklaustas, kas pakeitė premjero poziciją.

„Socialinė dabartinės Vyriausybės politika chaotiška, progresinių mokesčių, „Sodros“ reformos nebus, euro įvedimą teks atidėti dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia nepritarianti progresiniams mokesčiams ir ragina valdančiuosius mokesčių reformą vykdyti atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą. LVK nuomone, dabartiniai veiksmai visuomenei ir verslui kelia daug nežinomybės, nes valdančiųjų partijų atstovai registruoja vienas kitam prieštaraujančius mokestinių pakeitimų įstatymų projektus.

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją. Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį pristatė kitų metų biudžetą. Nuspręsta vengti griežtų taupymo priemonių ir apkarpymų, tačiau bus padidinti mokesčiai turtingiesiems ir stambiems verslams, skelbia BBC. Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault patvirtino, kad įvedamas naujas 75 proc. pajamų mokestis, kuris bus taikomas tiems, kurie uždirba daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Tačiau, ministro pirmininko tvirtinimu, devyniems prancūzams iš dešimties pajamų mokestis nedidės.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney'us paskelbė 2011 metų mokesčių duomenis, kurie rodo, kad jis mokėjo 14,1 proc. pajamų mokestį, skelbia BBC. M. Romney'ui 2011 metų mokesčiai atsiėjo 1,9 mln. JAV dolerių. Respublikonų kandidatas yra paviešinęs 2010 metų mokesčių deklaraciją, pagal kurią jis sumokėjo apie 3 mln. JAV dolerių. Didžiausias JAV pajamų mokesčio tarifas yra 35 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Parlamentarai iki pavasario atidėjo sprendimą dėl progresinių mokesčių įvedimo. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms „tvarkiečio“ Juliaus Veselkos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Už šias įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 28 parlamentarai. Projektą pateikęs J. Veselka nebuvo linkęs skubėti, todėl nereikalavo priimti jo dar šį mėnesį.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šalyje planuojamų progresinių mokesčių idėją, bet mano, kad Lietuvai būtų palanku įvesti turto mokesčius. „Mokesčių teorija sako, kad mokesčiai turėtų būti tokie, kad kuo mažiau iškreiptų žmonių ekonominę elgseną, taip pat kad jų administravimas būtų kuo paprastesnis, o trečias principas – kad jie kuo mažiau apsunkintų tą produktyviąją veiklą.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinę mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlyta mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Siekdami trūks plyš įtikti rinkėjams, valdantieji priversti griebtis net tokių teisės aktų idėjų, kurias metų metus kartoja jų politiniai oponentai. Į naktinį naujų mokestinių įstatymų kūrimo mechanizmą po truputį įsilieja nenaujų idėjų restauravimas – konservatoriai jau užsimena ir apie progresinius mokesčius, ką visada siūlė įvesti socialdemokratai.

Lietuvoje vyksta „skaldyk ir apmokestink“. Valdžia, o tiksliau – dalis valdžios, chroniškai nenorėdama mažintis išlaidų, vėl siūlo didinti mokesčius. Kalbu apie naujausias iniciatyvas. Apmokestinti neva prabangos prekes, įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir iš principo naikinti privačius pensijų fondus (nes iki to liks labai nedaug, jei pensijų fondams bus išvis nubraukti pervedimai). Kas baisiausia, tai siūlo save dešiniąja laikanti politinė jėga. Pirma iniciatyva – didinti PVM nepavyko.

JAV sukurta per 100 000 naujų darbo vietų. Tiksliau, 103 000 žmonių įdarbinami naujuose darbuose. Kaip skelbia BBC, tai yra JAV prezidento paskelbto plano dalis. Šis planas apima milijardines investicijas į darbo rinką. Siekiama palengvinti dalią paprastiems amerikiečiams, kurie neturi darbo. Naujos darbo vietos sukurs papildomas pajamas šalies biudžetui. Dalis išlaidų tikrai atsipirks. Vis dėlto, bedarbystė šioje šalyje yra rekordinė. Darbo neturi apie 9 proc. gyventojų.

JAV prezidentas siekia didinti mokesčius turčiams. Kaip skelbia BBC, šalies vadovas pasisako už mokesčių didinimą tiems amerikiečiams, kurie uždirba daugiau nei milijoną dolerių. Turtingųjų privilegijų mažinimas yra viena iš socioekonominio plano dalių. Pabrėžiama, kad neteisinga, kai mažai uždirbantys moka tiek pat mokesčių, kiek ir turčiai. Kiek anksčiau JAV statistikai paskelbė, kad šalyje gyvena milijonai skurstančių amerikiečių.

