„Tada paaiškės, ar mes turėsime politinę valią tiems mokestiniams pakeitimams“, – interviu BNS teigė M. Lingė.
Pasak jo, mokesčių svarstymų nesinori imtis tik „dėl proceso“ ir neturint užtikrinto palaikymo valdančiojoje daugumoje. Jis mano, kad reformos aprėptį apibrėš politinis sutarimas.
BFK vadovas taip pat abejoja, ar koalicijos partneriai iš Laisvės frakcijos, priekaištaujantys dėl nepakankamos paramos jiems svarbiais klausimais, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimo, kanapių dekriminalizavimo, gali neparemti reformos ar atskirų jos detalių. Vis dėlto M. Lingė sako, kad šie koalicijos partneriai neturi dėl ko pykti.
M. Lingė interviu paaiškino, kodėl pritaria šildymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai visiems be išimties gyventojams bei kodėl diskusijas dėl taršos mokesčio keis svarstymai dėl kuro akcizų pokyčių. Pasak jo, PVM lengvatos maitinimo verslui, kurią inicijavęs buvęs partietis Mykolas Majauskas prarado postą, neplanuojama atšaukti.
Papasakokite, prašau, kada prasidėjo diskusija frakcijoje, kad Jums gali tekti persėsti į BFK vadovo kėdę?
Apčiuopiami pokalbiai prasidėjo, kai Mykolas Majauskas buvo pašalintas iš partijos ir pasitraukė iš frakcijos. Tačiau iki paskutinės minutės, iki 13 dienos (gruodžio – BNS) nebuvo galutinai taškai sudėti, kas turėtų būti naujasis komiteto pirmininkas.
Konservatyvioje partijoje, konservatoriui tas stabilumas yra tam tikra vertybė. Tikrai neplanavau jokių pokyčių. Esu bendruomenės dalis ir man svarbus buvo išreikštas pasitikėjimas. Aš galbūt mažiau tikėjau savo galimybėmis ar tinkamumu.
Bet kalbų apie komitetų vadovų keitimą buvo ir gerokai anksčiau, kai kalbėta apie M. Majausko siekį išvykti į Europos Audito rūmus, o Jūs minėtas kaip galimas kandidatas jį pakeisti BFK vadovo poste.
Aš tik tokias nuogirdas skaičiau viename ar kitame portale, bet su manim apie tai nebuvo jokių kalbų. Nebuvo tokie dalykai projektuojami frakcijoje ar partinėje vadovybėje. Man tai buvo staigmena, kodėl mane mini.
Kaip buvo paaiškinta, kodėl pasirinktas Jūs? Ar buvo suformuluota, ko partija tikisi?
Gal net nebuvo tokių per daug aiškinimų arba kažkokių sąlygų ar tikslų kėlimo. Matyt, yra noras turėti sklandų komiteto darbą. Suprantama, komiteto sėkmingo darbo viena dalis yra turinys, o kita – darbo organizavimas. Ieškoti galimybių toje trapioje daugumoje (BFK dirba po šešis opozicijos ir valdančiųjų atstovus, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas būna pirmininko balsas – BNS) ir kiek įmanoma stabiliau užtikrinti sklandų darbą.
Iš ankstesnės patirties dirbant Prezidentūroje ir matant bent trijų skirtingų politinės daugumos atstovų darbą, nebuvo tokio sėkmės varianto, kad jeigu Seime pradeda kurtis alternatyvos Vyriausybei, kad tai bus užprogramuota sėkmei. Vyriausybės programa yra, yra skirtingos institucijos su skirtingomis kompetencijomis, visi turi dirbti savo darbą.
Komitete vyksta visų suinteresuotų pusių diskusijos, gali išaiškėti konkretūs dalykai, ką reikia įstatymuose pakeisti, kad, tarkime, mokesčiai būtų geriau surenkami. Komitetas, tai yra visi ar dalis jame dirbančių parlamentarų, gali teikti pataisas ir nelaukiant, kol jos mėnesį ar kelis suksis Vyriausybės derinimų karuselėje, jas priimti neužkraunant Vyriausybės papildomu darbu. Tokia praktika taikyta ir ankstesnėse kadencijose, ir M. Majauskas ją praktikavo.
