Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.
Sporto klubo ir kanceliarinių prekių krautuvėlės savininkas panevėžietis Vaidas išgyvena sunkius laikus. Vyras sako, kad šiemet verslą išlaikyti sudėtingiau nei per pandemiją.
„Dabartinėj situacijoj šeima prižiūri visą pastatą, kad mes išgyventume. Kasam sniegus patys su vaikais“, – sako verslo centro „Roma“ savininkas Vaidas Vaitkevičius.
Pagrindinė Vaido veikla – verslo centro patalpų nuoma. Pasak verslininko, dėl išbrangusios energetikos susirasti nuomininkus tampa vis sunkiau.
„Kas blogiausia ir yra – nežinomybė valstybiniu masteliu, energetiniai kaštai didėjantys ir palūkanos didėjančios. Viskas krypsta ant verslo pečių“, – teigia V. Vaitkevičius.
Ir visgi vyras vilties nepraranda.
„Spynos aš nekabinsiu, o kabinsiuos iki galo“, – tvirtina V. Vaitkevičius.
O kai kurioms įmonėms spyną ant durų užkabinti visgi teko. Šiemet bankrotų skaičius Lietuvoje palyginti su 2021-aisiais išaugo pusantro karto.
„Šiais metais buvo truputį daugiau nei 1000 bankrotų ir tai yra apie 50 procentų maždaug didesnis skaičius lyginant su pandeminiu laikotarpiu“, – komentuoja „Registrų centro“ analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų centras aiškina, kad pandemijos laikotarpiu pagrindiniai bankrotų iniciatoriai – valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra vengė imtis aktyvių veiksmų, o šiuo metu grįžta į įprastinę tvarką. Ir tai yra viena priežasčių, kodėl bankrutavusių įmonių padaugėjo.
„Tiek statyba, tiek apgyvendinimas, tiek pramonė, gamyba. Tai yra kažkokio vieno sektoriaus išskirti negalima ir tos taip pat ir pačios įmonės yra labai įvairios. Tiek ir sena įmonė, kuri ten gyveno 32 metus, tiek vos kelis mėnesius, prieš kelis mėnesius susikūrusi įmonė“, – teigia P. Rudzkis.
Nors bankrotas, pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nario Sauliaus Žilinsko, yra natūralus procesas, visgi ginčytina, ar priemonė, kad Sodra ir mokesčių inspekcija atideda skolas ir neskelbia bankroto yra labai veiksminga. Tiesa, tokiu būdu viliamasi, kad dalis verslo dar išliks.
„Tie, kas išgyvens, jie netaps išlaikytiniai mūsų su jumis, nes, kai verslas sukuria darbo vietą, įdarbina žmogų, duoda jam darbo, duoda tam žmogui išlaikymą, duoda pajamų, užkuria visuotinio vartojimo sistemą, visiems mums tai yra naudinga“, – tikina S. Žilinskas.
Pasak Žilinsko, bankrotų skaičiaus augimui įtakos turėjo baisioji trijulė – pandemija, ekonominė krizė ir politika.
„Rusija, Baltarusija – ne tokios jau didelės rinkos. Sakykim, Kinija tai yra labai didelė rinka ir labai daug prekių, net mums su jumis kalbant, greičiausiai ant mūsų yra, ir rūbų, ir kitų daikčiukų yra iš Kinijos. Tai, sakykim, atsisakymai kiniečių su mumis bendradarbiauti, jie veikia“, – sako S. Žilinskas.
Bankrotų skaičius, pasak ekspertų, dar labiau augs. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad reikia žiūrėti ne į bankrotų statistiką, o į svarbiausią rodiklį – nedarbą.
„Koks eksportas, koks importas, kiek laisvų darbo vietų, bet jeigu pas mus šiandieną, manau, kad ir kitais metais, ir bus tokia maža bedarbystė, tai tie bankrotai neturėtų mūsų gąsdinti“, – teigia D. Arlauskas.
Tačiau kai kuriuos verslininkus galimas bankrotas visgi gąsdina. Jie nori aiškumo ir pagalbos iš valdžios.
„Savininkai, akcininkai, direktoriai galvoja, tai jeigu mes nieko nežinom, ką mes galim padaryti, reiškia reikia spyną dėti. Čia esmė. Iš viršaus turi būti pasakyta: bus taip, darom taip, lengvinsim, nežudysim“, – kalba V. Vaitkevičius.
„Jeigu valstybė imtų ir sakytų jo, mes jus remsim neribotą laiką, tai išaugs tikrai infliacija dar didesnė bus ir tada nebeliks pinigų švietimui, sveikatai ir kitoms reikmėms, tai čia pasirinkimo yra reikalas“, – tvirtina D. Arlauskas.
Naujasis Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė priežasties nerimauti taip pat nemato.
„Jeigu mes pažiūrėtume į 19 metus, dar 18, tai matytume, kad buvo netgi tokių metų, kai siekdavo arti 3000 bankrotų per metus“, – kalba M. Lingė.
Nors grėsmių ir iššūkių verslams yra, bet situacija yra netgi geresnė nei buvo tikėtasi.
„Projektuojant 22 metų biudžetą buvo numatyta, kad iš garantinio fondo bankrotų atvejams būtų darbuotojams planuota išmokėti apie 23 milijonus, tai vykdant, kai jau buvo tvirtinamas biudžetas, tai yra tokia orientacinė suma, kad jų bus panaudota tik apie 17 milijonų, tai reiškia, kad mes tikėjomės, kad bus netgi daugiau bankrotų“, – aiškina M. Lingė.
Mokesčių atidėjimas, paskolos apyvartinėms lėšoms, kompensacijos, anot Lingės, veikė ne tik per pandemiją, veikia ir dabar. Jos ir amortizuoja verslo energetinių kaštų išlaidas. Valstybė tam skiria 2 milijardus eurų.
„Kaip Kristus sakė: jeigu jums sunku, eikit pas vargstančius, jiems dar sunkiau yra“, – sako D. Arlauskas.
