Liepos mėnesį dauguma pasaulio šalių ir toliau kentėjo dėl augančios infliacijos bei daugiau ar mažiau stengėsi imtis veiksmų pristabdyti jos augimą. Tuo tarpu pagrindinės pasaulio akcijų rinkos šį mėnesį daugiau raudonavo nei žaliavo, teigiama Hansabanko parengtoje investavimo apžvalgoje.
Didžiausias kritimas buvo pastebėtas Rusijos akcijų rinkose, kuriam daugiausiai įtakos turėjo valdžios pasisakymai bei grasinimai. Įsisenėjo naftos koncerno TNK-BP persekiojimas. Grasinta stambiai kompanijai „Mečel". To pasekmė - Rusijos akcijų rinka krito 10 proc. O dabar kai Rusija užpuolė Gruziją, investuotojai ne juokais išsigando.
Padėtis JAV ir šį mėnesį nerodo ryškių gerėjimo ženklų, nors, lyginant su praėjusiu mėnesiu, jau buvo daugiau gerų naujienų.
Toliau blogėjant padėčiai NT rinkoje, senų namų pardavimai vėl krito, o būsto kainos smuko žemyn sparčiausiai nuo Didžiosios depresijos laikų. Vis tik jau pastebimos šiokios tokios teigiamos tendencijos: vakarinėje JAV dalyje, kur ir prasidėjo nekilnojamo turto krizė, senų namų pardavimai jau pradėjo kilti.
Vartotojų pasitikėjimas, nors ir išlieka pastarojo laikotarpio žemumose, tačiau po truputi kyla aukštyn.
Dėl rekordinių naftos kainų infliacija JAV pasiekė 5% - aukščiausią pastarojo dešimtmečio lygį, tačiau manoma, jog šiuo metu krentanti naftos kaina pristabdys jos augimą. O dėl rekordiškai atpigusio JAV dolerio bei bendrovių persiorientavimo į plėtrą užsienyje JAV produkcija tampa vis konkurencingesnė užsienyje, dėl to sparčiai augo tiek eksportas, tiek BVP (antrą ketvirtį JAV ekonomika paaugo 1.9%).
Turbūt daugiausiai dėmesio sulaukusi naujiena buvo susijusi su tolesnėmis problemomis JAV finansų
sektoriuje, kur dvi pagrindinės vyriausybės remiamos kreditavimo bendrovės - Freddie Mac ir Fannie Mae - pranešė apie prastą finansinę būklę bei galimus didelius nuostolius.
Tačiau apskritai liepos mėnesį daugumos finansinio sektoriaus bendrovių antro ketvirčio rezultatai maloniai stebino geresniais, nei buvo tikėtasi, rezultatais.
Nepaisant daugumoje Europos šalių, tarp jų ir iki šiol gerai atrodžiusioje Vokietijoje, toliau pasirodančių prastų ekonominių rodiklių, Europos Centrinis Bankas buvo labiau susirūpinęs infliacijos augimu (liepos mėnesio infliacija pasiekė 4.1%).
Infliacijos mažinimo, o ne Europos ekonomikos augimo skatinimo, prioritetas paskatino bazinę palūkanų normą liepos mėnesį pakelti iki 4.25 %. Prastėjant Europos ekonomikos padėčiai bei stiprėjant eurui, vartotojų ir verslo pasitikėjimo rodikliai žemyne pasiekė rekordines daugelio metų žemumas. Europos akcijų rinkos taip pat kilo dėl geresnių nei tikėtasi finansinio sektoriaus rezultatų bei krito dėl keletos bankų (Merril Lynch, UBS), paveikusių Europos akcijų rinką blogesniais nei tikėtasi
rezultatais.
Besivystančiose rinkose liepos mėnesį vyravo įvairios nuotaikos. Dėl aukštų žaliavų kainų daugumoje jų sparčiai kilo infliacija. Pavyzdžiui, Indijoje infliacija pasiekė 11.91% - aukščiausią lygį per pastaruosius 13 metų. Sulėtėjus pagrindinių pasaulio ekonomikų augimui, dėl pakilusių žaliavų kainų sulėtėjo ir Kinijos, Indijos eksporto bei pramoninės gamybos augimo tempai.
Mėnesio pabaigoje, po konflikto tarp rusų ir britų TNK-BP vadovų bei prieštaringų V. Putino pasisakymų, labai nukrito Rusijos akcijų indeksai.
Nepaisant padidėjusio prekybos balanso, augusių mažmeninių pardavimų, Brazilija tapo 23-ia iš 25-ių MSCI Emerging Markets indekso valstybių, įžengusių į „meškų rinką".
Naftos kainos liepos mėnesį pasiekė visų laikų aukštumas - 147 JAV dolerių už barelį. Kilimui daugiausiai įtakos darė auganti paklausa iš besivystančių rinkų , mažėjantys naftos rezervai , didesni naftos išgavimo kaštai, neramumai Brazilijoje ir Nigerijoje bei išaugusi geopolitinė įtampa artimuosiuose rytuose. Tačiau mėnesio pabaigoje dėl aukštos naftos kainos, subsidijų sumažinimų, pastebimo paklausos sumažėjimo, palankių oro sąlygų naftos gavybos regionuose ir geresnių naftos atsargų rezultatų įsivyravo tendencija naftos kainai mažėti ir šiuo metu ji svyruoja ties 120 JAV dolerių už barelį riba. Taip pat vis dažniau vietoj prognozių naftos kainai 200 JAV dolerių už barelį, pasigirsta prognozės naftos barelio kainai apie 100 JAV dolerių ir mažiau.
Prognozuojamas naftos kainos kritimas turėtų sulėtinti infliacijos pasaulyje augimą. Dėl to bazinės palūkanų normos kėlimai išties neturėtų būti tokie dažni, o tai turėtų paskatinti ekonomikas vystytis teigiama linkme.
Tačiau pastaruoju metu pastebimas eksporto augimo sulėtėjimas daugelyje pasaulio šalių veda prie
tolimesnės pasaulio ekonomikos prastėjimo ir rodo kitų šalių neatsparumą problemoms JAV ir Europoje.