Tai nereiškia, kad tos buvusios iniciatyvos turi rodyti pavyzdį, kad taip ir turėtų būti. Jos buvo toleruojamos. Buvo telkiama pagalba subrandinti, jeigu pokytis yra geras. Bet matydavome, kad daugelį klausimų Vyriausybė turi ir savo darbotvarkėje. Tai, kad vienas politikas užbėga už akių ir pasiima, kas yra planuojama, nerodo jo didelio darbštumo, o asmeninės darbotvarkės norą, ir nereiškia, kad tie sprendimai nebūtų priimti.
Finansų ministerijos aparatas yra apie 300 žmonių, specialistų, pridedant Vyriausybės aparatą – dar didesni pajėgumai. Seimo biuro pagalba – penki-šeši etatai.
O gal yra klausimų kuriuos vis tik norėtumėte įsidėti į savo darbotvarkę?
Aš labiau norėčiau daugiau pastangų dėti, kad mes galėtume kadencijos pabaigoje pasakyti, kad mums pavyko įgyvendinti Vyriausybė programą, negu kažkokį apipešiotą vieną ar kitą savo turėtą iniciatyvą. Džiaugtis vien politine matematine pergale, Seime patvirtinta su skirtinga Vyriausybės pozicija, nėra mano tikslas ir tai nėra jokios didelės pridėtinės vertės teikiantys dalykai.
Tai kada Vyriausybė atneš į Seimą tą ilgai lauktą mokesčių reformą?
Norėtųsi, kad mokestiniai klausimai neliktų paraštėse. Turime vieną iš paskutinių galimybių kad ir artėjantį pavasarį, kol dar neįsisuks 2024-ųjų rinkimų (prezidento ir Seimo – BNS) karuselė, tada tie politizuoti sprendimai galės keisti situaciją.
Taip pat turime žiūrėti, kad po savivaldos rinkimų gali objektyviai keistis Seimo narių skaičius, galime sulaukti rinkimų kai kuriose apygardose, kurie taip pat būtų svarbūs, ar mes turėsime politinę valią tiems mokestiniams pakeitimams, ar vis tik būtų sudėtinga. Na, nesinori eiti tiesiog dėl proceso, bet tuo pačiu jautrinti ir siųsti signalą visuomenei, jeigu nėra aiškumo, kad turėsime toje trapioje daugumoje užtikrintumą ir kaip ta pati dauguma apskritai atrodys pavasarį, kai bus įvykę savivaldos rinkimai.
Ar matote didžiausią politinio kalendoriaus riziką?
Toks dabar regimas vienintelis stabdis – politinis. Yra labai svarbi politinė sankloda po savivaldos rinkimų.
Jau turime nemažai reforminių darbų nuveiktų įvairiose srityse, didžioji dalis ledų jau pajudėję, todėl nebus taip, kad tie klausimai negalėtų atsirasti darbotvarkėje, vien dėl to, kad dar labai daug laukia kitų klausimų. Tas sąlygas turėsime, bet svarbūs ir išoriniai veiksniai, kaip atrodys ekonominė, geopolitinė situacija, į kurią pusę kryps ir mums įtaką darantys karo reikalai, padėtis mūsų šalies viduje.
Vadinasi, reforma bus paviešinta, pristatyta...
Pavasario sesijoje.
... Ne anksčiau kaip po savivaldos rinkimų...
Sutampa.
Tada Seime gali pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos svoris – vieni gali susilpnėti, o kiti sustiprėti.
Mes skaičiuojame kiekvieną balsą. Nesinori, kad kortelių traukymo frakcija (opozicija – BNS), kuri gali sustiprėti, taptų tuo lemiamu veiksniu, kuris apsprendžia ne dalykines diskusijas, bet tokiu būdu gali sustabdyti procesą.
Ar jūs pats tą mokesčių pertvarkos projektą matėte?
Kaip ir visi koalicijos nariai, kuriems buvo pristatomas tas projektas. Dabar jau žiūrėčiau kitomis akimis. Su didesniu dėmesiu į visumą.
Koks pirminis įspūdis?
Nežinau, kokie buvo keliami klausimai ir kokios buvo reakcijos, kai reforma buvo pristatyta koalicijos partneriams. Bet tie pasigirstantys signalai, kad bent jau tokio kategoriško atmetimo nėra, suteikia pagrindo tikėti, kad tuos klausimus galime bent jau turėti darbotvarkėje.
Kaip manote – seksis tartis dėl reformos koalicijoje?