Jau keli mėnesiai Lietuvoje netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą. Vieni Seimo nariai jau įregistravo projektus, numatančius tokią mokesčių sistemą, kiti dar tik ruošiasi tai daryti. Vieną tokį projektą įregistravo ir Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas" nariai, o prieš kelias savaites vyko šio projekto pateikimas.

Siūlomas progresinis pajamų apmokestinimas, anot verslininkų, yra bausmė už sėkmę. Ar civilizuotai valstybei būtinas solidarumo su neturtingaisiais atributas? Dvi Seimo frakcijos – Lietuvos socialdemokratai (LSDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ (TT) – siūlo progresinį pajamų apmokestinimas. Kuris projektų geresnis ir ar iš viso gali būti geri progresiniai mokesčiai? – tokį klausimą kelia LNK televizijos laida „Valanda su Rūta“, kurią matysite ketvirtadienį, gegužės 26 dieną.

Jei mokesčiai Lietuvoje padidėtų, tai dar nereiškia, kad jų būtų surinkta daugiau, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas. „Lietuvoje turime aukštą mokesčio tarifą, dėl to gauname mažus atlyginimus ir turime brangias darbo vietas. Tai čia yra toks paradoksas. Kiekvienas, kuris yra ką nors įdarbinęs, supranta, kad maždaug dvigubai tiek reikia sumokėti mokesčių, kiek tu išmoki žmogui į rankas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ aiškino LLRI ekspertas.

Po pirmojo šių metų ketvirčio darbo rinkos ir žmonių pajamų perspektyvos neatrodo džiuginančios, nors Andriaus Kubiliaus Vyriausybė šviesiomis spalvomis tapo neva gerėjančios ekonominės padėties paveikslą. Deja, Premjero pasakomis negalime tikėti, nes Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose gyventojų pajamų diferenciacija labai didelė.

Ar tikslinga Lietuvai keisti mokesčių sistemą ir pereiti prie progresinio mokesčio tarifo? Šiuo klausimu jau kelerius metus aršiai diskutuoja šalies politikai, ekonomistai, po kaulelį visus „už“ ir „prieš“ jų atsakymuose narsto žiniasklaida. Savo nuomonę viešose apklausose, pokalbių laidose ar socialinių tinklalapių forumuose neretai išsako ir paprasti piliečiai.

Vyriausybei savo prognozėje paskelbus, kad 2012–aisiais šalies biudžetas, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, augs daugiau kaip 9 proc., Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys įžvelgia, kad tam įtakos gali turėti didėjančios infliacinės pajamos, dėl gyventojų santaupų leidimo atsigausiantis vidaus vartojimas, emigrantų į Lietuvą atsiunčiami pinigai bei vėl, nors ir iš lėto, atsukami bankų paskolų kraneliai.

Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės. Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų.

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

Progresiniai mokesčiai yra ne pavydo, o solidarumo mokestis, ir mokestis už civilizaciją Prieš beveik dvi savaites Socialdemokratų frakcija Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje būtų įvesti progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai. Kaip ir buvo tikėtasi, reakcija buvo audringa: pasipylė visokiausi prietarai ir gąsdinimai.

Planuojamas gyventojų pajamų progresinis mokestis Lietuvos biudžetui ne tik neduotų jokios naudos, bet ir iš šalies išviliotų užsienio įmones. Tokios nuomonės laikosi „Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas. „Tai politinis mokestis, galbūt prieš rinkimus jis kažkam yra naudingas. Finansinės naudos biudžetui nebus jokios. Mūsų investicinę aplinką gali iš esmės pabloginti.

Socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė gražių ir raminančių kalbų nesako. Jeigu gyvenimas šalyje ne gerėja, ekonomistė taip ir sako: yra blogai. Europos informacijos centro kvietimu į Panevėžį atvykusi socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė beveik du šimtus panevėžiečių įtikinėjo, kad atkurti ekonomiką įmanoma.

Per pastarąjį dešimtmetį tokio ažiotažo dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio (PGPM) įvedimo dar nebuvo. Sunku pasakyti ar tai nuoširdūs siekiai, ar daugiau politinio žaidimo elementai siūlančiųjų jį įvesti, tačiau gerai jau tai, kad link to krypstama. Galbūt kai kuriuos Seimo narius apsispręsti dėl progresinių mokesčių įvedimo privertė tas faktas, jog Lietuvoje peržengta kritinė socialinės nelygybės, skurdo ir nesolidarios visuomenės riba.