Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi?
Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę. Tai rodo, kad Europos energetinis saugumas yra labai trapus ir svarbu ne kaina šiuo metu, o rizikos suvokimas, kad labai lengvai gali būti sutrikdytas gamtinių dujų tiekimas ir tai nėra pirmas incidentas.
Lygiai prieš metus turėjome susprogdintą „Nord Stream“ vamzdyną, o dabar – susprogdinta „Balticconnector“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Dar porą vamzdžių – ir mums gali neužtekti gamtinių dujų šią žiemą ne tik pramonei, bet ir šildymui.
Lietuva turi iš esmės vienintelį tiekimo šaltinį – Klaipėdos „Independence“ terminalą, aišku turime užpildytą saugyklą Inčukalnyje, bet reikia turėti omenyje, kad Estija iki šiol pirko dujas iš Suomijos per „Balticconnector“, o sutrikus tiekimui jau reikia alternatyvių tiekimo šaltinių, nes užtruks kelis mėnesius, kol tas susprogdintas dujotiekis bus sutaisytas.
Valstybės biudžeto projektas jau yra Seime, finansų ministrė jį giria, tikina, kad žmonės pagaliau pajus pajamų augimą. Opozicija kritikuoja, kad visko yra per mažai. Kas Jums kelia didžiausią nerimą biudžete?
Pirmoji ekonomikos pamoka – ištekliai yra riboti visur ir visada. Nėra nei žmogaus, nei valstybės, nei organizacijos pasaulyje, kuri turi visko pakankamai. Tada pirmoji politikos pamoka yra užmiršti pirmąją ekonomikos pamoką.
Pavyzdžiui, prezidentūra sako, kad reikia papildomų 35 milijonų eurų keliams. Puiku, bet kai girdžiu tokį pasiūlymą ir pageidavimą, turėtų būti pasakyta iš kur tie pinigai turi būti paimti – ar jie bus švietimo, sveikatos apsaugos sąskaita. Jeigu nusprendžiama neimti iš kitų sričių ir nekelti mokesčių – tai reikia skolintis, bet nuo kitų metų vėl galioja fiskalinės drausmės taisyklės, biudžeto deficitas negali viršyti 3 procentų BVP ir viskas, kas suplanuota biudžete yra iki lubų.
Ką tie trys procentai reiškia mums visiems?
Dabar palūkanų normos yra pakilusios daugiausiai per dešimtmečius, pasiskolinti valstybei kainuoja beveik 5 proc. metinių palūkanų. Tai jau matosi biudžete – jeigu šiais metais biudžete skolos aptarnavimo išlaidos siekia apie 280 mln. eurų, kitais metais pakyla iki 460 mln. eurų, tai beveik pusė milijardo eurų vien palūkanoms mokėti. Kiekvienas dosnus, geraširdiškas pasiūlymas reiškia, kad kitų ir dar kitų metų biudžete bus mažiau lėšų ir mokytojams, ir sveikatos apsaugai, ir senjorams, nes atiteks tos lėšos palūkanų normų mokėjimui.
Kaip gyvensime kitąmet? Ar po ilgų infliacijos mėnesių pagaliau pajusime realų pajamų augimą?
Jau dabar realios pajamos daugelio gyventojų didėja, nes infliacija yra mažesnė negu euro zonos vidurkis ir negu gyventojų pajamų augimas. Kitais metais tai bus itin matoma, nes dešimtadaliu didėja ir minimalus atlyginimas, daugiau nei dešimtadaliu didėja senatvės pensijos ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Mes prognozuojame, kad infliacija bus mažesnė negu 2 proc. Žiūrint į šiuos rodiklius, tikrai realusis pajamų augimas bus gerokai didesnis nei pastaruosius dvejus metus.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