Mokestiniai klausimai arba mokesčių politika nėra vienos partijos koks nors krepšelis, kuris tik jai vienai turi rūpėti. Ne iš savo malonumo prie tų klausimų yra liečiamasi ir juos atveriame. Tai yra reikalinga ir suvokiame iš valstybinio mastelio.
Kalbant apie individualias partines darbotvarkes, turėtume daryti takoskyrą, kada siekiama įgyvendinti partines programas, bet yra svarbi ir bendra linija – Vyriausybės programa, koalicijos partneriai taip pat yra jos dalis ir yra balsavę dėl programos priėmimo.
Kai kurie koalicijos partneriai gali sutrukdyti priimti reformą.
Abejoju, ar jiems yra ko pykti objektyviai žvelgiant realybei į akis. Tėvynės Sąjunga buvo įsipareigojusi koalicijos sutartyje partneriams dėti pastangų. Tai dabar kaip jas pamatuosime dėl koalicijos partneriams svarbių sprendimų? Jeigu turime 42 ar 43 iš 49 balsuojančių, ar tai jau yra pakankamos pastangos? Manau, tai didelis procentas žinant, kad koalicijos partnerių frakcijoje yra didelis nuomonių ir požiūrių skirtumas.
Naujas NT mokesčio modelis parengtas ir paviešintas spaudžiant Briuseliui, nes neapsisprendus dėl jo Lietuva negautų RRF pinigų. Jau vyksta diskusijos ir dėl pajamų apmokestinimo pokyčių.
Apie NT mokestį kalbame kaip apie visuminį, jokio komponento neišimame, pavyzdžiui, pirmojo būsto apmokestinimo. Tada jau būtų išėmimas. Priešingai negu su pajamų apmokestinimu – su juo kur kas kebliau. Kyla pagunda išsiimti kokį komponentą, kokią visuomenės grupę ir nebematyti viso paveikslo, pavyzdžiui, individualiai dirbančiųjų apmokestinimo, nes gal kai kam patraukliau atrodo advokatų ar notarų pajamos.
Kas nauja siūloma užsiimantiems individualia veikla?
Jeigu jau einame į individualios veiklos reguliavimą, suprantame, kad ji būtų peržiūrima visa sistemiškai. Yra ir objektyvių priežasčių, kodėl tas apmokestinimas yra svarbus. Yra draudimo rūšių, kuriomis kartais žmonės nedraudžiami. Pavyzdžiui, nuo nelaimingų atsitikimų. Atėjus dienai x, žiūri, kad tu esi pažeidžiamas šioje vietoje – nemokamos įmokos, nėra ir išmokų. Anksčiau individualiai dirbančiųjų apmokestinimas buvo dar mažesnis.
Kryptis yra aiški – nauda patiems žmonėms, jų saugumui užtikrinti. Ne paskutinėje vietoje turėtų būti ir teisingumo sistemos klausimas – žvelgtume į pajamas nepriklausomai nuo to, kokioje veiklos rūšyje jos uždirbtos.
Ar geriau būtų imti svarstyti Seime visą reformos paketą, ar iš jo išimti kai kuriuos gabaliukus, tarkime, dėl kurių bus politinis sutarimas arba kurie bus svarbiausi valdantiesiems ar dėl kitų priežasčių?
Aprėptį apibrėš politinis sutarimas. Norėtųsi, kad būtų einantis paketu ta apimti, dėl ko galime užtikrinti politinį palaikymą pirmiausia koalicijos ir turint sutarimą.
Kodėl NT mokesčio pataisų, jeigu jos svarbios dėl RRF lėšų, neskubėta pateikti Seimui iki Kalėdų, kad iki pavasario sesijos pradžios jis būtų išdiskutuotas?
Jau vien atskleidimas, kaip modelis turėtų veikti, nusako labai aiškius principus, ką Vyriausybė ketina siūlyti: savivaldybė administruos tą mokestį, mediana atsiranda nustatant, ar gyventojui iš viso tektų mokėti ir kiek. Komponentų daug žinoma.
Sakėt, kad mokesčiai turi būti teisingi. O kaip to pasiekti? Pavyzdžiui, PVM šilumai – lengvatinis tarifas turėtų būti taikomas visiems, ar tik nepasiturintiems?
Ar kalbėtume apie šildymo PVM, ar apie elektros kompensavimą, yra, matyt, svarbus įgyvendinimo greitis, kada galima kažkokio tikslo pasiekti tokiu būdu. Jeigu taikytume tokį griozdą kaip su šildymo kompensacijomis, bandytume išfiltruoti tuos, kuriems labiausia reikia, supraskime, kokią turėtume sistemą: pažymas reikėtų sunešti, eilės nusidriektų, išaugtų administravimo kaštai, žmonių nepasitenkinimas, kol lauktų atsakymo, gaus ar negaus (lengvatą – BNS), o čia daug automatizmo, nors gal to taiklumo pritrūksta, bet suveikia, kai yra krizės. Turime suvokti, kad tokios kompensacijos yra laikinos.
9 proc. PVM tarifas šildymui ilgą laiką buvo nuolat pratęsiamas, bet nuo 2018 metų įteisintas kaip nuolatinis.
Na, buvo politiškai apsispręsta ankstesnėse kadencijose. Argumentų turėjo pačių įvairiausių abi pusės. Poveikis, efektas, iškart atsispindėjimas kainose, jis veikia. Vyriausybės pagrindinis iššūkis ir yra ieškoti ir rinktis priemones, kurios iš tikrųjų užtiktina, kad suveiks galutinių vartotojų naudai.
O PVM maistui ar dar kitoms rūšims, suprantama, kad negalėtume užtikrinti nei poveikio, o turėtume didesnius praradimus biudžete, nesurinkimus ir iškart tada iškiltų klausimas, ar mes pajėgūs tesėti socialinius įsipareigojimus, kurie reikalingiausi pažeidžiamiausiems žmonėms.
Taršos mokestis – koks jo likimas?
Prioritetą norėtųsi teikti pateiktai reguliavimo priemonei negu galvoti apie papildomą naują. Seime yra pateikti Akcizų įstatymo pakeitimai (jais siūloma įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms, atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, didinti akcizus šildymui skirtam dyzelinui, krosnių kurui, dyzelinui – jo akcizas palaipsniui susilygintų su benzino akcizu, o dyzelino, skirto naudoti žemės ūkyje, akcizas nesikeistų, bet jam būtų taikomos „lubos“ – BNS).
Norėtųsi, kad kai kurie komitetai pajudintų aktyviau tuos klausimus. Instrumentas yra ir jis yra pateiktas, sulaukęs papildomų komitetų išvadų, BFK svarstys.
Koks bus likimas PVM lengvatos maitinimo sektoriui, kuriam 9 proc. tarifas bus taikomas ilgesnį laiką nei siūlė Vyriausybė?
Turėtume žiūrėti į priekį ir koncentruotis į tuos darbus, kurie lauktų ateityje: mokesčių reforma, šešėlio mažinimas, PVM surinkimo gerinimas, o mažiau teikti dėmesio žvalgymuisi į praeitį. Šiuo metu papildomi sprendimai ir scenarijai nėra projektuojami, kad sugrįžtume į tuos klausimus, juolab, kad biudžetas yra priimtas.
Realiausia situacija yra žiūrėti, kaip veikia, kokia yra situacija. Apskritai, stebėsime įvairius rodiklius, kaip veikia priimti sprendimai, kaip vyksta surinkimai mokesčių. Ir tai, matyt, sąlygos tolesnius sprendimus.
Mokestiniuose klausimuose norisi kuo daugiau stabilumo, kad žmonėms ir verslams būtų siunčiami labai aiškūs signalai, kokiomis aplinkybėmis tenka veikti. Blaškymasis, kad vieną dieną taip, o kitą – jau kitaip nėra geras.
Jeigu metų viduryje būtų peržiūrimas biudžetas, ar būtų galima svarstyti tų lengvatų peržiūrą?
Tada neatmesčiau apskritai, kad bet kas gali būti svarstoma, jeigu susidarytų tokios aplinkybės, kad tektų atidaryti biudžetą. Tik priklausomai nuo to, dėl kokios priežasties tai tektų padaryti. Nes visi ankstesnieji biudžetų atidarymai nebuvo labai sąlygoti mokestinės aplinkos klausimų, o buvo dėl visokių krizių pasekmių – dėl pandemijos, migrantų srauto, karo.
O šiai dienai nematau, kad bręstų poreikis ir būtų tendencijos, kurios sąlygotų, kad metų viduryje reikėtų ir turėtume turėti tą peržiūrą.
Ačiū už pokalbį.
